- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 1-176-387/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00859-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Vytautas Kastytis Antanėlis
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Vidai Šuminienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajai L. S., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kastyčiui Antanėliui, vertėjui Giedriui Račkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)direktore, neteista, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. B., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2010 m. birželio 08 d., apie 12.34 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, vairuodama automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 bei 134 punktų reikalavimus, t.y. vairuodama automobilį ir važiuodama turgavietės teritorijoje, kur siauras pravažiavimas ir blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino galimybės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o tokiai kliūčiai, t.y. pėsčiajai atsiradus, savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko partrenkė šalia palapinės stovėjusią pėsčiąją L. S., kuriai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji J. B. savo kaltės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, parodydama, kad 2010 m. birželio 8 d. apie 13 val. Gariūnų turgavietėje važiavo nuo savo prekiavimo vietos. Vairavo Renault Espace. Buvo labai stiprus vėjas, be to mažai vietos, todėl važiavau labai lėtai, ant sankabos pedalo laikydama koją. Iki įvykio vietos spėjo pavažiuoti gal 12 m. 27 vietoje buvusi palapinė buvo apie 70 cm išsikišusi į važiuojamąją dalį, t.y. už geltonos linijos, kuri žymi ribą, iki kurios galima statyti palapines. Tos palapinės stogelis buvo dar išsikišęs apie 0,5 m į važiuojamąją dalį. Priešais palapinę stovėjo moteris ir laikė palapinės kraštą, kad jos nenublokštų vėjas – palapinė dar nebuvo nurinkta, joje buvo sukabinti sijonai. Ji pradėjo glaustis arčiau kairio krašto, kad nekliudytų palapinės ir prie jos buvusios moters. Ant kelio nieko daugiau nebuvo. Staiga ant automobilio priekinio stiklo užkrito palapinės apsauginė plėvelė. Ji iš karto sustojo, nes nebematė kelio. Sustojusi išgirdo moters šauksmą. Pamatė, kad truputį toliau nuo jos automobilio guli L. S., kurią anksčiau pažinojo tik iš matymo. Jos manymu nukentėjusioji pati galėjo atsitrenkti į priekines dureles arba ji įsipainiojo į plėvelę ir nukrito ant asfalto ir taip susilaužė koją. Ant jos automobilio jokių žymių neliko. Po įvykio jos automobilis buvo apžiūrėtas. Automobilio bamperis buvo apibrozdintas kažkada į stulpelį, tai įvyko ne šio įvykio metu. Kartu kaltinamoji nurodė, jog nepajuto jokio kontakto su nukentėjusiąja. Jos mašinos dešinės pusės veidrodėlis yra išniręs jau labai seniai, ji nemoka jo sutvarkyti, todėl taip ir važinėja. Tas veidrodėlis nėra apibrozdintas, bet net jei ir veidrodėlis yra apibrozdintas, tai atsitiko ne šio įvykio metu, nes nebuvo nuo ko jo apgadinti.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji nepripažįsta savo kaltės padariusi šią nusikalstamą veiką bei apskritai neigia jokį kontaktą su nukentėjusiąja, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Gariūnų g. 68, turgavietės teritorijoje, prie 10 eilės. Kelio danga sausa, asfaltas. Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Įvykio vietoje rasta dėmė panaši į kraują. Dėmė rasta važiuojamojoje dalyje. (t.1., b.l. 3-5).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, surašytu 2010 06 08 (b.l. 10-11) nustatyta, kad J. B. automobilis neapgadintas, ant jo pėdsakų nėra. Automobilis techniškai tvarkingas.
J. B. automobilio RENAULT ESPACE apžiūros protokolu, surašytu 2010 06 21 (b.l. 12-19) nustatyta, kad „ priekinis dešinės pusės veidrodėlis iššokęs nuo tvirtinimo, veidrodėlio apdaila- plastmasė apibrozdinta. Priekinis bamperio dešinės pusės kampas įskilęs ir nubrozdintas“. J. B. paaiškinimu tai seni apgadinimai.
Nukentėjusiosios L. S. parodymais nustatyta, kad po turgaus ji ruošėsi namo. Pažįstama T. K. paprašė padėti jai nuimti nuo 26 palapinės apsauginę plėvelę. Ji stovėjo priešais 26 palapinę, šalia 27 palapinės. Stovėjo 26 palapinės priekyje, nes tarp 26 ir 27 palapinių nebuvo pakankamai vietos. Lankstydama plėvelę stovėjo veidu į 27 palapinę, kojos buvo pražergtos. Rankos buvo iškeltos, žvilgsnis nukreiptas į viršų. 27 palapinėje dar nebuvo nurinktos prekės, ji buvo išsikišusi apie 0,5 m į važiuojamąją dalį. 26 palapinės karkasas stovėjo prie pat važiuojamosios dalies, o stogelis išsikišęs. Stovint tokioje pozicijoje ji kaltinamosios nematė. Kojos buvo pražergtos, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Dešinė koja buvo išlindusi iš už 27 palapinės į važiuojamąją dalį. Taip stovint ji pajuto labai stiprų smūgį į tą koją ir nukrito ant žemės. Smūgis buvo į blauzdą. Tai galėjo būti automobilio bamperiu. Krisdama ji patraukė už plėvelės ir ši nukrito ant kaltinamosios mašinos. Jos nuomone, kaltinamoji važiavo per arti dešinės pusės, nors kairėje pusėje dar buvo vietos. Prieš tai pro šalį pravažiavo ir kitos mašinos, kurios jos nekliudė. Nukentėjusiosios manymu kaltinamoji galėjo važiuoti greičiau nei 10 km. per valandą, nes smūgis buvo pakankamai stiprus. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog reiškia kaltinamajai civilinį ieškinį.
Liudytojo T. R. parodymais nustatyta, kad jo manymu avarija kilo dėl neatidumo ir per didelio greičio. Buvo stiprus vėjas. Kaltinamoji vairavo Renault Espace, ten buvo pakankamai vietos jai pravažiuoti. Jis stovėdamas prie savo palapinės pamatė, kaip nukentėjusioji nukrito ir iš sulaužytos dešinės kojos bėgo kraujas – atviras lūžis. Kaltinamoji po įvykio sustojo. Kaltinamoji galėjo nukentėjusiosios ir nematyti, nes priešais nukentėjusiąją kabėjo celofanas. Nukentėjusioji įvykio metu stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, bet ten nėra atskiro praėjimo pėstiesiems. Kartu liudytojas nurodė, jog smūgio garso negirdėjo, nes buvo vėjas, o nukentėjusioji krito kai šalia buvo kaltinamosios mašina.
Liudytojos T. K. parodymais nustatyta, kad avarijos dieną nukentėjusioji pasisiūlė padėti jai nuimti nuo jos palapinės apsauginę plėvelę, nes buvo vėjas, o liudytoja buvo viena. Nukentėjusioji stovėjo 26 palapinės priekyje iš dešinės pusės, t.y. prie 27 palapinės. Jos abi lankstė plėvelę ir staiga ji išgirdo garsą „bum“. Išbėgusi į priekį pamatė, kad nukentėjusioji guli. Labai stipriai bėgo kraujas iš kojos. Kartu liudytoja nurodė, jog pačios avarijos ji nematė, tik išgirdo smūgio garsą. Po to kai išgirdo garsą paleido iš rankų plėvelę ir ją nunešė vėjas. Nukentėjusioji po avarijos nesakė, jog tai ji pati kalta dėl avarijos.
Liudytojos J. T. parodymais nustatyta, kad avarijos dieną ji buvo turgavietėje. Tą dieną buvo vėjas. Vėjas buvo gūsingas ir gūsių metu didelis. Vienu metu jis taip pūtė, kad jai reikėjo atsistoti ant savo palapinės rėmo, kad šios nenuneštų. Jos palapinės numeris 27. Kaip tik jai stovint ant palapinės rėmo pravažinėjo pro šalį J. B. su savo mašina. Tik pravažiavus pro jos palapinę ji išgirdo keistą garsą. Kartu liudytoja nurodė, jog ji nematė pačio partrenkimo momento. Ji matė kaip nukentėjusioji nugriuvo ir gulėjo. J. B. savo automobilį sustabdė ir jo nejudino iki atvykstant policijai.
Visi liudytojai savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu buvo fotografuojama ir sudaromi planai. (b.l. 26-29; 32-36; 39-44).
Specialisto išvada (b.l. 59-60) nustatyta, kad L. S. padarytas atviras dešiniojo blauzdikaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis viduriniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimas visumoje vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžio. Blauzdos kaulų lūžis galėjo gautis autoįvykio metu, automobiliui kontaktuojant su dešine koja iš išorinės pusės.
Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas V. K. patvirtino specialisto išvados teiginius, o taip pat nurodė, jog koja, kuri buvo sulaužyta turėjo būti pastatyta tvirtai ant žemės ir buvo atraminė.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto L. A. išvada (b.l. 70-73) nustatyta, kad tikėtinas šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Renault Espace“, vairuojamas J. B., važiavo apie 5-6 km/h greičiu per Gariūnų gatvės turgavietėje esančią 10 eilę ir ties 26 vieta, apie 2,4 m atstumu nuo kairio asfaltuotos aikštelės dalies krašto, priekinės dalies dešiniu kampu partrenkė nukentėjusiąją L. S.. Po partrenkimo nukentėjusioji buvo nublokšta į priekį ir į dešinę (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi) ir nukrito ties eismo įvykio vietos plane užfiksuota kraujo dėme, o automobilis „Renault Espace" pavažiavęs į priekį sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.
Išvadoje specialistas taip pat nurodė, kad priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti galėjo būti tiek J. B., tiek nukentėjusiosios L. S. veiksmai. Anot specialisto „tuo atveju, jeigu automobilio „Renault Espace" vairuotoja J. B. turėjo objektyvią galimybę matyti jai sudarytą kliūtį (nukentėjusią L. S.) didesniu nei sustabdymo kelias atstumu (1,4-1,8m.), tačiau laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė nukentėjusią L. S., tai šie vairuotojos J. B. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tuo atveju, jeigu nukentėjusioji L. S., išėjo prieš arti esantį automobilį iš už matomumą ribojančio objekto (palapinės), taip nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sudarė artėjančiai transporto priemonei staigią ir netikėtą kliūtį, tai šie L. S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Taip pat specialistas nurodė, kad jei nukentėjusioji L. S. buvo vairuotojos J. B. matomumo zonoje, vairuotoja, matydama, kad negali saugiai prasilenkti su nukentėjusiąją, siekdama išvengti grėsmės eismo saugumui kilimo, turėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį ir panaudoti garsinį signalą, perspėjant nukentėjusiąją trauktis iš pavojingos zonos, ir toliau tęsti judėjimą tik nukentėjusiajai pasitraukus iš pavojingos zonos. Nukentėjusioji L. S., teritorijoje (turgavietėje), kurioje yra galimas transporto priemonių eismas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus jai pačiai ir netrukdyti transporto priemonių eismui.
Apklaustas teismo posėdžio metu L. A. savo duotą išvadą patvirtino, nurodė, kad išvada tikėtina, nes priklauso nuo faktinių aplinkybių.
Byloje prokuroro prašymu buvo atliktas matomumo eksperimentas. Šio eksperimento duomenys užfiksuoti protokole ( t. 2, b.l. 51-75). Kaltinamoji nesutiko su protokole užfiksuotais duomenimis, nurodydama, kad eksperimentas nebuvo atliktas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo įvykio dieną, nebuvo plėvelės, kuri galėjo dengti nukentėjusiąją. Teismas priėmė ir vertina matomumo eksperimento protokole užfiksuotus duomenis kartu su kitais bylos duomenimis. BPK 197 str. numatyta, kad eksperimentą galima atlikti parodymams ar versijoms patikrinti, atkuriant tiriamo įvykio situaciją. Teismas pripažįsta, kad eksperimento metu buvo aiškinamasi ar galėjo būti matoma nukentėjusioji, stovinti tam tikroje vietoje ir prieš kokį atstumą ji galėjo būti pamatyta. Eksperimento metu buvo daryti keli bandymai ir nustatyta, kad nukentėjusioji galėjo būti matoma iš tokio atstumo, kurio pakanka automobiliui, važiuojančiam 5-6 km/h greičiu, sustabdyti. Teismas remiasi eksperimento metu gautais duomenimis ir akcentuoja, kad net ir tuo atveju jeigu nukentėjusiąją pilnai dengė plėvelė, vairuotojas tai turi vertinti kaip galimą kliūtį ir važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų bet kada sustabdyti automobilį dar iki šios kliūties.
Teismas tiki ir remiasi nukentėjusiosios L. S. parodymais, kad ši stovėjo vietoje pražergtomis kojomis, o dešinė koja buvo išsikišusi į važiuojamąją kelio dalį. Jokių staigių judesių ji nedarė. Nukentėjusiosios nurodyta stovėjimo poza yra patvirtinta teismo medicinos specialistų, kurie nurodė, kad nukentėjusiosios blauzdos kaulų lūžis galėjo gautis autoįvykio metu, automobiliui kontaktuojant su dešine koja iš išorinės pusės. Apklaustas teismo posėdyje specialistas nurodė, kad sulaužyta koja turėjo būti tvirtai pastatyta ant žemės, t.y. nukentėjusioji ja turėjo tvirtai remtis. Ši aplinkybė paneigia galimą aiškinimą, kad nukentėjusioji staiga išėjo į važiuojamąją dalį. Atsižvelgiant tiek į nukentėjusiosios parodymus, tiek į specialistų išvadą ir parodymus, tiek ir į apklaustų liudytojų parodymus (T. K. nurodė, kad abi su nukentėjusiąja suko plėvelę iki kol išgirdo garsą), teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji stovėjo vietoje, jos dešinė koja buvo važiuojamojoje dalyje, ji jokių staigių judesių nedarė.
J. B. vairavo automobilį turgaus teritorijoje, kur pravažiavimas gana siauras, vaikšto žmonės, todėl turėjo važiuoti tokiu greičiu, kad atsiradus kliūčiai bet kada galėtų sustabdyti savo transporto priemonę. Akivaizdu, kad kaltinamoji nepamatė nukentėjusiosios, nors tokią galimybę pagal eksperimento duomenis turėjo. Kaltinamoji pagal tai, kad važiuoja ypatingomis sąlygomis (turgaus teritorija, siauras praėjimas, stovi palapinės, vaikšto žmonės) ir savo asmenines savybes ( senai vairuoja, turgaus teritorijoje važiuoja ne pirmą kartą) turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidus vairavimas gali sukelti tam tikrus neigiamus padarinius, kas šiuo atveju ir įvyko. Pripažintina, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Važiuojant tam tikrose vietose, kur nėra atskirtos pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo zonos, kur daug žmonių ir kur neabejotinai bet kada gali atsirasti netikėta kliūtis , būtent vairuotojas privalo imtis visų atsargumo priemonių (riboti greitį, signalizuoti, pasitelkti pašalinių žmonių pagalbą ir pan.), kad būtų išvengta eismo įvykių. J. B. to nepadarė. Nukentėjusioji L. S. buvo vairuotojos J. B. matomumo zonoje, staiga į važiuojamąją dalį neišbėgo, tad dėl šio eismo įvykio yra kalta J. B.. Kelių eismo taisyklių 133 bei 134 punktai įpareigoja vairuotoją pasirinkti saugų greitį, įvertinti galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o tokiai kliūčiai atsiradus, savalaikiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Šio įvykio metu J. B. pažeidė šiuos KET reikalavimus.
Tokių būdu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo J. B. nesilaikius nurodytų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų. Šio eismo įvykio metu L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jos veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str.3d. ir ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai.
Dėl šio įvykio nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamosios J. B. ir UAB „BTA Draudimas“ 619, 39 Lt. turtinės bei 32600 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kartu nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog visą turtinę žalą atlygino UAB „BTA Draudimas“ . Ši draudimo bendrovė taip pat atlygino ir 4316 Lt. neturtinės žalos, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 28284 Lt. turėtų būti priteista iš kaltinamosios J. B..
UAB „BTA Draudimas“ atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, nurodydamas jo daugiau į posėdį nekviesti jei nebus keičiami ieškinio reikalavimai (t.1., b.l. 180). UAB „BTA Draudimas“ atstovė nurodė, kad L. S. atlyginta visa turtinė žala, o taip pat jų manymu visa galima neturtinė žala, t.y. 4316 Lt.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, vadovaujasi ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad specialiųjų teisės aktų taikymas šios kategorijos bylose neatitinka Civilinio kodekso reglamentuojamų santykių nuostatų. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra šio Kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio Kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas pirmenybę teikia kitų įstatymų normoms.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad J. B. automobilio RENAULT ESPACE valdytoją apdraudė nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamoji J. B.. Pažymėtina, kad pagal sudarytą privalomojo transporto priemonių draudimo sutartį (t.1., b.l. 113) už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal šio įstatymo 11 str.1d.2p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.
Kaip jau buvo minėta visą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusioji tai patvirtino, tad turtinės žalos atlyginimo klausimas nebesprendžiamas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kalbant apie deliktinę atsakomybę pažymėtina, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma, tad sveikatos sužalojimo mastas, galimos pasekmės vertinamos nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje. Nukentėjusioji šioje byloje prašo priteisti 28284 Lt. (atsižvelgiant į jau sumokėtą 4316 Lt. sumą, kurią atlygino draudimo bendrovė) neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad dėl patirto sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmą, sužalojimas sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, sumažėjo bendradarbiavimo galimybės, negalėjo bendrauti su šeimos nariais. Dėl patirtos traumos ir dabar jaučia skausmą. Bus reikalinga dar viena operacija metalinei plokštelei išimti. Dėl sužalojimo koja prarado ir estetinį vaizdą, kas jai kaip moteriai labai svarbu ir kas sukelia jai dvasines ir emocines kančias.
Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai šioje byloje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirto atviro blauzdikaulio lūžimo. Toks sužalojimas išgydomas tik su chirurgine intervencija ir sukelia neigiamas pasekmes. Kūno sužalojimas padarytas neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, pačios kaltinamosios turtinė padėtis nėra itin gera, nors ji ir turi darbą. Akivaizdu, kad dvasiniai nukentėjusiosios išgyvenimai negalėjo būti tokie dideli kaip nurodoma ieškinio pareiškime. Dėl nurodytų aplinkybių neturtinės žalos dydis mažinamas iki 16000 Lt.
Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, tad neturtinė žala priteistina tiek iš UAB „BTA Draudimas“, tiek iš J. B.. UAB „BTA Draudimas“ sumokėjo L. S. pusę galimos sumos už patirtą neturtinę žalą (4316 Lt.), tad iš šios bendrovės priteistina likusi pusė – 4316 Lt. neturtinės žalos. Iš J. B. priteistina likusi teismo nustatyta ir draudimo bendrovės neatlyginta(nepriteista) suma, t.y. 7368 Lt. (16000-4316-4316 = 7368).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę J. B. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje negydyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta. Dirba.
J. B. įvykdė neatsargų nusikaltimą. Teismas konstatuoja, jog parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str.3d. padarymą numatė kelias alternatyvias bausmės rūšis tuo parodydamas, jog skiriama bausmė turi būti individualizuota ir maksimaliai atitikti savo paskirčiai. Konstatuotina, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas parenkant J. B. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Tinkamiausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, amžių, parenkant mažesnį, nei numatytas sankcijos vidurkyje.
J. B. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to atsirado sunkios pasekmės, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo bausta administracine tvarka, todėl jai taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.
J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281str.3d. ir nubausti 25 MGL (3250 Lt.) bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2(du) metams.
J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti nukentėjusiajai L. S. iš UAB „BTA Draudimas“ 4316 Lt. (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiolika Lt.), o iš kaltinamosios J. B. 7368 Lt. (septyni tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni Lt.) neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.