- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- 1-158-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30615-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 - ojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-925/2017 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Palomenės sen., Kaišiadorių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2017 m. birželio 19 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Palomenės sen., Kaišiadorių r., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį VW Passsat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,55 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
A. B., apklaustas įtariamuoju, pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino.
A. B., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. dirbo namuose. Truputį išgėrė. Po darbo dukra pasakė, kad reikia jiems važiuoti namo, nes dukrytė nerami. Dukra su vyru gyvena Kėdainių rajone. Kadangi nei žentas, nei dukra automobilio nevairuoja, tai jie važiuoja autobusu arba kas paveža. Jis pasakė, kad juos paveš iki asfaltuoto kelio, t. y. iki autobusų sustojimo stotelės. Nuvežęs dukros šeimą iki sustojimo, jis važiavo atgal. Pamatė ant kelio stovintį K. L. ir dar du vyriškius. Kadangi jie trise stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, jis turėjo juos apvažiuoti ir, bandydamas apvažiuoti, įvažiavo į griovį. Kęstas jį sumušė dėl duotų parodymų kitoje miško vagystės byloje. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Prisipažino automobilį vairavęs neblaivus ( b. l. 54 , 49-50).
Be visiško A. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas J. O. parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. dirbo pagal darbo su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. P.. Apie 19:12 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Palomenės apyl. sen., Kaišiadorių r., važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu, kur nusukimas žvyrkeliu į kaimą, į rugių lauką su automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo neblaivus A. B.. Prasiskėlė nosį, bėga kraujas. Sąmoningas, pranešėjas pasitiks prie žvyrkelio. Atvykus į nurodytą vietą, buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio pakelės griovyje stovintis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio sėdėjo kruvinas vyriškis, kuris prisistatė A. B. gim. (duomenys neskelbtini) Paklausus vyriškio, kas vairavo automobilį, jis pasakė, jog jis, paprašius jo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus, A. B. paaiškino, jog teisės vairuoti automobilį neturi, kadangi ši teisė yra atimta. Kadangi bendraujant su minėtu piliečiu, nuo jo juto stiprų alkoholio kvapą, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jo buvo pasiteirauta, ar jis prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholio. A. B. prisipažino vartojęs alkoholį. Patikrinus A. B. blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 3,28 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilį, ant automobilio priekinio stiklo kairėje vairuotojo pusėje, vairuotojo galvos aukštyje pastebėjo įskilimą, taip pat daug smulkių apibraižymų ant pačio automobilio. Automobilio daiktadėžėje buvo rasti automobilio dokumentai, tai yra registracijos liudijimas ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas. Patikrinus automobilio dokumentus, nustatyta, kad automobilis registruotas A. B. vardu. Kelio sankasa įvykio vietoje apgadinta nebuvo. Įvykio vietoje taip pat buvo rastas ir pranešėjas K. L., kuris paaiškino, kad matė, kaip A. B. vairavo automobilį ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį. Kadangi A. B., kuris vairavo transporto priemonę, buvo nustatytas 3,28 prom., neblaivumas, apie tai pranešė Kauno apskr. VPK budėtojui. A. B. dėl nosies ir veido sumušimo greitosios medicinos pagalbos brigados buvo išgabentas į LSMUL Kauno klinikas, o transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai transportuota į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 12-13).
Liudytojas K. L. parodė, kad 2017 m. birželio 19 d., apie 19.00 val., jis pamatė nuo pagrindinio kelio link (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu pravažiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis privažiavęs kelio vingį į dešinę, jo neišvairavo bei nuvažiavo į kairį kelio griovį, kur dar kiek pavažiavęs sustojo. Tai pamatęs, iš karto nubėgo prie automobilio. Už automobilio vairo sėdėjo jam gerai žinomas A. B., gyv. (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r. Jam būnant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Jam pamačius, kad vairuotojas susižalojęs kaktą, jis jam padėjo išlipti iš automobilio bei prisėsti ant kelkraščio. Po to paskambino pagalbos numeriu 112. Jis matė, kad A. B. automobiliu važiavo vienas (b. l. 16).
2017 m. birželio 19 d. 19:22 val. A. B. nustatytas 3,28 promilių neblaivumas (b. l. 39).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6190/2017(01) nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,55 promilės etilo alkoholio (b. l. 42).
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu A. B. už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant 45 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu, paskiriant galutinę 30 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, A. B. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę baudą (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, procesas šioje byloje baigtinas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. B. aukščiau nurodyti veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). A. B. baustas administracine tvarka (b. l. 65 - 66), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei, ar asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 70). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 45 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam A. B. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 MGL dydžio baudą.
Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 metus. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau nors dėl neteisėtų A. B. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,55 promilės etilo alkoholio. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 65 – 66) matyti, kad A. B. ne kartą administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad A. B. vairuoja neblaivus ne pirmą kartą (b. l. 65 - 66), todėl pastarojo veiksmai nelaikytini atsitiktiniais, yra ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius A. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsniu numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui, uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, minėtų teisinių pasekmių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Teismas sprendžia, kad A. B. nustatytinas vidutinis draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį VW Passsat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis nustatyta, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 19). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio VW Passsat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti A. B., priklausantį turtą – automobilį VW Passsat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jam bausmę – 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. B. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – ją panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. B., priklausantį automobilį VW Passsat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą pas savininką A. B..
Išaiškinti A. B., kad nesutikdamas su paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.