Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apimant ir galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-11-12 2.15 val. iki 2011-11-12 12.00 val., nuo 2012-05-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2012-07-27.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 12 d. apie 2.10 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Šiauliuose, sulaikomas dėl daromo administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniojo patrulio E. P. bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulio E. Č., grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš savo pareigas einantį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį E. Č., priešinosi sulaikymui, tai yra privedus prie tarnybinio automobilio nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo sudėti rankas už nugaros, siekiant panaudoti specialiąsias priemones – antrankius, muistėsi, mojavo rankomis, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinkinės mobiliojo būrio patruliui E. Č.

Be to, R. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 12 d. apie 2.10 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, Šiauliuose, sulaikomas dėl daromo administracinio teisės pažeidimo policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniojo patrulio E. P. bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulio E. Č., jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniojo patrulį E. P. bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį E. Č..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, R. G. padarė būdamas anksčiau 10 kartų teistas, neišnykus teistumui, nepraėjus nė mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (1 t. 110-115 b. l.), todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, nedirba (1 t. 147 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (1 t. 148 b. l.), policijos nuovados pateiktame rašte nurodyta, kad R. G. turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl jo iš parduotuvių gauta pareiškimų dėl vagysčių, į policijos profilaktinę įskaitą ar apskaitą jis neįrašytas (1 t. 150 b. l.).

R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra pakankamai švelnios: pagal BK 286 straipsnį jis nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kai BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o pagal BK 290 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kaip jau minėta, skunde apeliantas teigia, kad jo veiksmus galėjo išprovokuoti jo psichinė būsena ir nurodo manantis, kad jam reikia skirti teismo psichiatrijos ekspertizę bei paskirti gydymą.

Atsakant į minėtą nuteistojo skundo argumentą, atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, įvertino ir šią aplinkybę, t. y. atsižvelgė į tai, jog 2012 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (1 t. 144 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šia išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad išvadą, jog R. G. nereikia skirti psichiatrinės ekspertizės, pateikė kompetentingas specialistas, be to, išvadą jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados davimą. Tai, kad pats nuteistasis mano, jog nusikalstamas veikas jis padarė dėl savo psichinės būsenos, nėra pagrindas teiginiui, kad specialisto išvada neteisinga. Tuo labiau, kad specialisto išvada pateikta įvertinus ne tik baudžiamojoje byloje, bet ir R. G. medicininiuose dokumentuose esančius duomenis.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis iki nusikalstamų veikų padarymo ieškojo darbo, yra registruotas darbo biržoje, būdamas laisvėje norėtų sukurti šeimą, taip pat nėra pakankamas pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. apeliacinį skundą.