Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaičiuotas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., dvi sulaikymo paras prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 11 d., 23.43 val., (duomenys neskelbtini), iš aikštelės pagrobė neužrakintą ir su užvedimo raktu paliktą „P.“ vardu registruotą ir A. R. priklausantį automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 42 613,97 zlotų (9 039,30 Eur) vertės.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti A. K. švelnesnę bausmės rūšį arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis).

5. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į A. K. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį, turtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), taip pat į nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas septynis kartus (2 t., b. l. 41–49), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 63–70), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo socialiniai įgūdžiai yra elementarūs, psichologinio vertinimo metu bendrieji intelektiniai gebėjimai nustatyti tarp lengvo protinio defekto ir žemos normos lygių, jam bausmės dydį parinko gerokai mažesnį už sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nuteistojo argumentas, kad jis nėra recidyvistas, neatitinka bylos medžiagos. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šiuo atveju nustatyta, kad A. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme. Be kita ko, jam uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d., o 2021 m. rugsėjo 11 d. buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas (pavogta transporto priemonė, kuria naudotasi kaip sava, kol ši sugedo), už kurį apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taigi, jis atitinka recidyvisto sąvoką.

8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. anksčiau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui bei mąstysenai švelnesnė bausmės atlikimo forma neturėjo, abu kartus naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog apeliantui švelnus baudžiamumas nėra efektyvus ir, priešingai, skatina tolesnį nusikalstamų veikų vykdymą. Nors A. K. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad nesėkmingai uždarbiavo (duomenys neskelbtini), neturėjo pinigų grįžti į Lietuvą, todėl Lenkijoje pavogė automobilį, nes tik tokiu būdu galėjo parvykti į Lietuvą, tačiau teisėjų kolegija šį aiškinimą vertina kaip gynybinę poziciją. Net jei užsidirbti pinigų užsienyje nuteistajam iš tiesų nepavyko, tai nepateisina jo priešingo teisei poelgio, nes apeliantas galėjo pasinaudoti daugybe alternatyvių būdų, norėdamas sugrįžti į Lietuvą – kreiptis pagalbos į artimuosius, prašydamas atsiųsti pinigų, kreiptis į užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, užsienio valstybės policiją ar kitą teisėsaugos instituciją, stabdyti pakeleivinius automobilius, važiuojančius Lietuvos kryptimi, ir pan. Vis dėlto, A. K. pasirinko jam priimtiniausią veikimo būdą, t. y. nusikaltimo vykdymą, kas patvirtina jo turimą polinkį nusikalsti, kurio kontroliavimui būtina struktūrizuota aplinka ir specialistų pagalba.

9. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-303/2017).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. iš tiesų niekur nedirbo, tačiau pastoviais, ilgalaikiais darbo santykiais jis niekada ir nebuvo saistomas. Duomenų, kad į (duomenys neskelbtini) jis vyko legaliai dirbti, bylos medžiagoje nėra, ką konkrečiai veikė užsienio valstybėje nuteistasis nenurodė, taigi, neatmestina versija, jog į užsienį buvo važiuojama ne dirbti, o būtent vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tokiu būdu praturtėti. Atkreiptinas dėmesys, kad su vogta transporto priemone parvažiavęs į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) miestą, A. K. ir toliau naudojosi šiuo automobiliu, t. y. nesiruošė jo grąžinti teisėtam savininkui, nesikreipė į policiją, nuoširdžiai paaiškindamas susidariusią situaciją ir pan. Transporto priemone buvo naudojamasi tol, kol ši sugedo, tuomet apeliantas nuvažiavo į automobilių servisą, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, savo draugei A. K. melavo, jog lenkų darbdavys geranoriškai davė jam automobilį parvažiavimui į namus, t. y. jis slėpė vagystės faktą, kas patvirtina, jog savo veiksmų neteisėtumą apeliantas puikiai suvokė. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad nuteistasis buvo atsidūręs labai sunkioje, beviltiškoje padėtyje, dėl ko jam reikėtų švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar jos vykdymą atidėti. Mažamečio vaiko ir sugyventinės turėjimas taip pat nėra bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Nors nuteistasis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsiuntė elektroninį laišką (3 t., b. l. 61), kuriame nurodė, jog susirado darbą – remontuoja sunkvežimius, tačiau Sodros duomenimis oficialiai jis niekur nedirba. Darbo sutarties ar kitų duomenų (pavyzdžiui, darbdavio raštas ar charakteristika), objektyviai patvirtinančių jo įsidarbinimą, A. K. nepateikė, taigi, spręsti apie darbinį užimtumą bei pastovių pajamų gavimą, pagrindo nėra.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti A. K. bausmę, pagrindo nėra. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog apeliantui inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, nuteistasis ją padarė būdamas recidyvistu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymą, nenustatyta. A. K. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.

12. Apygardos teismo nuomone, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, turi pats būti atidus ir suinteresuotas nenusikalti, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę nusikaltusiam asmeniui taikyti švelnesnes bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nepateikta. Todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-01895, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Angelė Fominienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą A. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 86,67 Eur (3 t., b. l. 67).

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2023 m. sausio 25 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 55–56). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad A. K. oficialiai niekur nedirba, turi nemažai nesumokėtų administracinių baudų, be to, yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio vos dešimt minučių, metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš A. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.