Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. D. ir V. C. (V. C. ) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams bei pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir nustatyta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų ir šešiems mėnesiams, pirmuosius penkerius metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

V. C. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 30 (trisdešimčiai) parų arešto, pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas 30 (trisdešimčiai) parų arešto, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams bei pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 19 (devyniolikai) metų.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir nustatyta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-07-05 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų ir šešiems mėnesiams, pirmuosius septynerius metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu V. C. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš nuteistųjų solidariai priteista 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat solidariai priteista 160 523 litai turtinei žalai bei laidojimo išlaidoms I. M. J. atlyginti.

Iš V. C. priteista 365 litai žalos atlyginimo I. M. J. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. ir Ž. D. nuteisti už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. naktį, apie 1 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkai, Klaipėdos rajone, Žiaukų kaime, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklype, (duomenys neskelbtini), itin žiauriai nužudė šio sklypo savininką, 1937 m. gimusį A. J. . Siekdami atkeršyti nukentėjusiajam už dieną prieš įvykį jo pasakytus neva įžeidžiančius žodžius Ž. D. sugyventinės R. S. vaikui abu nuteistieji iš netoli esančio R. S. namo atėjo į nukentėjusiojo sodo sklypą ir, žinodami, kad A. J. nakties metu yra sodo namelyje, sukėlė triukšmą – tyčia betono trinkele išmušė šiltnamio stiklą, o prie iš namo išėjusio A. J. pribėgęs V. C. kumščiu smogė jam į veidą. Nukentėjusiajam nuo smūgio pargriuvus ant žemės V. C. pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas – galvą, juosmenį, po to užšoko ant krūtinės. Kartu buvęs Ž. D. pradėjo vartoti smurtą – taip pat kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, iš jų ir į galvą, dar po to, ranka paėmęs už plaukų ir pakėlęs galvą į viršų, du kartus kitos rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą. Po kaltinamųjų pavartoto smurto tą pačią naktį A. J. mirė nuo patirtos sunkios galvos traumos, kaip dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo: kraujo išsiliejimo dešiniojo pakaušio dalyje po kietuoju dangalu, dešinės pusės kaukolės pamato vietoje, kairiojo pusrutulio smegenėlių kontuzijos, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkinio ir kaktos skiltyse bei šoniniuose paviršiuose ir dėl kairiojo pusrutulio smilkinio ir momens ribos žievinės kontuzijos. Be to, dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo padaryta masyvi poodinė kraujosruva pilvo priekinės sienos kairėje pusėje, plonųjų žarnų pasaito kraujosruva, krūtinkaulio kūno skersinis bei III ir IV šonkaulių lūžiai.

Tuo pačiu laiku V. C. ir Ž. D. , veikdami kaip bendrininkai, įsibrovė į patalpą – tame pačiame sodo sklype esantį nukentėjusiųjų A. J. ir I. M. J. sodo namelį, iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį – turtą: televizorių, 150 Lt vertės, radijo imtuvą, 30 Lt vertės, elektrinį pjūklą, 420 Lt vertės, sportinį kostiumą, 20 Lt vertės, kitų kaltinamajame akte nurodytų smulkesnių buities daiktų bei maisto produktų, ir iš viso padarė 934 Lt žalą.

Po to, apie 2 val. 30 min., V. C. ir Ž. D. , toliau veikdami kaip bendrininkai, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą: prieš tai į tą patį sodo namelį įnešę nužudyto A. J. lavoną ir siekdami, kad lavonas būtų sudegintas, V. C. tyčia padegė namelio kambaryje kabančią užuolaidą, dėl ko netrukus kilo gaisras, kurio metu sudegė pats namelis, dėl ko atsirado 146 575 Lt žala, bei namelyje esantys namų apyvokos bei buities daiktai: du šaldytuvai, 200 Lt vertės, skalbimo mašina, 50 Lt vertės, įvairūs indai, 200 Lt vertės, du auksiniai žiedai, 500 Lt vertės, sidabrinė grandinėlė, 125 Lt vertės, medžio ruošiniai, 400 Lt vertės, kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai, ir iš viso padarė 150 000 Lt žalą.

V. C. nuteistas ir už tai, kad apytikriai tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į Klaipėdos rajone, Žiaukų kaime, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį A. J. sodo sklypą, sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą – tyčia išrovė dviejuose šiltnamiuose augančius 34 pomidorų krūmus, kurių vertė 340 Lt, rožės krūmą, 15 Lt vertės, 10 pipirų stiebų, 10 Lt vertės, ir iš viso padarė 365 Lt žalą.

Taip pat V. C. nuteistas už tai, kad tuoj po smurto prieš nukentėjusįjį A. J. pavartojimo, apie 2 val., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – A. J. priklausiusį dujinį revolverį „RG-22“, 300 Lt vertės, bei 4 šovinius, 16 Lt vertės, ir iš viso padarė 316 Lt žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašo nuteistųjų skundus atmesti, nuteistųjų gynėjos ir nuteistasis V. C. prašo skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų Ž. D. ir V. C. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mojo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame pa­da­ry­tos iš­va­dos yra paremtos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistųjų Ž. D. ir V. C. skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų kaltės bei paskyrė jiems tinkamas bausmes. Nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį.

Dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nuteistasis Ž. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes jis prisipažino sudavęs tik du smūgius nukentėjusiajam į veidą, nuo kurių pastarasis negalėjo mirti, o tyrimo metu nenustatyta, kas sudavė mirtinus smūgius. Kolegija atkreipia dėmesį, kad toks bylos aplinkybių vertinimas baudžiamosios teisės prasme neteisingas.

Visų pirma, byloje nustatyta, kad Ž. D. sudavė nukentėjusiajam ne tik du smūgius. Nors išties Ž. D. nurodė, kad jis sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, V. C. pirmosios instancijos teisme yra parodęs, jog jis pats sudavė apie 10 smūgių nukentėjusiajam bei kad Ž. D. taip pat spardė nukentėjusįjį. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. S., kuri nurodė, kad Ž. D. du kartus spyrė A. J. į veidą (t. 3, b. l. 92-95). Teisės medicinos duomenys, kiek jų pavyko gauti dėl lavono bandymo sudeginti, rodo, kad nukentėjusiajam be mirtį sukėlusio sužalojimo – galvos sumušimo – dar buvo traumuotas pilvas (masyvi poodinė kraujosruva pilvo priekinės sienos kairėje pusėje, plonųjų žarnų pasaito kraujosruva), krūtinė (krūtinkaulio kūno skersinis bei III ir IV šonkaulių lūžiai).

Antra, nuteistųjų nustatyti veiksmai rodo, kad jie veikė bendrai turėdami tiesioginę tyčią nužudyti, t. y. V. C. ir Ž. D. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad gali atimti nukentėjusiajam A. J. gyvybę, ir to norėjo. Tai patvirtina faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, smūgių sudavimo pobūdis (nuteistieji kojomis spardė į nesipriešinančio nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą) bei tokia aplinkybė, kad po smurto pavartojimo nuteistieji patikrino, ar nukentėjusysis tikrai negyvas, o paaiškėjus, kad nukentėjusysis dar gyvas, nuteistasis Ž. D. vėl spardė A. J. sakydamas: „Tu dar gyvas“ (t. 2, b. l. 166-167, 170-172).

Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Teismų praktika tokiu atveju nurodo, jog nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Konkrečiu atveju akivaizdu, kad nuteistieji Ž. D. ir V. C., atimdami gyvybę A. J., veikė kaip bendravykdytojai, turėdami tiesioginę tyčią pastarąjį nužudyti, todėl nusikalstamos veikos kvalifikacijai nėra svarbūs nuteistojo Ž. D. argumentai, kad tyrimo metu nenustatyta, kuris iš nuteistųjų sudavė paskutinį smūgį, nei tai, nuo kurio iš jų smūgių nukentėjusysis mirė.

Taip pat, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistųjų veiką kvalifikavo kaip nužudymą, padarytą itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismas konstatavo, kad gyvybė nukentėjusiajam buvo atimta itin skausmingu būdu, ir 5-6 nuosprendžio lapuose išdėstė tokios išvados motyvus.

Dėl paskirtų bausmių

Abu nuteistieji apeliaciniais skundais prašo sušvelninti jiems už nužudymą paskirtas bausmes. Tačiau, kolegijos manymu, abiem nuteistiesiems paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

Už labai sunkų nusikaltimą, kvalifikuotą nužudymą, BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nuteistųjų Ž. D. bei V. C. padarytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu pilnamečiui asmeniui buvo numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas skaičiuojamas nuo penkerių metų, o maksimumas siekia dvidešimt metų, arba neterminuota bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Šioje byloje už kvalifikuotą nužudymą nuteistasis Ž. D. yra nubaustas 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, o V. C. nubaustas 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokias griežtas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius jų skyrimo motyvus. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, į nuteistųjų asmenybes: Ž. D. teistas 5 kartus, naują (sunkesnę) nusikalstamą veiką padarė praėjus vos pusantro mėnesio po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, turėdamas vieną neišnykusį teistumą, iki šio nusikaltimo padarymo charakterizuotas patenkinamai (t. 2, b. l. 112). Nors ankstesnės bausmės atlikimo vietoje V. C. buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 30), tačiau jis teisiamas jau 5 kartą, naują (sunkesnę) nusikalstamą veiką padarė praėjus vos penkiems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, turėdamas du neišnykusius teistumus.

Nustatant bausmes buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias bei nuteistojo V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Į V. C. apeliaciniame skunde esančius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis visiškai prisipažino ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui, atsakytina, kad nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir būtent dėl labiausiai prieš nukentėjusįjį smurtavusio V. C. prisipažinimo jam už kvalifikuotą nužudymą neskyrė maksimalios terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į dalyvavimo nusikaltimuose laipsnį ir kitas nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, paskirtos bausmės yra pakankamai individualizuotos. BK 61 straipsnio 4 dalyje esanti bausmių skyrimo taisyklė (ne didesnės kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas) V. C. negali būti taikoma, nes yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pagrįstai buvo nustatytos ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, t. y. kad nusikaltimą nuteistieji padarė kaip bendrininkai ir apsvaigę nuo alkoholio. Nors nuosprendyje pastaroji sunkinanti aplinkybė netiksliai suformuluota ir alkoholio įtaka nusikaltimų padarymui neaiškinama, kolegija pastebi, jog prieš įvykį nuteistieji gėrė daug alkoholio. Tai matyti iš liudytojos R. S. bei pačių nuteistųjų V. C. ir Ž. D. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės visi šie asmenys panašiai nurodė, kad kurį laiką vartoję alkoholį jie pirmą kartą nuėjo pas A. J. , tačiau jo nerado namie, tuomet grįžo pas R. S. ir kelias valandas vėl girtavo. Antrą kartą eidami pas nukentėjusįjį jie visi jau buvo gerokai išgėrę. Šios aplinkybės rodo, kad alkoholis turėjo įtakos nuteistųjų padarytam nužudymui ir kitų nusikaltimų padarymui.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo yra pagrįstos ir teisingos. Abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės neprieštarauja BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK esančioms bausmių skyrimo taisyklėms.

Apeliaciniuose skunduose ir kolegijos patikrintoje bylos medžiagoje nėra jokių kitų palankių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų švelninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų Ž. D. ir V. C. apeliacinius skundus atmesti.