Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-22 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas 2023-01-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. B. už tai, kad 2023-01-29 00.39 val., (duomenys neskelbtini), būdama akivaizdžiai neblaivi (neblaivumą nusistatyti atsisakė), bute garsiai rėkavo, šūkavo, nakties metu, tokiu elgesiu trikdė kaimynų ramybę ir poilsį, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsisakė pasakyti savo duomenis, nepateikė asmens dokumento, atsisakė eiti iki policijos tarnybinio automobilio, nesileido sulaikoma, stangino rankas. Nurodyta, jog paaiškinti dėl administracinio nusižengimo nesugebėjo, pasirašyti atsisakė.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2023-02-13 nutarimu V. B. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, ANK 506 straipsnio 4 dalyje – 115 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. B. paskirta galutinė nuobauda – 115 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, teismo posėdyje atlikęs įrodymų tyrimą, skundžiamoje nutartyje įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, sprendime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

11. Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės panašūs kaip ir apeliaciniame skunde argumentai buvo keliami ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, skundžiamoje nutartyje aptarti bei motyvuotai, remiantis bylos duomenų visuma, paneigti. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

12. Apylinkės teismo nutartyje aptartas aktualus teisinis reguliavimas, kurio apygardos teismas dar kartą nebekartoja. Nors apeliantė nesutinka su jos nubaudimu, teigia, kad triukšmą išprovokavo pareigūnai, jiems atvykus bute buvo tylu, ją nukrėtė elektrošoku, tačiau tokius apeliantės argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime išsamiai aprašytas nagrinėjamas įvykis, nuo patruliavimo metu gauto pranešimo apie šūkavimą bei trukdymą ilsėtis iki V. B. sulaikymo bei pristatymo į komisariatą, iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jau lauke buvo girdimas garsus moteriškas šūkavimas, sklidęs iš daugiabučio, o priėjus prie buto, kuriame pagal bylos aplinkybes ir buvo V. B., taip pat girdėjosi moteriškas šaukimas, vyriškiui (pagal bylos aplinkybes V. B.) pareigūnus įleidus į butą, miegamajame rasta gulinti V. B., kuri pareigūnams paaiškinus, ko atvyko, vėl pradėjo garsiai rėkauti, nereagavo į pareigūnų reikalavimus nebešaukti, pateikti asmens dokumentus, nurodyti savo asmens duomenis, dėl ko buvo sulaikyta ir nugabenta į policijos komisariatą, sulaikoma priešinosi. Pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis visiškai atitinka ir byloje esantis pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuris, dalyvaujant pačiai V. B., buvo peržiūrėtas apylinkės teismo posėdyje ir V. B. patvirtino, jog vaizdo įraše užfiksuota ji ir jos vyras. Apylinkės teismo posėdyje V. B. pripažino, jog įvykio vakarą buvo išgėrusi šampano, tačiau dokumentų nedavė dėl pareigūnų jai papurkštų dujų, apeliaciniame skunde ji mini elektrošoko panaudojimą, tačiau tokius teiginius paneigia bylos duomenys, iš kurių matyti, jog V. B. priešinantis, buvo panaudoti antrankiai, nei elektrošoko, nei dujų panaudojimo bylos duomenimis nenustatyta. Apeliaciniame skunde V. B. pripažįsta, jog triukšmas buvo kilęs, tik jis esą buvo išprovokuotas pareigūnų elgesio, tačiau tokius jos teiginius paneigia bylos duomenų visuma. Vaizdo įraše aiškiai matomas racionalus, mandagus, teisėtas pareigūnų elgesys nuo atvykimo į įvykio vietą, kuris atitinka tarnybiniame pranešime detaliai nurodytas aplinkybes, ir kurį vertinti kaip provokuojantį ar žiaurų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliantė užsimena apie jos teisių į privatų gyvenimą, būstą, laisvę pažeidimus, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, patys, dar būdami lauke, o paskui ir prie V. B. buto durų girdėjo moterišką šūkavimą, duris atidaręs vyras (pagal bylos duomenis V. B.) pareigūnus įleido į butą ir netgi pats teigė, kad „manoji rėkauja“, į žodinius aiškiai suformuluotus reikalavimus apeliantė nereagavo, vaizdo įraše aiškiai girdima, jog apie jos netinkamą elgesį kalbėjo ir vyras. Kaip numatyta skundžiamoje nutartyje aptartame teisiniame reguliavime, vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindami policijos uždavinius, pareigūnai turi teisę duoti teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, taikyti atitinkamas priemones už jų nevykdymą.

13. Taigi bylos duomenų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti, kad V. B. padarė jai inkriminuotus nusižengimus, dėl kurių buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai paliko galioti Institucijos nutarimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei esą kerštauja kaimynė, tačiau tokie teiginiai prieštarauja bylos duomenims, pareigūnai patys betarpiškai užfiksavo V. B. nusižengimą – nakties metu bute keliamą triukšmą, kuris buvo aiškiai girdimas už buto ribų. Dėl keliamo triukšmo ir buvo iškviesti policijos pareigūnai.

14. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pareigūnai be artimųjų žinios, jos sutikimo buvo nuvežę ją į psichiatrinę ligoninę, ją išvežė basą, be striukės, be telefono ir dokumentų, sulaikyta buvo nepagrįstai. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, jog pareigūnai siūlo vedamai apeliantei apmauti batus, striukę, tačiau moteris toliau šūkauja. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. B. po sulaikymo buvo pristatyta kur nors kitur, o ne į policijos komisariatą. Jai buvo taikytas administracinis sulaikymas, kuris reglamentuotas ANK. ANK 595 straipsnis kaip vieną iš galimų taikyti prievartos priemonių, siekiant užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, numato administracinį sulaikymą. ANK 597 straipsnio 1 dalyje nurodyti administracinio sulaikymo taikymo atvejai: 1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė; 2) sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą; 3) užkluptas asmuo savo elgesiu kelia pavojų ar dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nesiorientuoja aplinkoje. Byloje esančiame administracinio sulaikymo protokole sulaikymo pagrindas nurodomas siekis tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog administracinio nusižengimo vietoje V. B. nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, nesiliovė triukšmavusi, neteikė asmens dokumentų, tad administracinio nusižengimo forminimas, nustačius nusižengimo požymius, vietoje dėl apeliantės elgesio buvo neįmanomas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad taikyti ANK numatytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę pagrindas šiuo atveju buvo, priemonės taikymas įformintas surašant protokolą, kaip to ir reikalauja ANK.

15. Apeliaciniame skunde V. B. mano, kad skirta nuobauda per griežta, neatitinka ANK 22 straipsnio tikslų. Su tokiais argumentais sutikti pagrindo nėra. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį bei 506 straipsnio 4 dalį V. B. skirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo duomenų, jog V. B. ne kartą bausta administracine tvarka taip pat ir už triukšmo kėlimą. Šioje byloje nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo manyti, jog V. B. būtų nubausta per griežtai.

16. Taigi, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs V. B. skundą dėl Institucijos nutarimo, laikėsi ANK nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę, išvadas išsamiai ir aiškiai motyvavo, nutartyje išanalizuotos ir paneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinės versijos, bei išdėstyta, kodėl vertinama, kad apeliantė padarė inkriminuotus nusižengimus, aptarta nusižengimų kvalifikacija.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-22 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.