Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkio dalies vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas: 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - galutine 482 MGL (18152,12 eurų) dydžio bauda su turto konfiskavimu, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

O. V. neturėdamas leidimo nuo 2014 m. liepos 1 d., neteisėtai laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį „BLOW 38“ bei 5 šaudmenis, kurie yra priskirti C kategorijos šaudmenims, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002 Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodoma, kad ,,leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį“. To paties įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ,,savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, pažeisdamas to paties įstatymo nuostatą, kad „Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus”, po 2014 m. liepos 1 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo savo gyvenamojoje vietoje, nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančiame L. R., laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro, lygiavamzdį, trumpavamzdį, Turkijos pramoninės gamybos revolverį „BLOW 38“ Nr. 06938, bei 5 (penkis) 9 mm kalibro, pramoninės gamybos .380 centrinio įskėlimo šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kol 2017 m. gruodžio 21 d., nuo 9.20 val. iki 11.20 val., kratos metu, pas jį gyvenamojoje vietoje, nuomojamame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame L. R., svetainės kambaryje esančioje sekcijoje, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl O. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas O. V. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pasitvirtino. Kaltinamasis O. V. padarė trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, tai yra įstatymų leidėjui priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą ir ten numačius tam tikrą pereinamąjį laikotarpį iki 2014 m. liepos 1 d., būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalėjo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės, tačiau to nedarė, kol 2017 m. gruodžio 21 d., nuo 9.20 val. iki 11.20 val., kratos metu, pas jį gyvenamojoje vietoje, nuomojamame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame L. R., svetainės kambaryje esančioje sekcijoje, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai. 2017 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1675, pavirtinta, kad ginklas yra C kategorijos, tinkamas šaudyti, o šoviniai pramoninės gamybos .380 (9mm) kalibro, taigi visiems šiems daiktams reikalingas leidimas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami O. V. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo O. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

O. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, trunkamojo pobūdžio, baigta. Kaltinamasis turi neišnykusį teistumą pagal 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 51–53), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (6 t., b. l. 57), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (6 t., b. l. 55), dirba (6 t., b. l. 79), augina du mažamečius vaikus (6 t., b. l. 80–81).

Prokuroras kaltinamajam, už veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, kurią subendrinti su 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 482 MGL (18152,12 eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant.

Kaltinamojo gynėjas prašo atleisti O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, dėl mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti, o jei būtų skiriama bausmė, ją švelninti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, O. V. parinktina lengvesnė BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Manytina, kad arešto bausmė O. V. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, arešto bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskyrus bausmę, ji bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmių visiško sudėjimo būdu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės visiškai pridedant pagal 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 482 MGL (18152,12 eurų) dydžio baudą, kuri nuosprendžio priėmimo dienai yra neatlikta visa (6 t. b. l. 70–71) ir nekeičiama (BK 65 straipsnio 2 dalis) ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas parenkamas įvertinus tai, kad nors O. V. padarytas nusikaltimas yra trunkamojo pobūdžio, t. y. jo padarymo laikas nuo 2014 m. liepos 1 d., iki 2017 m. gruodžio 21 d., tačiau veika, už kurią O. V. nuteistas 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu padaryta 2012 m. lapkričio mėnesį.

BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasis į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už šio nusikaltimo, kuris aprašytas formaliąja sudėtimi, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga padaryta veika.

Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

Kaltinamojo gynėjas, pagrįsdamas savo argumentus dėl baudžiamosios bylos nutraukimo taikant BK 37 straipsnio nuostatas, nurodė 2018 m. birželio 15 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-202-489/2018, tačiau šios nutarties negalima laikyti precedentu ir pagal aptariamą kaltinimą, kadangi bylų aplinkybės, nors panašios, tačiau nėra tapačios. Aukščiau nurodytoje kasacinėje byloje, skirtingai nei duotuoju atveju, C kategorijos ginklas buvo 8 mm kalibro dujinis pistoletas, taigi, nepasižymintis dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jo kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus, tinkamų šaudymui šaudmenų nebuvo rasta, kai šiuo atveju 9 mm revolveris kartu su 5 vienetais tinkamų naudoti šaudmenų, kurie buvo revolverio būgne, taigi, faktiškai užtaisytas ginklas, be to, pirmuoju atveju ginklas buvo surastas ir paimtas 2016 m. birželio 28 d., kai pagal šioje byloje suformuluotą kaltinimą ginklas su šaudmenimis rasti ir paimti tik 2017 m. gruodžio 21 d., taigi, nuo įstatyme ginklų ir šaudmenų registravimui imperatyviai nustatyto termino – 2014 m. liepos 1 d., praėjus ženkliai ilgesniam terminui, kas įvertinus tai, kad aptariamoji nusikalstama veika padaroma tik tyčine forma, daro ją pavojingesnę. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio eismo praktikoje be jau aptartos nutarties mažareikšmiais absoliučia dauguma atvejų vertinti tik mažo kalibro šaunamojo ginklo laikymas (pvz.: kasacinė nutartis Nr. 2K-153-942/2016). Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo V. gynėjo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo taikant BK 37 straipsnio nuostatas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Kaltinamajam O. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis O. V. ikiteisminio tyrimo buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 20 d., 22.35 val., (5 t., b. l. 31–32), 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi O. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (5 t., b. l. 57–60), iš kurio jis paleistas – 2018 m. sausio 12 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (iš viso 24 paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl revolveris „BLOW 38“ Nr. 06938 ir 4 vienetus šovinių, kurie perduoti saugoti Kauno į apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys šeši kompaktiniai diskai su įrašais (6 t., (voke)) paliktini saugoti joje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę O. V. paskirti 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmės pridėti pagal 2016 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 482 MGL (18152,12 eurų) dydžio baudą, ir skirti O. V. galutinę subendrintą bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto ir 482 MGL (18152,12 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į arešto bausmės laiką įskaityti O. V. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 20 d., 22.35 val., (5 t., b. l. 31–32), bei suėmime nuo 2017 m. gruodžio 22 d. (5 t., b. l. 57–60), išbūtą laiką iki 2018 m. sausio 12 d. (iš viso 24 paros), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti O. V. atlikusiu jam paskirtą arešto bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – revolverį „BLOW 38“ Nr. 06938 ir 4 vienetus šovinių, kurie perduoti saugoti Kauno į apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Byloje esančius šešis kompaktinius diskus su įrašais (6 t., 199 (voke)) palikti saugoti joje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.