Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. A., jo atstovei advokatei Marijai Bartaševičiūtei, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovei Odetai Rekešienei, teismo posėdyje išnagrinėjo K. A. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu K. A. parodė, kad viskas įvyko po mamos D. A. laidotuvių. Mamą laidojo rugsėjo 14 d. Mama gyveno viena, jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Mama rūpinosi jis, ateidavo socialinė darbuotoja, sesuo B. S. taip pat prižiūrėjo mamą, bet jos bute negyveno. B. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Po laidotuvių mamos bute buvo gedulingi pietūs, po jų giminės išėjo, pasiliko keli „pijokai“ ir jis prašė, kad eitų visi namo. Sesuo užpyko dėl to, jie susikonfliktavo, tada atėjo kaimynės D. J. sūnus, jį sumušė, išmušė dantį. Tada jis paskambino į policiją ir pranešė, kad jį sumušė, atvyko policija, bet nerado kaimynės sūnaus ir išvažiavo. Policija nurodė kreiptis į Šakių rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Jis pareiškimo nerašė, į medikus nesikreipė. Po to įvykio B. S. dar dvi paras buvo bute, miegojo su Sederevičiumi. Rugsėjo 17 d. jis ruošėsi važiuoti namo į Vilnių, naktį iš 16 į 17 d. jis bute miegojo vienas, B. S. nakvojo pas kaimynę ir ryte 11 val. išlaužė buto duris. Jie tas tris dienas nuo 14 d. iki 17 d. daugiau nesipyko, B. S. pati turi buto raktus, bet vakare jai negrįžtant jis užsisklendė iš vidaus ir nuėjo miegoti. 11 val. ryte išlaužė duris, jis tuo metu miegojo, jokio triukšmo ar beldimo negirdėjo. Išgirdo tik durų trenksmą, pakilo iš lovos ir 2 pareigūnai įėjo. Dar atėjo B. S. ir kaimynė D. Klausė, kodėl išlaužė duris, sakė dėl to, kad neįsileido į butą. Nevartojo necenzūrinių žodžių, nekeikė, nekonfliktavo su B. S.. Jis tik pasakė, kad eitų iš buto lauk, nes jai tas butas nepriklauso ir durų išlaužti tikrai neturėjo teisės.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė L. P. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sesuo ir brolis nepasidalina mirusios mamos butu. Nuvykus į įvykio vietą, laiptinėje buvo rasta B. S. su dar viena moterimi. Ji paaiškino, kad praeitos dienos vakare išėjo apsipirkti, brolį paliko bute, kuris atvažiavo į mamos laidotuves, bet grįžus jos neįsileidžia į butą. Ji bandė prisibelsti, bet kadangi jos neįsileido, tai ji pernakvojo pas kaimynę. Po to kitą dieną, kai buvo iškvietimas, vėl bandė patekti į butą, bet niekas neįsileido, bute buvo tylu. Sakė, kad ten yra jos vaistai, kad su širdimi blogai. Matėsi, kad buvo negerai, buvo drebanti, reikėjo jai vaistus pasiimti ir išgerti. Ji gavojo, kad tam broliui galbūt galėjo kas atsitikti. Ji minėjo, kad jis yra mėgstantis išgerti. Prašė, kad išlaužtų duris, tada jie patarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir išsikviesti priešgaisrines gelbėjimo tarnybos darbuotojus. Iš kaimynės buto B. S. paskambino 112, o jie beldėsi, prašė, kad įsileistų į butą, bet bute buvo tylu, jokio nebuvo garso. Paskambinusi 112 B. S. su operatore nesusišnekėjo, gal nesuprato viena kitos, todėl ji iš savo telefono irgi paskambino 112 ir paprašė, kad atsiųstų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus. Jie atvyko, išlaužė duris ir taip pateko į vidų. B. S. pasakė, kad butas kaip ir neoficialiai priklauso jiems abiems su broliu, nes butas mamos buvo. Jie netikrino duomenų, kam butas priklauso. Jiems įėjus į butą, iš lovos su trumpikėmis iššoko K. A. ir iš karto pradėjo kelti triukšmą. Jis pradėjo pareigūnams grasinti, kad atleis iš darbo, kad jie išlaužė duris, pradėjo ant savo sesers šaukti, vadino alkoholike. Ji paėmė iš B. S. pareiškimą dėl to, kad jis netinkamai su ja elgėsi, koliojo, visa tai vyko pareigūnų ir kaimynų akivaizdoje. Buto durys buvo atidarytos, nes jos buvo išlaužtos ir jos jau nebeužsidarė, laiptinėje buvo gretimai gyvenančios D. J. senyvo amžiaus mama, o D. J. buvo koridoriuje ar bute.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad nedalyvavo įvykyje, tik protokolą surašė. Konfliktą matė ir girdėjo pašaliniai asmenys, kaimynai. Jis įvyko bute. Mirusiai mamai priklausė butas.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad rugsėjo 14 d. palaidojo mamą. Po laidotuvių apie 16 val. visi susirinko į mamos butą, buvo keletas kaimynių pasilikę pasikalbėti. Brolis buvo gerai pasivaišinęs ir vaikė visus namo. Jis pirmą kartą pats iškvietė policiją po laidotuvių, kad visi nesiskirsto. Jokių muštynių nebuvo, atvyko policija, jam liepė nusiraminti, tuo viskas ir baigėsi. Po to jis nusiramino ir ji išėjo į parduotuvę. Parėjus iš parduotuvės, neįėjo į namus, nes durys buvo užrakintos iš vidaus. Tada nuėjo pas kaimynę, ten permiegojo. Rytojaus dieną, rugsėjo 15 d. grįžus iš ligoninės su kaimyne D. norėjo eiti tvarkyti indus, bet brolis neįsileido, todėl kvietė policiją. Policiją kvietėsi dėl to, kad ji norėjo eiti viską tvarkytis ir jos vaistai buvo bute. Atvyko policija, bet jis vis tiek neįsileido. Tada iškvietė gaisrininkus. Sakė, kad neįsileidžia į butą, reikia tvarkytis, reikia vaistų. Jiems abiem tas butas priklauso. Jai nekilo jokių įtarimų, kad broliui gali būti kas nors negerai. Išlaužus duris bute rado jį miegantį. Jis garsiai prie pareigūnų tai nešaukė, ją necenzūriniais žodžiais keikė, bet ji pripratusi. Pareiškimą rašė dėl to, kad neįsileido ir norėjo tvarkytis, vaistų reikėjo, o prie necenzūrinių žodžių tai pripratusi. Neprisimena, kad įvykis galėjo vykti rugsėjo 17 d., praėjus po mamos laidotuvių trims dienoms, o ne rugsėjo 15 d.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad rugsėjo 14 d. palaidojo B. S. mamą. Gedulingi pietūs buvo mirusiosios bute. Visi pasėdėjo gal valandą, po to pradėjo K. ją ir B. pulti. Pradėjo vyti nuo stalo visus, sakė, kad išeitų, kad užtenka, ne restoranas, kad atėjo pavalgyti. Tada jis iškvietė policiją ir visi išsiskirstė. Jos sūnus nebuvo Atėjęs ir K. A. danties neišmušė. Paskui apie 21 val. jis sugrįžo pasiimti savo indų, nurinkti viską nuo stalo. Tą naktį pas ją miegojo B. S., nes jos neįsileido. Kitą dieną važiavo su B. į ligoninę, paskui grįžo į butą, bet jų neįsileido. Tada B. paskambino policijai. Kai policija paprašė, kad ji patvirtintų, jog K. A. neįsileidžia į butą, ji buvo laiptinėje. Bute buvo B. vaistai padėti. Atvykę policininkai šaukė kokį pusvalandį, kad įsileistų, bet neįsileido. Tada kvietėsi gaisrininkus. Ji bute nebuvo, ji šalia laiptinėje buvo prie savo buto. Po to tik policininkė ją išsikvietė parašyti paaiškinimą, kad neįsileido. K. A. sakė, kad policija neturėjo teisės laužti durų, pradėjo ant B. šaukti. B. S. parašė pareiškimą dėl to, kad jos neįsileido į butą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad buvo pranešta, jog į butą brolis neįsileidžia, kad mama prieš kelias dienas mirus, vaistus reikia pasiimti, jis geria, keiksnoja, neleidžia pavalgyti, nakvoti. Atvykę jie beldė į duris, bet niekas neįsileido, paskui gaisrininkai išlaužė duris ir taip pateko į butą. Įėjus į kambarį, K. A. gulėjo lovoje, pamatė juos ir pradėjo keikti, bendrai keikė, sesę po to daugiausiai keiksnojo. Matėsi, kad jis neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, bute buvo alkoholio kvapas. Jis reiškė nepasitenkinimą, kad įėjo į butą. K. A. buvo kambaryje, vėliau po butą vaikščiojo, į laiptinę nebuvo išėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259(1), 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. K. A. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas už tai, kad necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai šaukdamas „koliojo“ savo seserį B. S., vadindamas ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas. Kita vertus, iš ATPK 174 str. turinio taip pat seka, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje) (žr. pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N438-59/2011), todėl tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas įvyko privačioje valdoje – bute, taigi jis neatitinka viešosios vietos kriterijų. Šiuo atveju akivaizdu, kad į K. A. mamai priklausiusį butą, kurio ½ dalį įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo K. A. pagal 2016-04-01 paveldėjimo teisės liudijimą, pašaliniai asmenys be teisėto savininko sutikimo negalėjo laisvai patekti. Išlaužus buto duris ir pareigūnams į jį įėjus, buto durys nebuvo uždarytos, tačiau vien dėl to, kad buto durys buvo praviros, ir kaimynai galimai girdėjo privatų K. A. ir B. S. konfliktą bei reiškiamą nepasitenkinimą atliktais veiksmais, jis netapo viešąja vieta. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, K. A. viso įvykio metu buvo bute, į laiptinę nebuvo išėjęs.

Pareigūnams patekus į butą, K. A. miegojo lovoje, dėl tokių veiksmų išsigando, pasipiktino ir išreiškė nepasitenkinimą dėl išlaužtų durų, galimai vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau K. A. veiksmuose nebuvo tyčios ar siekio pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, kadangi jo reiškiamas nepasitenkinimas buvo natūrali reakcija į susiklosčiusią situaciją, t. y. į išlaužtas buto duris. Be to, tarp K. A. ir B. S. kilęs incidentas dėl policijos iškvietimo ir durų išlaužimo laikytinas asmeniniu tarpusavio konfliktu, kadangi juos sieja artimas giminystės ryšys, jie prieš tris dienas konfliktavo po mamos mirties, K. A. kvietė policiją, jie abu yra galimi butro paveldėtojai, turintys teisę juo disponuoti. Taigi teismas laiko, kad K. A. veiksmų pobūdis neatitinka ATPK 174 str. numatyto pažeidimo, kadangi jo priekaištai buvo išsakyti dėl pačios susiklosčiusios situacijos, veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių aiškinimąsi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad laiptinėje buvusių kaimynų susidomėjimą sukėlė būtent pareigūnų atliekami veiksmai ir jų sukeltas triukšmas, bet ne K. A. veiksmai, kurie, teismo vertinimu, nebuvo nukreipti į nepagarbą visuomenei bei moralės normų pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtinto ir liudytoja L. P. parodžiusi, kad pareigūnai ilgai beldė į duris, garsiai kalbėjo prašydami įsileisti, vėliau gaisrininkai laužė duris, todėl kaimynams kilo susidomėjimas ir jie išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas vyksta. Iš liudytojų B. S. ir D. J. parodymų matyti, kad liudytoja B. S. policiją kvietė ir pareiškimą rašė dėl to, kad negalėjo patekti į butą, jo sutvarkyti ir pasiimti vaistų, o ne dėl K. A. galimai jos atžvilgiu vartotų necenzūrinių žodžių. Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. parodė, kad K. A. galimai išsakyti necenzūriniai žodžiai jos nesutrikdė ir dėl to jokių priekaištų nereiškia. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl šio konflikto būtų kilę kokios nors kitos pasekmės ir būtų buvusi realiai pažeista visuomenės rimtis ar tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko ne dėl K. A. veiksmų, nes jis jokio triukšmo nekėlė, o dėl to, kad liudytoja B. S. nepateko į butą ir negalėjo pasiimti vaistų. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad K. A. veikoje nėra ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 174 str. nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 250 str., 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. A. skundą tenkinti.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-45987410-15, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. A. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.