Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam Š. M., Š. M. atstovei pagal įstatymą A. D., nukentėjusiajam R. M., nukentėjusiojo R. M. atstovei pagal įstatymą V. G., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Loretai Krylaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. M. 2010 m. sausio 5 d., per laikotarpį nuo 21.00 iki 22.00 valandos, vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. L., gimusiu 1996 m. sausio 8 d., ir E. J., gimusiu 1995 m. birželio 26, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę amžiaus, kurio sulaukę galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio R. L. sudavus kumščiu ne daugiau 25 smūgius į pečius, galvą, kaklą, nugarą ir du kartus alkūne į nugarą R. M., E. J. sudavus R. M. kumščiu du kartus į galvą, po vieną kartą į petį ir šoną, jis sudavė R. M. kumščiu du kartus į galvą, du kartus į šoną ir vieną kartą į petį, tris kartus į krūtinę, keliu vieną kartą į ranką, tuo padarydami R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeldami jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis Š. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. sausio 5 d., per laikotarpį nuo 21.00 iki 22.00 valandos, kartu su R. L. ir E. J., dėl nesutarimų, susijusių su budėjimu globos namuose (duomenys neskelbtini), sumušė R. M.. Jis R. M. sudavė du kartus kumščiu į galvą, du kartus į šoną, vieną kartą į petį, tris kartus į krūtinę, bei vieną kartą keliu į ranką. R. M. mušė už tai, kad pastarasis globos namuose tą dieną turėjo budėti, bet vengė budėti ir nebudėjo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai galisi, nukentėjusiojo R. M. atsiprašė.

Kaltinamasis Š. M. padarė nusikaltimą, kuris nepriskiriamas sunkių ar itin sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamojo Š. M. kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14 – 15) paaiškino, kad jis gyvena vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 5 d., vakare, valandos nurodyti negali, jam būnant kambaryje, atėjo R. L., kuris paklausęs, kodėl jis nebudi, tris kartus smogė jam į nugarą. Gal po 20 minučių, į kambarį atėjo R. L. ir Š. M.. Š. M. paklausus, kodėl jis nebudi, R. L. vieną kartą spyrė jam į kairį šoną, o Š. M. smogė kumščiu vieną kartą į veidą. R. L. iš kelio smogė tris kartus į rankas, Š. M. taip pat smogė vieną kartą keliu į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs galvą. Po šių smūgių, jis nuėjo plauti grindų, o grįžęs atsigulė į lovą miegoti. Netrukus į kambarį atėjo E. J., R. L. ir Š. M.. Pirmasis du kartus į galvą smogė E. J., ir jam užsidengus antklode, kas kur sudavė, pasakyti negali. Š. M., atitraukęs antklodę, smogė vieną kartą kumščiu į veidą, o R. L. su E. J. mušė, bet kiek kas sudavė, pasakyti negali. E. J. ir Š. M. nuo jo nuėjus, R. L. dar jį mušė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jį buvo aplankęs Š. M., kuris atsiprašė.

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24 – 27) paaiškino, kad jis gyvena vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 5 d. valgant naktipiečius, Š. M. pasiūlė sumušti R. M. ir jis sutiko. Po 21.00 valandos, R. M. nuėjus į savo kambarį, jis atėjo į jį ir radęs jį gulintį lovoje, smogė kumščiu du kartus į petį, bei du kartus alkūne į nugarą. Išėjęs iš kambario pasigyrė Š. M.. Po kiek laiko, į kambarį įėjo abu ir abu pradėjo mušti R. M.. Jis sudavė ne daugiau aštuonis kartus kumščiu į krūtinę, į abiejų rankų pečius, bei vieną kartą į pakaušį. Š. M. daugiau nei tris kartus smogė R. M. kumščiu į krūtinę. Š. M. liepė eiti plauti R. M. grupės patalpų ir pastarasis ėjo. Vėliau pas juos atėjo E. J., kuriam jie viską papasakojo ir pastarasis išreiškė pageidavimą jį taip pat sumušti. Visi trys nuėjo iki R. M. kambario ir rado jį miegantį lovoje. Jis matė, kaip Š. M. smogė R. M. du kartus kumščiu į galvą, o jis užsilipęs ant R. M. abiem rankom smogė į petį ne daugiau 10 kartų ir atsistojęs spyrė ne daugiau keturis kartus į nugarą. Kur sudavė smūgius E. J., jis nematė, tik vėliau E. J. gyrėsi, kad sudavė į veidą. Suprato, kad pasielgė negerai, R. M. vėliau atsiprašė.

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 56 – 58) paaiškino, kad 2010 m. sausio 5 d., apie 21 val. 40 min., jis atėjo pas R. L. į grupę, globos namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena. Koridoriuje buvo ir Š. M., kuris pasakė, kad R. M. buvo sumuštas ir buvo sumuštas už tai, kad nebudėjo. Tuo metu R. M. plovė grindis ,o išplovęs nuėjo pas save į kambarį. Po kiek laiko pas R. M. jie atėjo visi trys. R. L. užlipęs ant lovoje gulinčio R. M. smogė kumščiu į nugarą, matė kaip Š. M. smogė vieną kartą R. M. į veidą, o jis taip pat nenorėdamas atsilikti nuo draugų sudavė kumščiu vieną kartą į petį ir vieną kartą į šoną.

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 71 - 72) paaiškino, kad 2010 m. sausio 5 d. darbą pradėjo 21.00 val. Atėjusi į globos namus ji R. M. rado kitoje grupėje, todėl liepė eiti pas save, nors pastarasis nenorėjo. Buvo kažko išsigandęs. Kadangi ji prižiūri dvi grupes, todėl būdavo tai vienoje, tai kitoje grupėje. Vienu metu ji pamatė apsiverkusį R. M., kuris pasakė, kad jį mušė per veidą, tačiau kas mušė, nesakė. Vėliau, R. M. nuėjus miegoti, ji nuėjo į kitą grupę ir po 3 minučių grįžusi išgirdo E. J. balsą, pranešantį, kad ateina auklėtoja. Įbėgusi į R. M. kambarį ji matė, kaip Š. M. pasilipęs kopėtėlėmis prie R. M. lovos kumščiavo jam per galvą, o R. M. dejavo ir verkė. Pamačiusi, kad R. M. yra sumuštas ji pranešė apie tai policijai, iškvietė greitąją pagalbą. Jai Š. M., R. L. ir E. J. pripažino, kad sumušė R. M. dėl to, kad jis nesitvarkė.

Rašytine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 4 - 9) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G07/10(12) (b.l. 20 - 21) nustatyta, kad R. M. padaryti šie sužalojimai : galvos ir veido sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešinės akies apatiniame voke ir dešinio skruosto srityje, dešinio ausies kaušelio bei dešinio žasto srityje. Objektyviai yra užsifiksavę penkių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis Š. M., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. M., padarydamas R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas remiasi nukentėjusiojo R. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, liudytojų R. L., E. J., D. S. parodymais. Tai, kad R. M. patyrė sužalojimus, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, be to, nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija, visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymams. Be kaltinamojo Š. M. paaiškinimo: „kumščiu sudavė du kartus į galvą, du kartus į šoną ir vieną kartą į petį, tris kartus į krūtinę, keliu vieną kartą į ranką“, kiek ir į kurias vietas vietas patvirtinama nukentėjusiojo parodymais, kad: „Š. M. smogė kumščiu vieną kartą į veidą“, „Š. M. taip pat smogė vieną kartą keliu į rankas“, „atitraukęs antklodę, smogė vieną kartą kumščiu į veidą“, „kiek kas sudavė, pasakyti negali“, liudytojo R. L. parodymais, kad: „Š. M. daugiau nei tris kartus smogė R. M. kumščiu į krūtinę“, „Š. M. smogė R. M. du kartus kumščiu į galvą“, liudytojo E. J. parodymais, kad: „Š. M. smogė vieną kartą R. M. į veidą“, liudytojos D. S. parodymais, kad: „Š. M. pasilipęs kopėtėlėmis prie R. M. lovos kumščiavo jam per galvą“.

Kaltinamasis Š. M. mušdamas R. M. nežymiai jį sužalojo, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (b.1. 121) dėl Valstybinės ligonių kasos patirtų 831,55 (aštuonių šimtų trisdešimt vieno lito 55 ct) lito išlaidų atlyginimo įrodytas, todėl priteistinas.

Kaltinamojo Š. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu buvo pravesta taikinimo procedūra.

Kadangi kaltinamasis Š. M. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, todėl įvertinant tai, kad teisiamas pirmą kartą, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas mano, kad kaltinamasis Š. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t.y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis Š. M. veikos padarymo metu, 2010 m. sausio 5 d., buvo dar nesulaukęs aštuoniolikos metų, nes gimęs 1993 m. rugpjūčio 6 d. (b.l. 91), nėra teistas (b.l. 93), nusikaltimas yra nesunkus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.).

Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, yra viena iš papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte – tai, kad yra pagrindų manyti, jog kaltinamasis Š. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, kad administracine tvarka nebaustas (b.l. 93), po padaryto nusikaltimo šioje baudžiamojoje byloje nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų (b.l. 93), charakterizuojamas patenkinamai (b.l 107, 113, 114), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 92), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atleidžiant kaltinamąjį Š. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam Š. M. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas trims mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį Š. M. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per šį laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p.).

Iš kaltinamojo Š. M. priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymą ir baudžiamąją bylą Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Paskirti Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos tris mėnesius būti savo namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įmonės kodas 1910081196, 831,55 (aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą 55 ct) litą.

Priteisti iš Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,87 (penkis litus 87 ct) litus pašto išlaidų valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo ir kitos išlaidos) įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.