Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-135-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
1A-132-135-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Teisėjas Vilma Rasčiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-135/2012 Teisminio proceso numeris: 1-67-1-00038-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10; 2.4.(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: 2004-01-01 iki 2008-12-31 laikotarpiu, būdamas A. J. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų, ūkinių operacijų registravimo žurnalų.

Tai yra, nuteistas už tai, kad būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 ir 11 straipsnius, pažeidė šio įstatymo:

12 str. 1 dalies nuostatas, t.y. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ :

- PVM sąskaitomis faktūromis, aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino parduoto 30 m³ žvyro bei 20,86 tonų metalo laužo įsigijimo arba gavimo ūkinių operacijų;

- gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių;

- nesurašė ir tyrimui nepateikė aktų, atliktų statybos remonto darbų ir sunaudotų medžiagų bei panaudotų mechanizmų vertei už 12 833,03 Lt pagrįsti, kuri nurodyta firmos „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- kasos pajamų - išlaidų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą patvirtinančiais dokumentais neįformino iš banko pagal 2007-08-30 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų 10 000,00 Lt ir pagal 2007-09-14 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų 16000,00 Lt gavimo bei panaudojimo operacijų;

- apskaitos dokumentais neįformino ir tyrimui nepateikė statybinių medžiagų (smėlio, grindinio trinkelių, gelžbetoninių plokščių) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, gamybos aktų;

- darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais ar kitais apskaitos dokumentais neįformino 2004-01-01 – 2006-01-30 laikotarpiu gautų atlyginimų išmokėjimui grynųjų pinigų 5754,72 Lt, panaudojimo;

- (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusią statybos (gerbūvio) darbų už 7854,48 Lt ūkinę operaciją ir šią sąskaitą pateikė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;

6 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ : į firmos 2006 m. liepos mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, į 2008 m. sausio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos ir tyrimui nepateikė šių operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų - (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini)ir PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pagal kurias paslaugų gavėjai pinigus pervedė į firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke.

Dėl šių buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti A. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos už 2004, 2006, 2008 metus ir turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metus.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-12-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Jo nuomone, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis nemotyvuotas, nevertinti įrodymai, neišdėstyti veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nuteistojo teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo jo veiką, neskyrė dėmesio jo kaltės turiniui, psichiniam santykiui su nagrinėtais veiksmais. Skunde apeliantas aiškina apgaulingos apskaitos vedimo sąvoką ir BK 222 str. 1 d. bei BK 223 str. taikymo specifiką, atkartoja ką nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas nenustatė, jog jis paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus. Nurodo, kad jis nežinojo, kad reikalinga surašyti laisvos formos dokumentą dėl žvyro bei metalo laužo buvimo, tačiau parduodamas šį žvyrą bei metalo laužą tretiesiems asmenims išrašė visus reikalingus dokumentus, o gautas už juos pajamas apskaitė jo firmos "(duomenys neskelbtini)" apskaitoje. Apelianto teigimu, ta pati situacija susidarė ir su kitomis statybinėmis medžiagomis (smėliu ir kt), nes jos taip pat buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)" įsigytame mechanizacijos kieme su pastatais. Apelianto nuomone, tai rodo, kad jis tokiais veiksmais nenuslėpė įmonės gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, nepaslėpė, nesunaikino, nesugadino buhalterinių dokumentų bei netvarkė apgaulingai apskaitos, niekam žalos nepadarė, firmai "(duomenys neskelbtini)" kokios nors neteisėtos naudos iš to nebuvo, todėl jokios tyčios tokiuose jo veiksmuose nėra.

Apeliantas sutinka, kad gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių, tačiau nurodo, jog tikrai nežinojo, kad tai reikalinga padaryti, manė, kad surašyti apskaitos dokumentai yra pakankami – medienos įsigijimo dokumentas, jos užpajamavimas įmonės įsigytose prekėse, sąskaitose faktūrose užfiksuotas medienos išpjovimas. Nurodo, kad yra kaltinamas tik tuo, kad neįfomino išpjovus iš įmonės įsigytos ir įmonėje apskaitytos apvalios medienos pjovimo rezultate gautų gaminių, tačiau visi šie pjautos medienos gaminiai yra užfiksuoti krovinio važtaraščiuose, jo įmonės sudarytuose atliktų darbų aktuose statant prieauglio fermą. Apelianto teigimu, tai rodo, kad nebuvo nuslėpta įmonės įsigyta apvali mediena, ji buvo pilnai apskaityta, taip pat nebuvo nuslėpti ir iš tos apvalios medienos išpjauti gaminiai, kadangi jie atsispindi anksčiau minėtuose krovinio važtaraščiuose ir darbų atlikimo aktuose. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad jis tokiais veiksmais nenuslėpė jo įmonės įsigytos medienos, vėliau išpjautų gaminių panaudojimo, gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, nepaslėpė, nesunaikino, nesugadino buhalterinių dokumentų bei apgaulingai apskaitos netvarkė, niekam jokios žalos nepadarė ir jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios.

Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad jis nesurašė atliktų statybos remontų darbų ir sunaudotų medžiagų aktų, panaudotų mechanizmų vertei 12 833,03 pagrįsti, kuri nurodyta firmos ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog iš tikrųjų šie aktai buvo surašyti, išsiųsti anksčiau minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytiems ūkio subjektams ir šie ūkio subjektai šiuos aktus turi.

Nurodo, kad kasos pajamų-išlaidų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą patvirtinančiais dokumentais jis neįformino iš banko pagal 2007-08-30 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynų pinigų 10 000 Lt ir pagal 2007-09-14 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų 16 000 Lt gavimo, nes į įmonės kasą šie pinigai nebuvo įnešti. Teigia, kad 2005 m. sausio mėnesį jis į savo įmonę buvau įnešęs 20 000 Lt asmeninių pinigų (tomas 1, b.l. 231), 2005 m. spalio mėnesį buvo į savo įmonę įnešęs 20 000 Lt (1 tomas, b.l. 232), todėl turėjo teisę šiuos įmonei perduotus pinigus susigrąžinti. Nurodo, kad šiais veiksmais jis nenuslėpė įmonės gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, niekam jokios žalos nepadarė, taip veikdamas apgaulingai įmonės apskaitos netvarkė.

Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, kad darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais ar kitais apskaitos dokumentais neįformino 2004-01-01 – 2006-01-30 laikotarpiu gautų atlyginimų išmokėjimui grynųjų pinigų 5754,72 Lt panaudojimo, kadangi šie žiniaraščiai yra, jie buvo pateikti teismui.

Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad į firmos 2006 m. liepos mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, į 2008 m. sausio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo AB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės operacijos ir tyrimui nepateikė šių operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų - (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pagal kurias paslaugų gavėjai pinigus pervedė į firmos "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą banke, kadangi UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo išsiųsta 2006-07-10 PVM sąskaita-faktūra, šioje PVM sąskaitoje-faktūroje užfiksuota suma yra įtraukta į įmonės 2006-08-21 pridėtinės vertės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei pardavimo registrą, kita teismo nurodyta PVM sąskaita-faktūra - (duomenys neskelbtini)- taip pat yra įtraukta į pardavimus.

Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusią statybos (gerbūvio) darbų už 7 854,48 Lt ūkinę operaciją ir šią sąskaitą pateikė AB "(duomenys neskelbtini)" ir nenurodė, kodėl atmeta jo paaiškinimus, jog buvo suklysta išrašant PVM sąskaitą-faktūrą su numeriu (duomenys neskelbtini) (adresuotą AB "(duomenys neskelbtini)"), kurioje yra nurodyt tie patys gerbūvio darbai, kurie nurodyti ir PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad su tuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra UAB "(duomenys neskelbtini)", tai buvo pastebėta ir buvo perrašyta PVM sąskaita-faktūra su Nr. (duomenys neskelbtini) tiems patiems statybos gerbūvio darbams. Nuteistojo teigimu, ši rašybos klaida niekaip nelėmė, kaip nurodė teismas, kad neva taip buvo padidinta AB "(duomenys neskelbtini)" skola firmai "(duomenys neskelbtini)", jog iš to firma "(duomenys neskelbtini)" gavo kažkokią tai naudą, taip pat nurodo, jog tai nereiškia, kad gerbūvio darbų sumai 7854,48 Lt be PVM įmonė "(duomenys neskelbtini)" akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" naudai realiai neatliko. Teigia, kad šios klaidos nenuslėpė jo įmonės gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, dėl šių klaidų nebuvo paslėpti, sunaikinti, tyčia sugadinti buhalteriniai dokumentai ir tai nereiškia apgaulingos apskaitos tvarkymo, niekam žalos dėl šių klaidų nepadaryta, įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtos naudos iš to nebuvo, jokios tyčios tokiuose jo veiksmuose nebuvo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, jog jo atžvilgiu baudžiamasis įstatymas buvo aiškinamas plečiamai jo nenaudai, todėl jo veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra teisinga. Apeliantas savo skunde prašo išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė šios veikos, tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą. Šioje byloje aktualios yra dvi iš minėtų alternatyvių veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, t.y. jų nepateikimas kompetetingom institucijoms. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. atsiranda tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. J. nuteistas už sekančius veiksmus:

- neišsaugojo įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaičiavimo, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų, ūkinių operacijų registravimo žurnalų;

- gamybos aktais ar kitais laisvos formos dokumentais neįformino iš 2004 metais įsigytos medienos faktiškai pagamintų medienos gaminių;

- nesurašė ir tyrimui nepateikė aktų, atliktų statybos remonto darbų ir sunaudotų medžiagų bei panaudotų mechanizmų vertei už 12 833,03 Lt pagrįsti, kuri nurodyta firmos „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

- kasos pajamų - išlaidų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą patvirtinančiais dokumentais neįformino iš banko pagal 2007-08-30 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų 10 000,00 Lt ir pagal 2007-09-14 čekį Nr. (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų 16000,00 Lt gavimo bei panaudojimo operacijų;

- apskaitos dokumentais neįformino ir tyrimui nepateikė statybinių medžiagų (smėlio, grindinio trinkelių, gelžbetoninių plokščių) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, gamybos aktų;

- darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais ar kitais apskaitos dokumentais neįformino 2004-01-01 – 2006-01-30 laikotarpiu gautų atlyginimų išmokėjimui grynųjų pinigų 5754,72 Lt, panaudojimo;

- (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusią statybos (gerbūvio) darbų už 7854,48 Lt ūkinę operaciją ir šią sąskaitą pateikė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;

- į firmos 2006 m. liepos mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos, į 2008 m. sausio mėnesio pardavimų apskaitos registrą neįrašė transporto paslaugų suteikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos ir tyrimui nepateikė šių operacijų atlikimą patvirtinančių dokumentų - (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pagal kurias paslaugų gavėjai pinigus pervedė į firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke.

Ir dėl minėtų veiksmų iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens – įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Skundžiamame nuosprendyje taip pat apibūdinti teisės norminai aktai, kurie buvo pažeisti ir iš kurių A. J. kilo pareiga išsaugoti įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus, - buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 21 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad A. J., būdamas įmonės savininku ir vadovu, yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, surašyti apskaitos dokumentų originalus, - buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ir ekspertizė. Apgaulingas apskaitos tvarkymas šioje byloje nustatytas remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (1 t., 93-106 b.l.). Tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-01-01 ir tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. J. firmos ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės fianansinės veiklos tyrimo atlikumui nepateikė šios įmonės tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų, ūkinių operacijų registravimo žurnalo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė dalį trūkstamų dokumentų- išmokėtų atlyginimų žiniaraščius per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2006-01-30, tačiau jie pagrindžia tik 14 140,50 Lt atlyginimų išmokėjimą firmos darbuotojams iš išmokėtų 19 895,22 Lt (3 t., 3 b.l.). Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti ir ilgalaikio turto apskaitos dokumentai (3 t., 7-24 b.l.), tačiau kaltinamasis nepateikė atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščių už 2004, 2005, 2006 metus, ūkinių operacijų registracijos žurnalo, kūro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų (3 t. 33-34 b.l.),. Atsižvelgiant į tai, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo susiaurintas kaltinimas ta apimtimi, kurioje jis pateikė trūkstamus dokumentus, o dėl kitų trūkstamų dokumentų – neišsaugotų ir nepateiktų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių, kuro sunaudojimą patvirtinančių dokumentų ir ūkinių operacijų registravimo žurnalų kaltinimas paliktas ir dėl minėtų veiksmų A. J. pripažintas kaltu pagrįstai, kadangi minėtų dokumnetų jis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu napateikė. Taip pat nuteistasis bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė jokių kitų objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad minėtus dokumnetus jis turėjo arba neišsaugojo dėl kitų, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje nešališkai ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina A. J. kaltę, pasireiškusią tuo, kad jis, kaip bendrovės vadovas, neišsaugojo visų jo įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

Byloje nustatyta, kad įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkas A. J. buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumnetų išsaugojimą, už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teingumą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymą.

2011-09-20 pirmosios instancijos teismo posėdyje A. J., duodamas paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo, nurodė, kad visi darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščiai įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 įmonėje yra išsaugoti, tik niekas neprašė jų pateikti, visi ūkinių operacijų žurnalai buvo pateikti Kelmės rajono policijai, už parduotą žvyrą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūrą, o 30 m³ žvyro pardavė iš jam asmenine nuosavybe priklausančių dirbtuvių teritorijos, kaip metalo laužą pardavė senas remontuojamos technikos detales, kurios neužpajamuojamos, nemanė, kad individualioje įmonėje turėjo būti apskaitytas žvyro, metalo laužo įsigijimas, kadangi nėra jokių jų įsigijimo dokumentų. Manė, kad tarp to paties fizinio asmens ir to paties IĮ savininko nereikia jokių sutarčių sudarinėti. Dėl medienos gaminių nurodė, kad yra medienos pirkimo ir jos pjovimo dokumentai, todėl būdamas individualios įmonės savininku negalvojo, jog būtina užpajamuoti ir įvertinti pagamintus medienos gaminius. Taip pat nurodė, kad yra visi atliktų statybos darbų ir sunaudotų medžiagų aktai. Teigė, kad paimti grynieji pinigai iš banko 10 000 Lt ir 16 000 Lt buvo įtraukti į knygas ir jie buvo panaudoti gamybos kaštams, yra dokumentai, kas buvo už šiuos pinigus pirkta, iš jų buvo mokomi atlyginimai, tik šie nebuvo užpajamuoti buhalterės. Taip pat nurodė, kad gautos pajamos už suteiktas paslaugas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą ir nuo jų buvo sumokėtas PVM mokestis, jos buvo įtrauktos į žiniaraštį, deklaruotos, o jei neliko sąskaitos faktūros, tai nereiškia nusižengimo. Nuteistasis nurodė, kad pas jį dirbo buhalterė N. N. be darbo sutarties, N. N. jį konsultavo be atlygio, nes jis neturi buhalterio išsilavinimo (2 t., 205-206 b. l.). 2011-11-23 teismo posėdyje nuteistasis savo kaltę iš dalies pripažino nurodydamas, kad dokumnetų nepateikė dėl didelio darbo krūvio, nes ne viską sugebėjo sukontroliuoti ir sutikrinti, sutiko, kad ne visas ūkines operacijas įtraukė apskaitą, nurodė, kad dokumentus, kurių savo įmonėje neišsaugojo, gavo iš kitų įmonių, savo veiksmus vertino ne kaip nusikalstamus, o kaip klaidas (3 t. 68 b.l.).

Byloje, remiantis daliniais apelianto parodymais, specialisto išvada ir jo paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., būdamas savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atsakingu už įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai), apgaulingai ją tvarkė – neįformino pirkimo, pardavimo ūkinių operacijų, neįformino aktais atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų, nepagrindė kasos pajamų orderiais bei kitais pinigų panaudojimą pagrindžiančiais dokumentais iš banko gautų grynųjų pinigų panaudojimo, todėl per tyrimo laikotarpį negalima nustatyti bendrovėje esančio turto ir įsipareigojimų dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis neatliko tyčinių veiksmų, nes A. J., būdamas ilgalaikis savo įmonės direktorius (įmone PVM mokėtoja įregistruota 1996-03-01), nuo 2002-01-01 buvo ir kitos įmonės direktoriumi (1 t., 8 b.l.), suprato pažeidžiantis teisės aktais numatytus reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti bendrovės turto ir jos įsipareigojimų, ir nors tuo nesiekė žalingų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Nuteistojo suvokimą patvirtina jo paties teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad pagal galiojančius įstatymus jis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau netinkamai tuo rūpinosi, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisino savo kompetencijos stoka (2 t., 205 – 206 b.l., 3 t., 68 b.l.), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog įmonėje nebuvo įdarbintas tinkamą išsilavinimą ir kompetenciją turintis buhalteris. Be to, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina ir specialisto išvada, specialistės J. D. teisiamųjų posėdžių metu duoti paaiškinimai (2 t., 206-207 b. l., 3 t., 33-34, 49 b.l.), todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai. Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis jam inkriminuotais veiksmais nenuslėpė įmonės gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, nenuslėpė įmonės gautų pajamų, nesumažino įmonės mokėtinų valstybės biudžetui mokesčių, niekam jokios žalos nepadarė, kadangi, kaip minėta anksčiau, atsakomybei kilti pagal BK 222 str. 1 d. šių aplinkybių nereikia, o užtenka to, kad dėl šiame straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimo nebūtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. J. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas A. J. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vaclovas IždonasGražvydas Poškus