- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-431-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- N. G.
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ir grąžintas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovei N. G. priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sumažintas iki 11 154,80 Lt, ir ieškinį dėl šios dalies atmetė; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis sumažintas iki 640 Lt, ir iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 306 Lt. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Grąžino atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 305,36 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ kreipėsi į teismą prašydamas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme klausimą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-17 nutartimi tenkino atsakovo kasacinį skundą, išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, bet liko neišspręstas klausimas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas per 20 dienų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl papildomos nutarties priėmimo, bet šis teismas 2010-06-08 nutartimi prašymo netenkino, nurodydamas, jog prašymas turi būti sprendžiamas CPK 93 str. 4 d. nustatyta tvarka. Todėl nepraleidęs 20 dienų termino nuo šios nutarties priėmimo, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą ir mano, kad terminas prašymui pateikti nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ir grąžino atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, konstatavęs, jog prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo gautas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismas padarė išvadą, kad prie prašymo nesant papildomo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, o atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis suklydo ir kreipėsi į netinkamą teismą, nėra pagrindo termino skaičiavimo sustabdymui arba jo skaičiavimo pradžios atnaujinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ prašo nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti, pripažįstant procesinio termino praleidimo priežastį svarbia, negrąžinant jo svarstyti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo procesinio termino praleidimo priežastis. Atsakovas objektyviai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo teikti teismui prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo 2009-11-23 nutarties, kadangi su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-17 nutartimi atsakovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-11-23 nutarties peržiūrėjimo patenkino. Atsakovas per 20 dienų terminą, skaičiuojant nuo 2010-05-17 nutarties priėmimo, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą, kurio netenkino, išaiškinęs, jog atstovavimo išlaidų klausimas nagrinėtinas CPK 93 str. 4 d. tvarka pirmosios instancijos teisme. Atsakovas prašymu dėl papildomo sprendimo teismo prašė laikyti, jog terminas prašymui paduoti nepraleistas, todėl teismas šią sakinio konstrukciją lingvistiniu būdu turėjo aiškinti kaip atsakovo išreikštą valią - prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo tiesioginio formulavimo atnaujinti praleistą terminą. Teismas nevertino ir nenustatė visame procese atsakovo piktnaudžiavimo procesu aplinkybių bei neįvertino, kad, jog per CPK 227 str. 2 d. numatytas 20 dienų nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-08 nutarties priėmimo pateikė pirmąjį prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nevertino, kad sąžiningai procese dalyvavusio atsakovo procesinė teisė negali būti prarandama dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės – klaidos. Teismas taip pat neįvertino termino praleidimo mažareikšmiškumo, lyginant su pasekmėmis, kurias atsakovas patirtų neatnaujinus terminų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2-292/2008). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-18 nutartį ir atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-17 nutartimi atsakovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-11-23 nutarties peržiūrėjimo patenkino ir atsakovas per 20 dienų terminą, skaičiuojant nuo 2010-05-17 nutarties priėmimo, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą, kurio pastarasis netenkino, ir atsakovas prašymu dėl papildomo sprendimo teismo prašė laikyti, jog terminas prašymui paduoti nepraleistas, todėl teismas, netenkindamas tokio prašymo, pažeidė atsakovo interesus, nevertino ir nenustatė visame procese atsakovo piktnaudžiavimo procesu aplinkybių bei neįvertino, kad, jog per CPK 227 str. 2 d. termino nepraleido, o atsakovo procesinė teisė negali būti prarandama dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės – klaidos. Atsakovo nuomone, teismas taip pat neįvertino termino praleidimo mažareikšmiškumo, lyginant su pasekmėmis, kurias atsakovas patirtų neatnaujinus terminų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo motyvais.
Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ ieškovei N. G. priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką sumažintas iki 11 154,80 Lt, ir ieškinį dėl šios dalies atmetė; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties tą dalį, dėl kurios pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas, iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis sumažintas iki 640 Lt, ir iš atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 306 Lt. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Grąžino atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 305,36 Lt (b.l. 142-147). Atsakovas VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ 2010-07-01 kreipėsi į teismą prašydamas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme klausimą (b.l. 151). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-08 nutartimi atmetė atsakovo prašymą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atlyginimo, konstatavęs, jog atsakovo kasaciniame skunde apskritai nebuvo keliama klausimo dėl atstovavimo išlaidų, todėl toks klausimas nagrinėtinas CPK 93 str. 4 d. nustatyta tvarka (b.l. 154,155).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004; 2000-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-985/2000). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000; 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti atsakovui praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, netinkamai įvertino apelianto nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis, t.y. kad prašymas priimti papildomą sprendimą paduotas per klaidą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tiesiogiai, dėl ko buvo praleistas CPK 277 str. 2 d. numatytas 20 dienų terminą tokį prašymą paduoti pirmosios instancijos teismui. Teismas taip pat neįvertino termino praleidimo mažareikšmiškumo, lyginant su pasekmėmis, kurias bylos šalis patirs termino neatnaujinus. Įvertinusi nutarties motyvuojamoje dalyje, atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti pripažintinos svarbiomis. Todėl siekdama užtikrinti atsakovo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, bei įvertindama tai, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir šią teisę prarado dėl elementaraus neapsižiūrėjimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ir grąžinti atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovo VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti (CPK 78 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti atsakovui VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“ prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.