Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-442-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
AN2-442-843/2020
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00286-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Byla Nr. AN2-442-843/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-45-3-00286-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo V. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimo (toliau – Nutarimas), kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 421 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, ir, remiantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams be transporto priemonės – keturračio motociklo konfiskavimo, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 11 val. 56 min. Švenčionių r. sav., Švenčionėlių miesto Paupio, Sodų, Kranto, Geležinkelio, Slėnio gatvėmis vairavo keturratį motociklą (VIN kodas duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, be valstybinio numerio ženklo, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta techninė apžiūra, bei nevykdė teisėto, aiškiai išreikšto – policijos automobilyje įjungtais šviesos ir garso signalais – policijos pareigūnų reikalavimo stabdyti vairuojamą keturratį motociklą, pravažiuojant geležinkelio pervažą nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 225, 226, 1 pr. 204 punktą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 421 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.

I. A. skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, pakeisti, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti apylinkės teismo nutarimu jam paskirtą 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, paviršutiniškai įvertino jo drausmingumą vairuojant transporto priemones, jo asmenybę ir teigiamai charakterizuojančius duomenis, neįvertino poreikio vairuoti transporto priemones būtinumo, proporcingumo padarytam pažeidimui.

2.2. Apeliantas, komentuodamas ANK 426 straipsnio 5 dalies dispoziciją bei sankciją, pažymi, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Mano, kad ne visuomet formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga, įvertinus visas bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimo bei nuobaudos paskirtimi. Atkreipia teismo dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia teismui atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

2.3. Apeliantas nurodo, jog labai gailisi padaręs nusižengimą, jaučiasi kaltas. Pasižada daugiau tokių pažeidimų nedaryti. Pažymi, kad per 20 metų vairavimo praktiką jis yra baustas tik už kelis smulkius nusižengimus, kas rodo, jog jis kelių eismo taisyklių sistemingai nepažeidinėja. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime tik lakoniškai nurodė, jog nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn.

2.5. Apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jis jokių priklausomybių neturi, neteistas, jo atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, dirba dvejose darbovietėse, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, mokosi Kauno technikos kolegijoje, yra patikimas asmuo. Nubaustasis taip pat nurodo, kad yra vedęs, augina mažametę dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.6. Apelianto nuomone, poreikis vairuoti transporto priemones apylinkės teismo buvo įvertintas itin formaliai. Be to, jis turi būti įvertintas tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia veika santykyje. Atkreipia teismo dėmesį, kad jo darbas pagrindinėje darbovietėje itin tampriai susijęs su automobilio vairavimu, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones ribojimas sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes – darbo netekimą. Šį faktą patvirtina pridedama darbdavio pažyma. Nurodo dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ projektų vadovo pareigose. Bendrovė specializuojasi metalo apdorojimo įrangos ir medžiagų tiekimo procese. Jis organizuoja demonstracijas ir pristato naujas technologijas visoje Lietuvoje, ieško naujų klientų, bendrauja su esamais ir aptaria naujus produktus, sprendžia problemas dėl produktų pristatymo. Po darbo pasiima dukrą iš darželio ir važiuoja į kitą darbovietę VšĮ „duomenys neskelbtini“, kurioje dirba iki 20 val. Visų minėtų darbų jis negalėtų atlikti neturėdamas teisės vairuoti. Netekus darbo, jis netektų 1 200 Eur atlyginimo, kas apsunkintų galimybę įvykdyti įsipareigojimus dėl šeimos paimtų paskolų sodybai, būstui ir automobiliui, kurių bendrai yra 180 000 Eur. Jo sutuoktinė dirba, tačiau jos pajamų neužtektų vykdyti visų įsipareigojimų. Kadangi jo sutuoktinė dirba nuo 7 val. ryto, jis turėdamas lankstesnį darbo grafiką dukrą vežioja į darželį bei dailės užsiėmimus ir pan. Poreikį būtinai turėti teisę vairuoti pagrindžia jo senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinti mama, kuri negali savarankiškai patenkinti savo poreikių bei pasirūpinti sveikata. Jis yra vienintelis šeimoje galintis pasirūpinti savo motina.

2.7. Apelianto teigimu, jis bylos teisme nagrinėjimo metu parodė, kad važiuodamas keturračiu veidrodėliuose jis pamatė policijos automobilio šviesos signalus ir suprato, kad jis yra policijos stabdomas, tačiau šį faktą jis suvokė vėliau, nei nurodoma skundžiamame nutarime. Ta aplinkybė, kuri matoma vaizdo įraše, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiuoja tuo pačiu keliu jam iš galo, savaime nesuponuoja išvados, jog pareigūnai išreiškia reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tą reikalavimą išreiškia aiškiai ir jis jį iš karto suvokia, tačiau tyčia nepaklūsta sustabdyti transporto priemonės. Tuo labiau, kad vaizdo įraše girdėti tik tarnybinio automobilio ūžimas, tačiau kitų garsų nėra, nesigirdi nei pareigūnų per garsiakalbį reiškiamo reikalavimo sustoti, nei garso signalų. Tai stiprina abejones dėl garsų panaudojimo ir reiškiamo per garsiakalbį reikalavimo sustabdyti keturratį motociklą. Pažymi, kad apylinkės teismas nesiaiškino, ar reikalavimas sustabdyti keturratį motociklą buvo aiškiai išreikštas ir ar jis iš karto suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Šiuo atveju liko nepašalinta abejonė, ar tikrai jį stabdant buvo panaudotas garso signalas ir per garsiakalbį aiškiai išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę. Taip pat atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad į reikalavimą sustabdyti motociklą sureagavo jo sutuoktinė, tačiau vaizdo įraše tokių neabejotinų duomenų nėra. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ji matė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, bet nieko nedarė. Sutinka, jog padarytas pažeidimas šiurkštus, tačiau dėl šio pažeidimo jokios neigiamos pasekmės nekilo. Privažiavus policijos automobiliui greičio jis nedidino.

2.8. Apelianto manymu, jo padarytas nusižengimas vienareikšmiškai nėra toleruotinas, tačiau jis nėra toks pavojingas kaip vairavimas esant neblaiviam. Jis, padaręs nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, yra blogesnėje padėtyje nei minėti vairuotojai. Nubaustojo vertinimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti netaikomas remiantis vien aplinkybe, kad jis padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų. Priešingu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenims, patrauktiems administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemones, niekada negalėtų būtų taikomas, taip pažeidžiant jų teises, šį nusižengimą išskiriant iš kitų. Nurodo, kad net ir minimaliam terminui atėmus galimybę vairuoti transporto priemones, dėl to kilsiantys padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl netaikius teisės vairuoti atėmimo ar skyrus trumpesnį nei imperatyviai numatytas minimalus 3 metų terminas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliantas supranta, kad turi būti nubaustas, tačiau prašo teismo nebūti formaliu teisingumo vykdytoju, jį pamokyti, bet ne sužlugdyti. Jam paskirta didelė finansinė bausmė, išgyvenimai, susiję su bylos nagrinėjimu teisme, suformavo jo pasiryžimą daugiau nenusižengti.

Šalies argumentai

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. V. M. nagrinėjamu atveju savo skunde iš esmės neginčija kaltės padarius administracinius nusižengimus bei paskirtos baudos, tačiau ginčija paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, prašydamas šį terminą sutrumpinti, taikant ABK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – yra paskirta pagrįstai, o nustatytas 3 metų terminas yra teisingas ir pagrįstas.

6. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. M., be kita ko, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Už minėtame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 850 iki 1200 eurų <....>. Iš aptariamo ANK straipsnio sankcijos akivaizdu, kad už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę asmenys yra baudžiami griežčiau. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Taigi, alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatyme nenumatyta. Padarytas administracinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. V. M. jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tai patvirtina bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotas jo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad važiuodamas veidrodėliuose pamatė policijos automobilio šviesos signalus, suprato, jog yra policijos pareigūnų stabdomas, tačiau vairuojamo keturračio nesustabdė. Nuo to momento, kai suprato, kad policijos pareigūnai jį stabdo, nuvažiavo dar apie kilometrą. Dėl kokios priežasties nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą keturratį motociklą paaiškinti negali, buvo susijaudinęs dėl vystančių aplinkybių, įtakos matyt turėjo ir jo psichologinė būklė dėl šeiminių problemų (jis išgyveno dėl išvakarėse sužinoto fakto apie motinai nustatytą onkologinę ligą). Todėl pamatęs pareigūnus išsigando, pasimetė ir nesustojo. Teisę vairuoti turi, kad privalo sustoti stabdomas policijos pareigūnų žino (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai patvirtina ir policijos pareigūnų M. S. ir J. A. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pareigūnams pastebėjus keturratį motociklą be valstybinių numerių ir nusprendus jį sustabdyti vairuotojas staigiai padidino važiavimo greitį. Tuo metu buvo įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai bei garsinis signalas. Per garsinį signalą patrulis J. A. pareikalavo sustoti vairuotojo, bet jis, didindamas greitį ir keldamas pavojų sau ir keturračio keleivei, kuri atsigręžusi pamatė, jog jie iš paskos važiuoja su švyturėliais, jokių veiksmų sustabdyti vairuotoją nesiėmė. Vairuotojas, važiuodamas siaura ir vingiuota Paupio gatve, keldamas pavojų sau, keleivei bei aplinkiniams, pavojingai manevravo, posūkiuose galinė keturračio ašis slydo šonu. Važiuojant Sodų gatve raginimas sustoti per garsiakalbį buvo pakartotas bei vairuotojas buvo įspėtas, kad bus panaudotos specialiosios priemonės. Vairuotojas į raginimą nereagavo, tik keleivė atsigręžė. Toliau vairuotojas važiavo Kranto ir Geležinkelio gatvėmis, kilo pavojus eismo saugumui, vairuotojas buvo įspėtas, jog prieš jį bus panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Vairuotojas nereagavo ir nesustojęs pravažiavo geležinkelio pervažą. Iš karto po pervažos Slėnio g. priartėjus prie keturračio ir nesant pašalinių asmenų patrulis J. A. tris kartus iššovė iš tarnybinio ginklo. Po šūvių vairuotojas išsuko iš kelio ir nuvažiavo per pievą, vėliau takeliu į mišką, kur sustojo krūmuose. Pamatęs pareigūną bandė įjungti atbulinę pavarą ir išvažiuoti, reikalavimui sustoti pakluso tik tuomet, kai į jį buvo nukreiptas tarnybinis ginklas (b. l. 3-4). Byloje esanti CD laikmena, iš kurios vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog V. M. jis ilgą laiką, dideliu greičiu važiuoja siauromis, vingiuotomis miestelio gatvėmis, tarnybiniam automobiliui visą laiką sekant iš paskos (b. l. 11). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaizdo įraše negirdėti nei pareigūnų per garsiakalbį reiškiamo reikalavimo sustoti, nei garso signalų, pažymėtina, jog byloje esantis vaizdo įrašas yra iš policijos patrulių automobilio vaizdo registratoriaus, kuris nefiksavo garsinių signalų. Įvertinus tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją apygardos teismas neturi pagrindo netikėti juose išdėstytais policijos pareigūnų parodymais, kadangi policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir atliko jiems priskirtas tarnybines funkcijas. Be to, nubaustasis V. M., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog važiuodamas keturračiu motociklu matė pareigūnų automobilį su įjungtais šviesos signalais. Kaip matyti iš minėtų tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad vairuotojas matė, jog yra stabdomas, tačiau nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To vairuotojas nepadarė net ir tris kartus iššovus iš tarnybinio ginklo. Akivaizdu, kad keturračio motociklo vairuotojas, važiuodamas neregistruota transporto priemone be valstybinio numerio, kuriam neatlikta techninė apžiūra bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turėjo aiškų motyvą ir tikslą nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Todėl nagrinėjamu atveju patikimai nustatyta, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus surinktus byloje duomenis spręstina, kad aptariama administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės paskirtį sudarančius tikslus.

7. Nors Apeliantas skunde prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemone ir jos terminu.

8. Apelianto tvirtina, jog dėl šio nusižengimo buvo pamokytas ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nėra pagrindas išvadai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nors ir akcentuoja skunde, jog jis savo kaltę bylos nagrinėjimo teisme pripažino visiškai ir dėl to gailisi, vis tik iš karto po įvykio pastarasis savo kaltę neigė nurodydamas, kad policijos ekipažą pamatė tik įvažiavęs į hipodromą ir pasukęs už kapinių į miško keliuką, o tai, kad buvo stabdomas įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, nepastebėjo ir negirdėjo (b. l. 6-7). Apelianto argumentai apeliaciniame skunde taip pat rodo, kad jis yra linkęs sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, kas kelia abejones dėl jo nuoširdumo tvirtinant, kad jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi.

9. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – skyrimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, kuri pagal teismų praktiką vertinama kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir jo asmenybę. Nors Apeliantas skunde nurodo eilę savo asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, susijusių su darbu, mokymusi, šeimos narių priežiūra, tačiau šie duomenys nepaneigia jo įstatymų nepaisymo, nenoro laikytis visuomenėje įtvirtintų normų ir nelemia pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones nubaustajam yra būtina, siekiant vykdyti jam priskirtas darbo funkcijas, prižiūrint sunkiai sergančią motiną, tenkinant būtinuosius šeimos poreikius ir pan., tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės nėra niekuo ypatingos, kurioms esant galima būtų paskirti švelnesnę nei įstatymas numato administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nes per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Vertinant apelianto skunde nurodomas aplinkybes, kad jis ankščiau nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas, neturi jokių priklausomybių, pažymėtina, kad tai iš esmės yra tvarkingo ir sąžiningo asmens, gerbiančio visuomenėje priimtas taisykles, elgesys, o ne išskirtinės asmenį apibūdinančios aplinkybės, reikalaujančios ypatingo įvertinimo. Be to, visos šios skunde nurodomos aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos, dėl jų detaliai pasisakyta, jokių naujų duomenų Apeliantas nenurodė.

10. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir 2020 m. spalio 9 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, jį keisti ar naikinti remiantis Apelianto skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė