Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-462-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
1A-38-462-2012
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00338-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Vitalijus Guntis
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-462/2012

Teisėja Adolfina Simaitienė (Proceso Nr. 1-94-1-00338-2008-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistajam A. S.,gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą:

A. S., būdamas UAB „Pamario Šaltinis“, įregistruotos 2005-10-19 Juridinių asmenų registre adresu Ryšininkų 2-120, Klaipėda, įmonės kodas 300500841, direktoriumi, 2007 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Tilžės g. 39-4a, Šilutė, apgaule, siekdamas savo ir UAB „Pamario Šaltinis“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - 5,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir 2.02 ha miško sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančius Šilmeižių kaimas, Jonaičių seniūnija, Šilutės rajonas, kurie tuo metu nuosavybės teise priklausė A. L. S. mirusiai mamai M. S., susitarė su pastaruoju, kad šis susitvarkys minėto turto paveldėjimo dokumentus bei pasirašė 2007-05-31 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią A. L. S. už 180 000 Lt parduoda UAB „Pamario Šaltinis“ aukščiau paminėtą žemės sklypą ir mišką, žinodamas, kad negavo UAB „Pamario šaltinis“ visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę nei 1/20 UAB „Pamario šaltinis“ įstatinio kapitalo vertė. A. S., toliau vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad A. L. S. realiai sutartyje nurodytų pinigų už aukščiau paminėto turto pardavimą nemokės, kad UAB „Pamario šaltinis“ 2007-05-31 dienai kasoje dokumentinis pinigų likutis tik 108 923,10 Lt, tačiau pastarajam pateikė pasirašyti 2007-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. 37, pagal kurį A. L. S. už žemės ir miško sklypo pardavimą yra sumokėta 130 000 Lt bei sumokėjo 2500 Lt. A. L. S., nežinodamas A. S. nusikalstamų ketinimų, manydamas, kad jam likusi pinigų suma bus sumokėta vėliau, pasirašė šį dokumentą, tačiau jame nurodytos pinigų sumos negavo. Tačiau A. S., dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, savo nusikalstamo sumanymo neįgyvendino, kadangi A. L. S. nesusitvarkė minėto turto paveldėjimo ir nuosavybės dokumentų.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

A. S., būdamas UAB „Pamario Šaltinis“, įregistruotos 2005-10-19 Juridinių asmenų registre adresu Ryšininkų 2-120, Klaipėda, įmonės kodas 300500841, direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2007-05-31, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos < > registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 10 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kad UAB „Pamario Šaltinis“ kasos knygoje laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. gegužės 25 d. užfiksuotos mažesnės kasos pajamos nei kasos išlaidos, kurioms UAB „Pamario šaltinis“ neturėjo dokumentinio pinigų likučio, neatliko turto, piniginių lėšų, įsipareigojimų inventorizacijos prieš 2006 m. finansinės atskaitomybės sudarymą, t. y.:

pagal 2006-01-27 kasos išlaidų orderį Nr. 12 užregistravo A. S. išmokėtą paskolą 27 700 Lt, tai yra 22 300 Lt mažesnę;

pagal 2006-11-16 kasos išlaidų orderį Nr. 36 užregistravo A. S. išmokėtą 4223,10 Lt, tai yra mažiau 3110,91 Lt;

kasos knygoje 2006-09-30 dienos pabaigoje užregistravo 55,21 Lt dokumentinį pinigų likutį, o 2006-10-01 pradžiai 3055,21 Lt dokumentinį pinigų likutį, t. y. nepagrindė apskaitos dokumentais 3000 Lt kasos pajamų;

laikotarpiu 2006-10-06 ir 2007-01-31 kasos knygoje užregistravo 16 334,01 Lt kasos išlaidas, nepagrįstas kasos išlaidų orderiais;

2007-05-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 37 pagrindė 130 000 Lt išmokėjimą A. L. S. už žemės ir miško sklypus, kai 2007-05-31 dienai kasoje turėjo dokumentinį pinigų likutį 108923,10 Lt;

Be to, UAB „Pamario šaltinis“ 2006-12-20 ūkine operacija Nr. 2006.365 „Išmokėta paskola 80 000 Lt“, nepagrindė kasos pajamų ir išlaidų orderiais, paskolos sutartimi bei neužregistravo kasos knygoje kasos pajamų ir išlaidų 80 000 Lt, 2006-12-20 sąskaitų suvestiniame registre „Didžioji knyga“ sąskaitoje Nr. 4465 „atskaitingi asmenys“ sumažino atskaitingų asmenų skolą 80 000 Lt, o sąskaitoje „kitos gautinos sumos“ padidino nenurodytų asmenų įsiskolinimą 80 000 Lt.

Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006-05-01 iki 2007-05-31 UAB „Pamario šaltinis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtas nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, šališkas dėl aiškiai per griežtos bausmės skyrimo, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Jis yra nepagrįstai apkaltintas neva padaręs šiuos nusikaltimus byloje surinktais fiktyviais įrodymais ir teismui nepagrįstai jais pasirėmus, nors realiai jokiu turtu dėl jo sudarytos sutarties pasinaudoti nei tada, nei kitu metu, ar pasisavinti negalėjo ir tyčia apgaulingai jokios apskaitos niekada nevedė. Apylinkės teismas bylą nagrinėjo aiškiai šališkai ir atmestinai, todėl iš viso nesiaiškino kiek faktiškai jis kaip bendrovės direktorius ir pagrindinis akcininkas kasoje tuo metu turėjo pinigų ir kiek ligotam pusbroliui atidavė raštiškai jam pasirašant, teismas nuosprendyje visiškai sumaišė faktines aplinkybes, įvėlė begalę klaidų bei netikslumų, nepašalino iškilusių abejonių, kurios turėjo ir turi būti traktuojamos tik jo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje yra duomenų, kad pagrindinis liudytojas A. L. S., kuris nuosavybės teise neturėdamas jokios žemės ir jokio miško pasirašinėjo sutartis bei ėmė pinigus, t. y. pats aiškiai sukčiavo. Jis tyčia niekada nesikreipė į notarus dėl savo mamos turto paveldėjimo ir tik 2008 m. teismui civilinėje byloje areštavus jo namus, pasakė broliui, jog bandė jam (apeliantui) šiuos sklypus parduoti už didelius pinigus, pagal fiktyvias niekines sutartis, kurių pagrindu niekam negali atsirasti jokių teisinių pasekmių.

Apeliantas pažymi, kad bendrovės buhalteriją tvarkė specialiai pasamdyta buhalterė L. A., kuri išrašydavo sąskaitas, vedė žurnalus, registrus ir t. t. Ji tvarkė visą bendrovės buhalteriją už atlygį, todėl taip pat yra atsakingą už savo klaidas, kurias ji pati teisme pripažino. Teismas pripažino, kad sutarties sudarymo metu įmonės kasoje galėjo būti net 108 923,10 Lt. Liudytojas A. V. teisme paliudijo, kad už pamatų išliejimą Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos Grobštų-Judikių kaime jis apeliantui sumokėjo 25 000 Lt grynaisiais. Taigi aišku, kad 2007-05-31 kasoje jis tikrai turėjo turėti visus reikiamus pinigus 130 000 Lt ir juos sumokėti pusbroliui. Jeigu įmonėje dėl kieno nors aplaidumo ir nebuvo reikiamai įforminti reikalingi pagal įstatymus ir poįstatyminius aktus buhalteriniai dokumentai, tai apkaltinti jį tyčia ir specialiai apgaulingai tvarkius apskaitą, pagrindų visiškai nėra.

Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jo prašymą paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, siekiant tiksliai nustatyti visas pinigų sumas įmonės finansiniuose dokumentuose. Mano, kad dėl susidariusių faktinių aplinkybių jį būtų galima apkaltinti tik aplaidžiai vedus tokią apskaitą, o ne siekiant kažką apgauti. Paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga dėl savo griežtumo, kaip ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 p., 329 str. 1 p.).

Dėl A. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės apgaulingai tvarkius apskaitą. Nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad UAB „Pamario šaltinis“ direktoriaus pareigas realiai vykdė nuteistasis, jis buvo atsakingas už Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimą, ūkinės komercinės veiklos vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą.

Apeliantas nurodo, kad dėl susidariusių faktinių aplinkybių jį būtų galima apkaltinti tik aplaidžiai vedus tokią apskaitą, o ne siekiant kažką apgauti. Tačiau bylos medžiaga paneigia tokius skundo argumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Tuo tarpu Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. A. S. kaltė apgaulingai tvarkius apskaitą (sąmoningai nefiksavus ūkinių operacijų buhalteriniuose dokumentuose) bylos medžiaga yra įrodyta visiškai, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl susidariusių faktinių aplinkybių jį būtų galima apkaltinti tik aplaidžiai vedus tokią apskaitą, o ne siekiant kažką apgauti, yra nepagrįsti. Tai patvirtina toliau nustatytos aplinkybės.

Apeliantas teigia, kad tyčia apgaulingai jokios apskaitos niekada nevedė. Bendrovės buhalteriją tvarkė specialiai pasamdyta buhalterė L. A., kuri išrašydavo sąskaitas, vedė žurnalus, registrus ir t. t. Ji tvarkė visą bendrovės buhalteriją už atlygį, todėl taip pat yra atsakingą už savo klaidas, kurias ji pati teisme pripažino. Tačiau tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2009).

Byloje esančiu 2011-02-23 UAB „Pamario šaltinis“ dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad bendrovės 2006-01-27 kasos knygoje, kurią pasirašė A.S., užregistruotas dokumentinis pinigų likutis 50 795,06 Lt sumai, todėl bendrovė turėjo galimybę 2006-01-27 kasos išlaidų orderiu Nr. 12 pagrįsti 50 000 Lt išmokėjimą direktoriui A. S. Apžiūrėjus 2006 m. kasos knygą ir kasos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2006-12-20 kasos knygoje, kurią pasirašė kasininkas A.S., buvo užregistruotas 7 334,01 Lt dokumentinis pinigų likutis, todėl bendrovė neturėjo galimybės 2006-12-20 A. S. išmokėti 80 000 Lt (b. l. 40-41, t. 2).

Pažymėtina, kad FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-09-07 specialisto išvadoje Nr. 5-3/79 dėl UAB „Pamario Šaltinis” ūkinės finansinės veiklos ir 2010-09-22 ir 2010-11-11 specialisto paaiškinimuose konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005-10-19 iki 2007-09-04 UAB „Pamario šaltinis” nesudarė paskolų sutarčių. Pagal 2006 m., 2007 m. UAB „Pamario šaltinis” kasos pajamų ir išlaidų orderius, suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos Nr. 4465 „Atskaitingi asmenys“ duomenis nustatyta, kad direktoriaus A. S. paskolos skolą 130 000 Lt sudarė: 50 000 Lt, pagrįsti 2006-01-27 kasos išlaidų orderiu Nr.12 ir 80 000 Lt, kuriais UAB „Pamario šaltinis“ 2006-12-20 sąskaitų suvestiniame registre „Didžioji knyga“ sąskaitoje Nr. 4465 „Atskaitingi asmenys“ įrašu „2006-12-20 operacija Nr. 2006.365 išmokėta paskola 80 000 Lt“ sumažino atskaitingo asmens direktoriaus A. S. 2006-12-20 dienai užregistruotą (92 513,70 Lt) įsiskolinimą. Pagal UAB „Pamario šaltinis” 2007 m. kasos pajamų ir išlaidų orderius bei sąskaitų suvestinio registro „Didžioji knyga“ sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ duomenis nustatyta, kad UAB „Pamario šaltinis“, pagrįsdama 2007-05-25 kasos pajamų orderiu serija PAM Nr. 20050021, kuriame „Sumokėjau“ ir „Gavau“ pasirašė A. S., atskaitingo asmens A. S. avanso sumokėjimą 22 300 Lt, turėjo 1 506,80 Lt gavimą patvirtinančius apskaitos dokumentus, bei neturėjo 20 793,20 Lt gavimą patvirtinančių apskaitos dokumentų. Be to, pagal UAB „Pamario šaltinis” apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Pamario šaltinis” laikotarpiu nuo 2006-01-27 iki 2006-11-16 kasos knygoje neužregistravo kasos išlaidų 25410,91 Lt (22 300+3 110,91), iš jų pagal 2006-01-27 kasos išlaidų orderį Nr. 12 22300 Lt, pagal 2006-11-16 kasos išlaidų orderį Nr. 36 3110,91 Lt, nepagrindė apskaitos dokumentais 3000 Lt kasos pajamų, užregistruotų kasos knygoje 2006-10-01, 2006-10-06 ir 2007-01-31 užregistravo kasos išlaidas 16 334,01 Lt (9 000+7 334,01), nepagrįstas kasos išlaidų orderiai (b. l. 122-139, t. 1; b. l. 29, 32-38, t. 2).

Specialistė J. D. bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės atkartojo savo anksčiau nurodytų išvadų teiginius ir papildomai pažymėjo, kad turi būti galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų įmonė vykdė finansinius įsipareigojimus, o kai išlaidos didesnės už pajamas – buvo toks laikotarpis nustatytas, kai to nustatyti negalima (b. l. 36-38, t. 4).

Liudytoja L. A. tyrimo metu nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2005-11-22 iki 2007-09-28 dirbo UAB „Pamario šaltinis“ vyr. buhalterės pareigose, buhalterinę apskaitą ji tvarkydavo pagal A. S. pateikiamus buhalterinius dokumentus. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pildydavo pats direktorius. Grynais bendrovės pinigais ji nedisponavo. Kasos išlaidų orderiuose ji pasirašydavo tik tada, kai direktorius juos atnešdavo (b. l. 120-122, t. 2). Bylos nagrinėjimo teisme metu ji davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 34-35, t. 4).

Liudytojas bankroto administratorius D. T. tyrimo metu parodė, kad jis paskirtas UAB „Pamario šaltinis“ bankroto administratoriumi. UAB „Pamario šaltinis“ pradėtas bankrotas 2007-09-03 dėl nemokumo. Remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais nustatė, jog bendrovė 2007-05-31 sumokėjo 130 000 Lt A. L. S. pagal Kasos išlaidų orderį. Matosi, jog direktorius 2007-05-25 į bendrovės kasą grąžino 22 300 Lt, o 2007-05-28 grąžino 107 700 Lt (b. l. 113-114, t. 3).

Teismo posėdyje 2011-06-20 bankroto administratorius D. T. paaiškino, kad bankroto administratorius pagal įstatymą peržiūri per 6 mėn. atliktus įmonės sandorius. Akivaizdžiai matosi, kad įmonė buvo nemoki, o pinigai buvo sumokėti, todėl buvo pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 130 000 Lt buvo sumokėti A. L. S. Sandorio realumą pagrindė kasos išlaidų orderis, žyma Didžiojoje knygoje – žiniaraštis. Žemės nuosavybės dokumentai nebuvo pateikti, buvo tik šalių pasų kopijos. Direktorius A. S. sakė, kad nebeturėjo įgaliojimų, todėl nebesudarė pagrindinės sutarties. A. S. sakė, kad toliau jokių veiksmų nesiėmė, nes galimai žinojo apie keliamą bankroto bylą (b. l. 50, t. 4).

Taip pat akcentuotina, jog iš BUAB „Žemaitijos statyba“ 2011-02-22 raštu pateiktos informacijos nustatyta, kad jokių duomenų apie turėtus ūkinius – finansinius sandorius su tarp UAB „Žemaitijos statyba“ ir UAB „Pamario šaltinis“ laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2007-09-31 dokumentuose nėra. Tačiau, kaip konstatuota 2010-09-07 specialisto išvadoje Nr. 5-3/79 dėl UAB “Pamario Šaltinis” ūkinės finansinės veiklos ir 2010-09-22 ir 2010-11-11 specialisto paaiškinimuose, UAB “Pamario Šaltinis” tiriamojo laikotarpio buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ūkinės operacijos, pagrindžiančios sandorius su UAB „Žemaitijos statyba“ be pirminių apskaitos dokumentų.

Taigi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB „Pamario Šaltinis” direktorius A. S. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies; 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pagal pateiktus UAB „Pamario šaltinis“ apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2007-05-31 dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Pamario šaltinis“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų parodymai, specialistės išvada ir jos paaiškinimai, kurių parodymų teisingumu ir patikimumu teismui nėra pagrindo suabejoti, kita rašytinė bylos medžiaga pagrindžia, kad A. S. buvo atsakingas už šios Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. yra tinkamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. subjektas. Konstatuotina, kad A. S. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinė apskaitą. Tai yra nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir juos pažeisdamas, nefiksavo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose.

Iš Valstybės įmonės „Registro centro“ Klaipėdos filialo byloje esančių dokumentų matyti, kad A. S., buvo UAB „Pamario Šaltinis“ direktorius ir akcininkas (b. l. 91-121, t. 2). Taip pat remiantis liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad bendrovės steigimu užsiiminėjo A. S., o jis jam buvo davęs tik apie 5 000 Lt įstatiniam kapitalui. Tačiau bendrovė realiai jokios veiklos nevykdė, nes nepavyko gauti jokių užsakymų, todėl praėjus keletui savaičių po bendrovės įsteigimo jis pareikalavo, kad A. S. grąžintų jam sumokėtus pinigus. Jam sutikus, jis kartu su savo tėvu A. P., A. V., P. R., S. I. pardavė visas savo akcijas A. S. Akcijų pardavimą pasirašė visi kartu. Nuo tada su A. S. jokių bendrų reikalų neturi. Šio akcijų pardavimo protokolo jis neturi, nes jo neišsaugojo. Taip pat nežino, ar apie šį akcijų pardavimą A. S. pranešė VĮ „Registrų centas“.

Todėl galima teigti, kad A. S. buvo ne tik UAB „Pamario Šaltinis“ direktorius, bet ir vienvaldis akcininkas (savininkas). Esant tokioms aplinkybėms jis negalėjo nežinoti realios įmonės finansinės padėties, įmonės veiklos organizavimo galimybių, tuo pačiu betarpiškai dalyvavo organizuojant Bendrovės veiklos procesą, pats asmeniškai disponavo įmonės piniginėmis lėšomis.

Be to, apeliantas būdamas direktoriumi, privalėjo žinoti teises aktus reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog sąmoningai vykdė juos netinkamai. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, t. y. kad buvo apskaityti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grynųjų piniginių lėšų likutį kasoje, dėl ko sudaryta apgaulinga regimybė, jog UAB „Pamario šaltinis“ turi piniginių lėšų – 130 000 Lt (tariamai avansui už žemės sklypą A. L. S. sumokėti). Tai leidžia spręsti apie A. S. sąmoningą siekimą iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją buhalterinėje apskaitoje.

Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad A. S. veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Paskirdamas bausmę nuteistajam A. S., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. A. S. nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos finansų sistemai padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymo, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl A. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad nuteistojo A. S. veiksmus kvalifikuoti kaip sukčiavimą, trūkstą objektyvių įrodymų, patvirtinančių apgaulės elemento egzistavimą.

Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995-12-14 sprendimas patvirtina, kad M. S. atstatyta nuosavybės teisė į 5,40 ha žemės sklypą ir 2,02 ha miško sklypą, esančius Šilutės rajono, Jonaičių seniūnija (b. l. 28-31, t. 1).

Iš 2007-12-04 papildomos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad notarė Selvina Daugėlienė patvirtino, jog M. S. turtą paveldi jos sūnus J. S. (b. l. 91, t. 1). J. S. po motinos M. S. mirties visą palikimą priėmė 1994-02-23 (b. l. 36, t. 1).

Byloje esančioje 2007-05-31 preliminarioje sutartyje „Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo“ nustatyta, kad A. L. S. susitaria su UAB „Pamario šaltinis“ dėl 5,40 ha žemės sklypo ir 2,02 ha miško sklypo, esančių Šilutės rajono, Jonaičių seniūnija, Šilmeižių kaime pardavimo. Visa preliminari žemės sklypo kaina sudaro 180 000 Lt (3.1. punktas). Pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį notarine forma Klaipėdos miesto notarų biure surašant iki 2007-09-05. Preliminarios sutarties 3.2. punkte numatyta, kad būsimasis pardavėjas prieš pasirašant šią sutartį iš būsimo pirkėjo yra gavęs 130 000 Lt avansą, kuris yra įskaitomas į nurodytą Turto pirkimo-pardavimo kainą (b. l. 13-16, t. 1). Tačiau byloje yra ir kitas 2007-05-31 preliminariosios sutarties „Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo“ egzempliorius, šio egzemplioriaus 3.1. punkte numatyta, kad visa preliminari žemės sklypo kaina sudaro 130 000 Lt. Būsimasis pardavėjas pasirašant šią sutartį iš būsimo pirkėjo gavo 130 000 Lt grynaisiais pinigais (b. l. 17-20, t. 1).

Iš byloje esančio Kasos išlaidų 2007-05-31 orderio Nr. 37 matyti, kad A. L. S. buvo išmokėta 130 000 Lt. Šių pinigų gavimą A. L. S. patvirtino savo parašu (b. l. 21).

Iš 2008-03-31 protokolo-pareiškimo matyti, kad A. L. S. pareiškė, kad krikšto sūnus A. S. norėjo nupirkti iš jo žemės sklypą, esantį Šilutės r., Šilutės sen., Šilmeidžių k., kuris anksčiau priklausė jo tėvams. Jis sutiko parduoti šį sklypą, dėl kainos nesitarė, tačiau 2007 m. lapkričio mėn. pradžioje, pasirašydamas preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo jis matė, kad sklypo kaina yra 180 000 Lt. Ši kaina jį tenkino. Šią sutartį jis pasirašė savo namuose Šilutėje, Tilžės g. 39-4A. Po kiek tai laiko, 2007 m. lapkričio mėn. A. S. atvežė jam į namus kasos išlaidų orderį, kurį jis pasirašė ir kuriame įrašė, kad 130 000 Lt gavo, tačiau iš tiesų šių pinigų jis negavo. A. S. jam tada pasakė, kad kai pasirašys šį dokumentą „jo daugiau niekas nelies“. Jis suprato, kad tokiu būdu šis reikalas bus baigtas. Apie tai, kada jis jam atiduos pinigus už žemę, jis jo neklausė. 2007 m. gruodžio mėnesį A. S. atvažiavo pas jo brolį J. S., kur jis tuo metu svečiavosi. A. S. paprašė, kad pasirašytų ant kitos sutarties, kuri prie prašymo nurodyta kaip Nr. 2. Jis pasirašė ir šią sutartį. Tada brolis pasakė, kad ši žemė ne jam priklauso, o jam (J. S.), nes ją tėvai paliko jam kaip palikimą. Tuo metu A. S. irgi turėjo pažymėjimą iš Registrų centro, kad žemė registruota jo brolio vardu, tačiau vis tiek liepė pasirašyti jam ant sutarties. Kad sutartyje nurodyta data – 2007-05-31, jis pastebėjo vėliau, pasirašydamas šias sutartis į tai neatkreipė dėmesio (b. l. 41-42, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. S. parodė, kad 1995 m. gruodžio mėnesį gavo sprendimą dėl jo mirusios mamos žemės grąžinimo. Jis neprieštaravo, kad visą šią žemę paveldėtų jo brolis J. S. Visus žemės nuosavybės dokumentus turėjo jo brolis, o jis pats turėjo tik šių dokumentų kopijas. 2007 m. lapkričio mėnesį pas jį į namus atvyko krikštasūnis A. S., kuris paprašė minėto dokumento kopijos, nes norėtų šią žemę pirkti. A.S. išsivežė sprendimo kopiją, A. L. S. asmens paso kopiją ir A. L. S. mamos mirties liudijimo kopiją. 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje vėl atvyko A. S. ir pateikė pasirašyti preliminarią sutartį dėl žemės pirkimo-pardavimo už 180 000 Lt sumą. Jis šią sutartį pasirašė, savo broliui J. S. apie tai nieko nesakė, ketino pasakyti vėliau. A. S. jam davė 2500 Lt ir pasakė, kad tai už parašus. Po keleto dienų pas jį vėl atvažiavo A. S., pateikė pasirašyti kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad jam yra sumokama 130 000 Lt. Liepė įrašyti jame 2007 m. gegužės mėnesio datą, nors tuo metu buvo lapkritis. Nurodyti pinigai jam nebuvo išmokėti. 2007 m. gruodžio mėn. vėl atvyko A. S., pateikė pasirašyti analogišką preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, o senąją liepė sunaikinti. A. L. S. pasirašius, A. S. išvažiavo ir tik tada jis pastebėjo, jog šioje sutartyje skiriasi perkamos žemės kaina. Antrojoje sutartyje buvo nurodyta, jog žemės sklypai perkami už 130 000 Lt sumą. 2008 m. jis iš antstolės gavo laišką, kad jo butas yra areštuojamas. Taip pat buvo areštuotas ir brolio J. S. butas. Broliui paaiškino, jog A. S. jį apgavo (b. l. 96-98, t. 3).

Teismo posėdyje liudytojas A. L. S. parodė, kad pirmą sutartį buvo sudaryta 2007 m. lapkričio mėnesį Sutartyje buvo nurodytas gegužės mėnuo, sutartis buvo sudaryta atgaline data. Kai vėliau perskaitė sutartį pamatė, kad nurodyta visai kita data. Pradžioje nekreipė į tai dėmesio. Jis pasirašė sutartį tą patį mėnesį, kai vyko derybos. A. S. atvykus padavė jam dokumentus ir tarėsi dėl žemės pardavimo. Liudytojas A. L. S. teisme nurodė, jog A. S. nesakė, kad žemė priklauso ne jam, jog jis nesijaučia kaltas dėl to, kad apgavo brolį, nes sutartis dėl žemės pardavimo yra negaliojanti. Jam A. S. davė 2 500 Lt šiaip už parašus. Sutarties tvirtinti pas notarą negalvojo, suprato, kad sutartis yra niekinė (b. l. 29, t. 4). Taigi šie liudytojo parodymai patvirtina, kad jis aiškiai suprato, jog A. S. net ir nebūtų galėjęs iš jo įgyti 5,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei 2.02 ha miško sklypą, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Tyrimo metu liudytoja notarė S. D. parodė, kad 1994-02-23 į notarų biurą atvyko J. S. ir priėmė palikimą paduodamas notarui palikimo priėmimo pareiškimą po savo motinos M. S. mirties. Kito turto tuo metu nebuvo. J. S. nurodė, kad kitų paveldėtojų nėra. Kadangi per 6 mėn. nustatytą paveldėjimo priėmimui laiką niekas daugiau nesikreipė, J. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 1995 m. pagal sprendimą M. S. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,42 ha žemės plotą. Dėl šio sklypo perėmimo kreipėsi J. S. 2007-11-15 ir jam buvo išduotas papildomas paveldėjimo liudijimas. A. S. niekada į notarų biurą dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė.

Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-851-2001; 2K-387-2009; 2K-538-2010).

Baudžiamosios bylos įrodymais įrodyta, kad A. L. S. jokio turto po savo mamos M. S. mirties paveldėjęs nebuvo, dėl paveldėjimo priėmimo į notarą nesikreipė. A. L. S. nurodytas aplinkybes, kad jo brolis J. S. matė, kaip jis pasirašinėjo minėtas preliminarias žemės pirkimo-pardavimo sutartis, paneigia brolio J. S. parodymai, kuris parodė, kad apie tokias sutartis sužinojo tik 2008 m., kai buvo areštuotas jo turtas ir tuomet nuvykęs pas A. L. S. jo klausė, kaip jis gali pardavinėti ne savo žemę. Atsižvelgiant į tą faktą, kad A. S. žinodamas, jog A. L. S. žemės nuosavybės teise sutarties pasirašymo dieną nevaldė, o remiantis paties apelianto žodžiais įsipareigojo nuosavybės teisės dokumentus sutvarkyti vėliau, t. y. A. L. S. informavus apeliantą, kad žemės nuosavybės dokumentų jis neturi, teisėjų kolegija sprendžia, jog neegzistavo esminis sukčiavimo požymis – apgaulė.

Inkriminuojant nuteistajam A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ne mažiau svarbi aplinkybė yra tai, kad liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad minėtos „Preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys“ realiai buvo pasirašomos 2007 m. lapkričio mėnesį (pirkėjas UAB „Pamario šaltinis“, bet ne fizinis asmuo A. S.), kai tuo tarpu jau 2007-09-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla (b. l. 19, t. 1). Todėl bankrutuojančiai įmonei net ir apgaule įgijus minimus žemės sklypus, A. S. kaip fizinis asmuo neturėtų iš to jokios praktinės materialinės naudos. Kadangi nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.). Iš kurio vėliau yra tenkinami kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.). Visą tai, sudaro pagrindą manyti, kad minėtų Preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas apeliantui labiau buvo reikalingas apgaulingos buhalterinės apskaitos UAB „Pamario šaltinis“ vedimo užmaskavimui 130 000 Lt sumai.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms A. S. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl A. S. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl išvardytų motyvų nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. naikintina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti A. S. bausmės subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Aurelija SadauskaitėLinas Pauliukėnas