- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-744-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- V. G., V.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas santuoką, įregistruotą 1977-10-22 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje tarp K. G. ir V. G., santuokos akto įrašas 4176, nutraukti; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti K. G. naudai: pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kiemo rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 0,1710 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 0,0601 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės V. G. naudai priteisti gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susituokė 1977-10-22. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė G., (duomenys neskelbtini) sūnus V. Vaikai jau pilnamečiai. Ieškovas sutinka apmokėti sūnaus, kuris yra studentas mokslus ir teikti jam 1000 Lt per mėnesį išlaikymą. Dėl charakterių nesutapimo, nuolatinės įtampos ir varginančių tarpusavio santykių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nuo 2001 metų šalys gyvena atskirai, skirtinguose butuose. Kadangi šeima faktiškai iširusi daugiau kaip 7 metus, prašo netaikyti termino susitaikymui, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui priteisiant žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant butą (duomenys neskelbtini). Kito dalintino turto ar įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo sutinka palikti atsakovei santuokoje turėtą pavardę „G.“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0601 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); K. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti visą likusį santuokos metu įgytą turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad ieškovas paliko šeimą vaikams būnant nepilnamečiais. Pažymėjo, kad CK 3.123 str. 1 d. nurodytais pagrindais teismas turi teisę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nesutinka, kad ieškovui būtų priteistas 0,0601 ha ploto žemės sklypas, kadangi šis buvo paskirtas atsakovės tėvui, kuris jį perleido atsakovei. Ji pati nuo 1980 metų birželio mėnesio yra sodininkų bendrijos narė. Sklypas išpirktas 1993-07-14 ir jos vardu registruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre, todėl ieškovo pretenzijos į šį sklypą nepagrįstos. Baigiamuosiuose pasisakymuose pasiūlė priteisti ieškovui priklausančią ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) atsakovei, taip pat priteisti atsakovei sodybą (duomenys neskelbtini), paliekant ieškovui sodo sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat priteisiant ieškovui iš atsakovės 48 420 Lt kompensaciją.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-09-24 sprendimu ieškinį patenkino;
santuoką sudarytą tarp K. G. ir V. G. 1977-10-22 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 4176, nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes;
priteisė ieškovui K. G. pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-kiemo rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1710 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bendros 62 000 Lt vertės, ir 0,0601 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 179 478 Lt vertės. Viso turto už 241 478 Lt;
priteisė atsakovei V. G. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 326 000 Lt vertės;
priteisė iš atsakovės V. G. ieškovo K. G. naudai 5 829,56 Lt bylinėjimosi išlaidų;
grąžino ieškovui K. G. 3 408, 52 Lt permokėto žyminio mokesčio išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis šiuo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta 1977-10-22, santuokoje gimę vaikai jau pilnamečiai; nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai, abu pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, termino susitaikyti neprašo; tarpusavio išlaikymo nereikalauja, pareiškė, kad kreditorių nėra, reikalavimų atlyginti neturtinę žalą taip pat nėra. Teismas nustatė, kad santuokoje šalys įgijo tokį turtą: gyvenamąjį namą su statiniais bei 0,1710 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0601 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog šalys turtą įkainojo skirtingai, tačiau turto įvertinimo ekspertizės atsisakė. Atsakovės pateiktose turto vertės nustatymo pažymose atžymėta, kad jos negalioja be turto vertinimo ataskaitos, o tokios ataskaitos teismui nepateiktos. Atsižvelgiant į tai teismas turtą vertino pagal 2009-06-23 nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, bei Registrų centro duomenis apie vidutinę nekilnojamojo turto vertę. Tokiu būdu sodyba su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) įvertinta 62 000 Lt, sodo sklypas (duomenys neskelbtini) – 179 478 Lt, butas (duomenys neskelbtini) įvertintas – 326 000 Lt. Nors atsakovė teigė, kad teismas privalo atsižvelgti į sodo sklypo įgijimo aplinkybes, tačiau šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1993-12-13, t. y. šalių santuokoje, todėl nepriklausomai nuo to, kieno vardu turtas registruotas, jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė reikalavimo dėl šio turto pripažinimo asmenine nuosavybe nepateikė, o pateiktieji sodo sklypo suteikimo dokumentai 1980 m. žemės nuosavybės santykių nesukūrė. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo. Turtas padalintas natūra, tokiu būdu siekiant išvengti disproporcijos dėl galimo turto verčių neatitikimo keičiantis jo kainoms dabartinėje ekonominėje situacijoje, bei siekiant išvengti nepagrįsto nekilnojamojo turto objektų skaidymo, įvertinant susiklosčiusį turto faktinį naudojimą. Apskaičiavus vertinę išraišką ieškovui tenka mažesnė turto dalis, tačiau jis kompensacijos nereikalauja.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimo dalį, kuria priteisto atsakovei V. G. buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 326 000 Lt ir priteista iš atsakovės ieškovo naudai 5 829,56 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalintino turto vertės nustatymu. Pažymi, kad turi būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, tačiau to nebuvo padaryta. Šalys nesutarė dėl turto vertės; teismas tenkindamas ieškinį vadovavosi tik ieškovo pateiktu dalintino sutuoktinių turto padalijimu ir verte; tokiu būdu nebuvo nustatyta tikroji buto vertė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliantės reikalavimus ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, kuriuo sutuoktinių bendras turtas – butas (duomenys neskelbtini), sodo sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), buvo padalytas natūra lygiomis dalimis, priteisiant ieškovui sodo sklypą ir žemės sklypą su statiniais bendros 241 478Lt vertės ir priteisiant butą 326 000 Lt vertės apeliantei; nuo kompensacijos už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą ieškovas atsisakė. Teismas iš esmės nemotyvavo savo išvadų dėl turto vertės nustatymo; tuo tarpu šalys ginčijosi dėl dalijamo turto vertės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais dėl turto vertinimo, kurie turi tam tikrų prieštaravimų: teismas vertindamas 74,70 kv.m bendro ploto šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino pagal ieškovo pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2008-05-29 duomenis – 326 000 Lt; sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) taip pat įvertintas Nekilnojamojo turto registro 2008-05-01 duomenimis – 179 478 Lt (b.l. 16, 217). Tuo tarpu žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas pagal korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaitą 2009-06-23 – 62 000 Lt. Tokiu būdu du objektai iš turto balanso buvo įvertinti 2008 m. gegužės mėnesio kainomis, sodyba – 2009 m. birželio mėnesio kainomis; atskirų turto objektų vertinimo metodika taip pat skiriasi – butas ir sodas buvo įvertinti masinio vertinimo metodu, sodyba – individualaus vertinimo metodu. Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.); teismų praktika formuoja nuostatą, kad tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuotina pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009 ir kt.). Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padalinęs turtą, kurio atskirų objektų rinkos kainos buvo nustatytos skirtingais metais ir metodais, netinkamai taikė CK 3.119 str. bei suformuotos teismų praktikos nuostatas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia abiejų šalių dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs šalims atlikti turto vertinimo ekspertizę; šalys atsisakė atlikti tokią ekspertizę byloje (b.l. 219). Apeliantės skundo argumentas, kad teismas privalėjo skirti byloje ekspertizę, nepaisant šalių atsisakymo, atmetamas; tuo būtų pažeistas šalių procesinio dispozityvumo principas (CPK 13 str.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė pateikė teismui UAB „Nidulus“ turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias šalims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 2009-09-30 174 000 Lt, sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) 2009-08-26 – 93 000 Lt, žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) 2009-09-30 – 80 000 Lt, tačiau neprašė jais vadovautis. Apeliantė prašė pakeisti buto įvertinimą sprendime pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2010-07-22; buto rinkos kaina, nustatyta masinio vertinimo metodu šiai dienai – 163 000 Lt, o ieškovui priteistų objektų vertinimą palikti tokį, koks jis nurodytas teismo sprendime – 241 478 Lt; ieškovui priteistų objektų rinkos kainos nustatytos 2008-05-01 ir 2009-06-23. Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės pasiūlymą dėl analogiškų motyvų – esant nuolatiniam nekilnojamojo turto rinkos kainų keitimosi procesui negalima pripažinti teisingu tokio kelių objektų vertinimo, kai kiekvieno iš atskirų objektų rinkos kaina buvo nustatyta ne konkrečiai dienai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, bet nustatyta skirtingais metais ir metodais.
Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui išrašą apie žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini) rinkos kainą Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2010-07-23 – 14 117 Lt bei Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie tai, kad nekilnojamojo daikto – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2010-07-27 yra 72 400 Lt. Pažymėtina, kad ir UAB „Nidulus“ vertinimo atskaitų duomenimis, ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis sutuoktiniams priklausančio buto (duomenys neskelbtini) kaina viršija kitų dviejų objektų bendrą rinkos kainą, keičiasi tik atsakovei ir ieškovui priteistų nekilnojamojo turto rinkos kainų skirtumas, kurio ieškovas priteisti nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo priteisti jam kompensacijos už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą, o atsakovė skundžia tik išimtinai vieno iš trijų objektų įvertinimą, apeliantės suformuluoto skundo reikalavimo patenkinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių nei turto padalijimui, nei priteisto iš atsakovės ieškovo naudai žyminio mokesčio dydžiui. Be to, teisėjų kolegija negali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir pervertinti šalių turtą, remiantis apeliantės pateiktomis UAB „Nidulus“ vertinimo ataskaitomis, kuriomis pati apeliantė prašė nesiremti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai permokėjo žyminį mokestį ir permokėtą 3408,52 Lt dalį grąžino ieškovui, o iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5829,56 Lt žyminio mokesčio, tačiau permokėtos dalies žyminio mokesčio ir priteisto žyminio mokesčio dydžių paskaičiavimo sprendimo motyvuose nenurodė. Patirtų advokatų atstovavimo išlaidų nei viena iš šalių byloje nedeklaravo ir priteisti neprašė.
Pagal bylos medžiagą ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 9364,08 Lt žyminio mokesčio (126 Lt (b.l. 4) + 1542,96 Lt (b.l. 5) + 7695,12 Lt (b.l. 6)). Žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, kai ieškinio suma nuo 100 000 Lt iki 300 000 Lt sudaro tris tūkstančius litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000 Lt (CPK 80 str.1 d. 1 p.). Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas prašė padalinti sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ir priteisti jam natūra du objektus bendros 241 478 Lt vertės; žyminis mokestis už tokį reikalavimą būtų 5829,56 Lt (3 000 Lt + 2 proc. nuo 141 478 Lt). Minusavus iš ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (9364,08 Lt) šią sumą bei žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, ieškovui pagrįstai grąžinta iš valstybės biudžeto 3408,52 Lt permokėto žyminio mokesčio. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir, nors nepareiškė priešieškinio, bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė savo bendro turto padalijimo variantus – eliminuoti iš sutuoktinių dalintino turto balanso ir pripažinti jos asmenine nuosavybe žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalijant turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai butą bei sodo sklypą (duomenys neskelbtini), paliekant sodybą (duomenys neskelbtini) ieškovui. Paskutinis atsakovės pasiūlytas variantas – pripažinti atsakovei nuosavybės teises į butą ir į sodybą (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 228). Teismas atmetė atsakovės prieštaravimus ieškiniui ir pilnai patenkino ieškovo reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo; tokiu būdu ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 5829,56 Lt pagrįstai buvo priteista ieškovui iš atsakovės, kaip iš bylą pralošusios šalies (CPK 93 str. 1, 2 d.).
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atsakovė sumokėjo 3660 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (2000 Lt (b.l. 246) + 1660 Lt (b.l. 251)). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliantės suformuluotas reikalavimas (panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimo dalį, kuria priteisto atsakovei V. G. buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 326 000 Lt ir priteista iš atsakovės ieškovo naudai 5 829,56 Lt) yra turtinio pobūdžio; apeliantė prašydama pakeisti jai priteisto buto vertę, nesuformulavo jokio materialinio teisinio reikalavimo; apeliaciniai skundai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Taigi, apeliantės suformuluotas skundo reikalavimas yra neturtinio pobūdžio; indeksuotas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą apeliacinio skundo padavimo dieną (2009-11-16) – 130,80 Lt. Likusi permokėta žyminio mokesčio dalis grąžinama apeliantei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Iš apeliantės valstybės biudžetui priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Grąžinti V. G. iš valstybės biudžeto 3529,20 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis litus dvidešimt centų) žyminio mokesčio, permokėto už apeliacinio skundo padavimą.
Priteisti iš apeliantės V. G. 7,50 (septynis litus 50 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).