Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1787-1072/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1-1787-1072/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41036-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1787-1072/2022Proceso Nr. 1-01-1-41036-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjui advokatui Bogdanui (Bogdan) Chranovskij,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2021 m. lapkričio 18 d. apie 16.25 val., Vilniuje, Kairėnų gatvėje šalia „Kairėnų kapinių“, Kairėnų g. 37, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam I. G. į kairį skruostą, tokiu būdu pastarajam sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį Volvo, buvo pavargęs, suirzęs, įvyko konfliktas su kito automobilio VW Passat vairuotoju dėl įvykdyto lenkimo. Abiems sustojus, Passat vairuotojas greitai ėjo link jo, todėl jis pasijuto gynybiškai, sudavė vieną kartą ranka į veidą nukentėjusiajam, kaip ir nurodyta kaltinime. Atsiprašo, elgėsi netinkamai, pasidavė emocijom, bet ateity tai nepasikartos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, kaltinamajam sutinkant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltės nepripažįsta visiškai. Alkoholį vartoja retkarčiais, narkotinių medžiagų nevartoja visiškai, pas psichiatrus įskaitoje neįrašytas. 2021-11-18 apie 16.20 val. jam važiuojant savo automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo PC IKI adresu Centrinė g. 62, Galgiai link Vilniuje esančio Botanikos sodo, jam iš galo labai arti priartėjo VW PASSAT baltos spalvos, valst. Nr. neatsimena, neįsidėmėjo. Vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo, mirksėjo žibintais kad duotų jam kelią. Kadangi jis važiavo leistinu greičiu, jis į tai nekreipė dėmesio ir važiavo toliau. Netrukus adresu Vilniuje, Kairėnų gatvėje minėtas automobilis jį aplenkė ir iš karto pradėjo spausti ant stabdžių bei lėtinti greitį. Supratęs, kad asmuo jį provokuoja, jis vėl jį aplenkė, po ko asmuo jį aplenkė vėl neleistinoje vietoje ir užblokavo jam kelią iš priekio. Sustojus automobiliams, iš VW PASSAT išbėgo vyriškis, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vyriškis iš karto pribėgo prie jo automobilio mosikuodamas rankomis. Jis išlipo iš savo automobilio, po ko vyriškis priėjo prie jo, kadangi buvo jau tamsu, o jis išsigandęs dėl savo sveikatos iškarto su dviem rankomis atstūmė jį nuo savęs. Ką jie vienas kitam sakė jis atsimena. Atstūmus vyriškį, jis atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo apvažinėti iš kairės pusės jo automobilį. Vyriškis atsistojo ant kelio tam, kad neleisti jam apvažiuoti jo automobilio ir išvažiuoti. Jam bandant apvažiuoti jį patį ir jo automobilį, vyriškis trenkė su ranka (kaip ir kokia nurodyti negali, kadangi buvo tamsu ir jis neįsidėmėjo) jam į vairuotojo pusės veidrodėlį, po ko šis nulinko. Po smūgio į veidrodėlį jis atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos o jis iškvietė policiją ir laukė šalimais buvusioje aikštelėje. Nurodytą vyriški policija surado, po ko jis grižo atgal į vietą ir jie abudu rašė pareiškimus. Nori paminėti jog taip, kaip rašoma įtarime jis jam jokių smūgių nesudavė, tiesiog kaip ir sakė atstūmė jį nuo savęs išsigandęs dėl savo saugumo (t. 1, b. l. 39-41).

Liudytojas I. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkiričio 18 d. apie 16.25 val. važiavo su savo automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant Vilniuje, Kairėnų g. nuo Vilniaus Botanikos Sodo žiedo, aplenkė automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis jam pasirodė neblaivus ir neadekvatus. Pasirodė jam toks, kadangi važiavo žymiai lėtesniu greičiu negu buvo leistinas greitis. Jam aplenkus vairuotoją, šis jo manymu susinervino ir pradėjo lenkti jį bei kitą automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per ištiesinę juostą, kalniuką, perėją. Jam aplenkus, jis (I. G.) bandė vėl jį aplenkti, tačiau jis jį pradėjo jo lenkimo metu nustūminėti nuo kelio. Pamanęs, kad vairuotojas tikrai neadekvatus ir neblaivus, jis jį aplenkė ir sustojo kelio dešinėje juostoje. Jam sustojus, VOLVO vairuotojas sustojo iš galo. Jam sustojus, jis (I. G.) išlipo iš savo automobilio ir ėjo link jo. VOLVO vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link jo (I. G.). VOLVO vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvėjo tamsios spalvos striukę, avėjo tamsios spalvos batus, dėvėjo šviesios spalvos džinsus. Einant link jo (I. G.) VOLVO vairuotojas sakė "ką tu naxuj čia darai", sakė, kad yra asilas, debilas bei kitus necenzūrinius žodžius, kurių šiuo metu neatsimena. Netrukus jis priėjo prie jo ir trenkė jam vieną smūgį su savo dešine ranka į jo kairįjį skruostikaulį. Gavęs smūgį, jis jį atsistūmė nuo savęs ir pradėjo eiti iki savo automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefoną, kad nufotografuotų jo automobilį. Pasiėmus telefoną, jis nufotografavo jo automobilį ir buvo priėjęs prie sustojusio Hyundai automobilio, kur paprašė liudininkės kontaktų (šiuo metu jis jų neturi, kadangi neišsaugojo). VOLVO vairuotojas nuėjo link savo automobilio, po ko atsisėdo ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Matant tai, jis (I. G.) pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsistojo kelio viduryje su tikslu neleisti jam pasišalinti. Vairuotojas bandė išvažiuoti 3 kartus, tačiau jam nepavyko, 4 kartą jam bandžius važiuoti, jis pasitraukė, tačiau jis kliudė jį, t. y. kairės rankos riešą su savo automobilio kairės pusės veidrodėliu, po ko šis užsilenkė. Dėl VOLVO vairuotojo veiksmų su automobiliu, kai jis jį užkabino, pajuto rankos fizinį skausmą. Netrukus vairuotojas pradėjo toliau važiuoti į priekį o jis įsėdo į savo automobilį, po ko pradėjo važiuoti link Nemenčinės ir kviesti policijos pareigūnus. Jam privažiavus iki Kairėnų - Nemenčinės pl. sankryžos, paskambino policijos pareigūnai ir nurodė atvažiuoti adresu Vilniuje, į Kairėnų kapinių aikštelę. Atvažiavus, vietoje buvo policijos pareigūnai ir nurodytas vyriškis, po ko jie abudu parašė pareiškimus. Nori paminėti, kad dėl įvykio jis pas gydytojus nesikreipė. Dėl smūgio į veidą ir Volvo vairuotojo veiksmų, kur su automobilio veidrodėliu užkabino jam riešą jis pajuto fizinį skausmą. Dėl užkabinto su automobiliu riešo jis VOLVO vairuotojui pretenzijų neturi. Turi jam pretenzijų dėl smūgio į veido sritį. Dėl įvykio jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 16-18).

Liudytoja G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-18 apie 16.00 val. jai pasiėmus vaikus iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) važiavo namo link (duomenys neskelbtini) pusės. Jai bevažiuojant Vilniuje, Kairėnų gatve (pro Kairėnų kapines) ją dideliu greičiu, rizikuodamas, bei pavojingai vairuodamas, kadangi iš priešpriešos važiavo autobusas, aplenkė tamsios spalvos automobilis, jei neklysta, VOLVO, kuris ją aplenkęs pradėjo staigiai stabdyti. Pravažiavus autobusui ir automobilių kolonai iš priešpriešinės pusės, ją aplenkė baltos spalvos automobilis, kurio markės neisidėmėjo, po ko jis bandė aplenkti ir Volvo automobilį, tačiau Volvo automobilio vairuotojas manevruodamas savo automobiliu trukdė jam tai padaryti. Vyriškis su baltu automobiliu visvien aplenkė automobilį VOLVO ir sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, Volvo vairuotojas sustojo paskui. Abu vyriškiai išlipo iš savo automobilių, pradėjo rėkti vienas ant ant kito, ką būtent sakė negirdėjo, po ko vyresnis vyras (kurio jokių bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų) jeigu gerai prisimena dešine ranka vieną kartą trenkė jaunesniam vyriškiui į veidą. Jaunesnis vyriškis atgal netrenkė, o iškarto pribėgo prie jos automobilio ir su savo telefonu pradėjo filmuoti ar tai fotografuoti visą vaizdą ir jos automobilį, bei klausė jos "Ar Jūs matėt?" ir "ar paliudysit?" ji atsakė, kad matė ir paliudyti galės, jeigu reikės. Tuomet vyresnis vyras irgi jos paklausė "Ar Jūs matėte?" ji jam atsakė, kad, taip, matė, kaip jis šlykščiai elgėsi. Tuomet abu vyriškiai nuėjo link savo automobilių, vyresnis vyriškis pirmas atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti į jaunesnį vyriškį, lyg bandytų ant jo užvažiuoti, jaunesnis vyriškis staigiai atsiremdamas į automobilį VOLVO atšoko nuo jo ir Volvo vairuotojas išvažiavo. Išvažiavo ir jaunesnis vyras, ji taip pat išvažiavo namo. Ar aplinkui buvo dar žmonių, kol vyko konfliktas tarp dviejų vyrų, ji nepastebėjo, kadangi jos dėmesys buvo nukreiptas tik į juos. Dar nori paminėti, kad jaunesnis vyras tikrai elgėsi ramiai ir adekvačiai, priešingai vyresniam vyrui. Taip pat nori paminėti, kad buvo prietema, bet tikrai nebuvo taip tamsu, jog kažko nepastebėtų, be to, jos automobilio žibintai buvo įjungti ir švietė tiesiai į vyrus. Tai viskas, ką prisimena apie šį įvykį (t. 1, b. l. 26-28).

Šalies argumentai

2021 m. lapkričio 18 d. I. G. pareiškime nurodė, kad po nesusitarimo dėl pasidalinimo keliu, aplenkus automobilį ir išlipus pasikalbėti su kitu vairuotoju, eidamas link gavo vieną smūgį į veidą iš dešinės rankos. Pradėjus kviesti policiją smūgiavęs vairuotojas bandė išvykti ir tai darydamas, vos nepervažiavo jo (t. 1, b. l. 6-9).

2021 m. lapkričio 25 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kelias, esantis Vilniuje, Kairėnų g. 37. Kelias yra prie „Kairėnų kapinių“, iš abiejų pusių apsuptas mišku. Taip pat matome pastatytą kelio atitvarą. Kelias vaizdo stebėjimo kameromis yra nestebimas (t. 1, b. l. 10-13).

2021 m. lapkričio 25 d. I. G. įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. G. kūne mechaninių sužalojimų nėra. I. G. po nustatytų įvykių galėjo jausti fizinį skausmą, net ir nesusidarius mechaniniams sužalojimams (t. 1, b. l. 23-24).

2022-03-17 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai. Apžiūros objektas yra BPC pateiktas garso įrašas "2021_11_18_16-31-16_37068907204" (t. 1, b. l. 32-34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: nukentėjusiojo I. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie konflikto su A. K. aplinkybes, jam suduotą smūgį ir juo sukeltą fizinį skausmą, nes jie sutampa su pareiškime, taip pat BPC įraše paaiškinimais apie faktines aplinkybes, kurias patvirtina ir liudytojos G. K. parodymai BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kita byloje surinkta rašytinė medžiaga, ką teismas pripažįsta įrodymais.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2021 m. lapkričio 18 d. apie 16.25 val., Vilniuje, Kairėnų gatvėje šalia „Kairėnų kapinių“ Kairėnų g. 37, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam I. G. į kairį skruostą, tokiu būdu pastarajam sukeldamas fizinį skausmą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateikti prašymai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos F. M. – K. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis nėra teistas, pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos, savo elgesį įvertino kritiškai, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 94), taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju A. K. laiduotoja sutinka būti sutuoktinė F. M. – K. Tiek kaltinamasis, tiek galima laiduotoja teismo posėdyje parodė, jog A. K. iš karto papasakojo apie padarytą nusikaltimą, pergyveno, kad nesuvaldė emocijų. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. su sutuoktine sieja artimi ryšiai. Ji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra A. K. autoritetas, nes ilgus metus ir sėkmingai dirba vadovaujantį darbą, jos vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) paslaugas, taigi paiso įstatymų reikalavimų, yra sąžininga, geba spręsti konfliktus, organizuoti (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyvena kartu, klausia ir klauso patarimų, jo padarytas nusikaltimas labiau atsitiktinio pobūdžio, nes įprastai jis nėra ūmaus būdo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad F. M. – K. dirba, charakterizuojama teigimai (b. l. 99), yra neteista (b. l. 100), administracine tvarka per 5 metus bausta už mažareikšmius nusižengimus tris kartus, baudos sumokėtos (b. l. 102-105). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad F. M. – K. yra verta teismo pasitikėjimo, artima A. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad A. K. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos F. M. – K. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas A. K. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų ir atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

VI. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vokas su kompiuterine laikmena (1 vnt. CD su garso įrašais, b. l. 31), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos F. M. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla voką su kompiuterine laikmena (1 vnt. CD).

Išaiškinti A. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti F. M. – K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė