Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves R. J. ieškini atsakovui A. J. del santuokos nutraukimo del vieno sutuoktinio kaltes ir nepilnamecio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

ieškove R. J. kreipdamasi i teisma su ieškiniu ir jame nurodžiusi, jog (duomenys neskelbtini) Akmenes rajono Ventos RK bažnycioje su atsakovu sudare santuoka, kuri buvo itraukta i apskaita Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriuje, dar prieš santuokos sudaryma - (duomenys neskelbtini) jiems gime sunus T., kuris tebera nepilnametis, taciau tuoj po santuokos sudarymo, 2005 m. balandžio 15 d. jos sutuoktinis A. J. už nusikaltimo padaryma buvo suimtas Vokietijoje, kur šiuo metu atlieka bausme, be to, pats atsakovas nenori gyventi santuokoje, nes tai patvirtino jai atsiustame laiške, tuo pagrindu, jog atsakovas paliko šeima ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirupina, t. y. santuokai iširus del atsakovo kaltes, praše panaikinti (duomenys neskelbtini) Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriaus akto iraša (duomenys neskelbtini) del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos itraukimo i apskaita civilines metrikacijos istaigoje, palikti jiems santuokines pavardes bei nustatyti ju nepilnamecio sunaus T. J. gyvenamaja vieta su ieškove. Be to, ieškinyje taip pat nurode, jog nepilnamecio sunaus išlaikymo klausimas išsprestas 2007 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu, sau išlaikymo ji nereikalaujanti bei dalintino turto ir kreditoriu neturi.

Ieškove R. J. teisme savo ieškini palaike ir praše ji visiškai tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ji paaiškino, jog su atsakovu kartu nebegyvena bei santuokiniu ryšiu nebepalaiko nuo 2005 metu balandžio menesio. Atsakovas jai iš Vokietijos rašytuose laiškuose nurode pamiles kita moteri ir pas ja grižti nebeketinas bei sutinkas santuoka nutraukti, todel yra isitikinusi, kad ju santuoka iširusi galutinai del atsakovo kaltes, nes jis paliko šeima ir daugiau nei vienerius metus ja visiškai nesirupino, neteike vaikui išlaikymo.

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai iteikti kreipiantis teisines pagalbos i Lietuvos Respublikos Ambasada Vokietijos Federacineje Respublikoje, atsiliepimo i ieškini per teismo nustatyta termina nepateike (b. l. 30-32). Kadangi atsakovas, gyvenantis užsienyje, nepaskyre igalioto asmens, gyvenancio Lietuvos Respublikoje, kuriam butu iteikiami su byla susije procesiniai dokumentai, ir jam ši aplinkybe buvo išaiškinta 2008 m. gruodžio 11 d. nutartyje (b. l. 19-20), jam skirti dokumentai lieka byloje ir laikomi iteiktais (CPK 805 straipsnis).

Dalyvaujancio byloje asmens - Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus, itraukto i byla CPK 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, atstovas Vladas Narmontas nurode, jog iš atsakovo ieškovei rašytu laišku matyti, jog del šaliu nepilnamecio sunaus gyvenamosios vietos nustatymo ginco nera, todel ji šaliu sutarimu galetu buti nustatyta su ieškove.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateikto i byla rašytinio irodymo – santuokos liudijimo kopijos (b. l. 5) teismas nustate, kad šalys (duomenys neskelbtini) Ventos RK bažnycioje sudare vidaus (kanonu) teises nustatyta tvarka santuoka, kuri 2005 m. sausio 22 d. buvo itraukta i apskaita Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo (duomenys neskelbtini). Ju šeimoje (duomenys neskelbtini) gime sunus T., kuris tebera nepilnametis (b. l. 7). Šalys nuo 2005 m. balandžio menesio kartu nebegyvena, santuokiniu ryšiu nebepalaiko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybe registruoja santuoka, gimima ir mirti. Valstybe pripažista ir bažnytine santuokos registracija“. Aiškindamas šia konstitucine norma, Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime „Del Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad tiek valstybine, tiek bažnytine santuokos registracija (jei ji atlikta isigaliojus Konstitucijai) yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes. Minetame nutarime taip pat buvo pabrežta, jog „valstybe turetu nustatyti aiškia ir nuolatine bažnytines santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusiu teisiniu pasekmiu realizavimo, gincu del ju sprendimo tvarka“. Valstybe registruoja juridini santuokos sudarymo fakta, siekdama užtikrinti tiek viešaji, tiek privatu interesa, todel konstitucine nuostata, kad valstybe pripažista ir bažnytine registracija, negali buti vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios papildomos igyvendinimo tvarkos. Valstybe gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todel tam, kad bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudaryta santuoka butu pripažinta, butina ivykdyti CK 3.24 straipsnio 2 dalyje nustatytas salygas. Tokia nuostata yra itvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties del santykiu tarp Kataliku bažnycios ir valstybes teisiniu aspektu (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. istatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kanonine santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teises aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos istatymu numatyti reikalavimai. Visu pirma, valstybe gali pripažinti tik tokia santuoka, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant valstybes nustatytu materialiuju santuokos sudarymo salygu, itvirtintu CK 3.12 – 3.17 straipsniuose. Antra, santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje iregistruotose ir valstybes pripažintose religinese organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonu) teises nustatyta procedura (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos religiniu bendruomeniu ir bendriju istatymo 5 straipsnis, Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464 „Del valstybes pripažinimo suteikimo Lietuvos evangeliku baptistu bendruomeniu sajungai“. Trecia, santuokos sudarymas bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka buvo itrauktas i apskaita civilines metrikacijos istaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25, 3.304 straipsniai). Santuoka i apskaita yra itraukiama irašant santuokos iraša ir išduodant santuokos liudijima (CK 3.304 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3.24 straipsnyje yra nustatytas salygu visetas, kurio kiekviena salyga yra butina, kad santuoka, iregistruota bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka, butu pripažinta valstybes ir sukeltu tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilines metrikacijos istaigoje (valstybes pripažinimo prasme) (CK 3.7 straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007 m. vasario 7 d. Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos priimtoje nutartyje (civiline byla Nr.3K-7-6/2007) yra konstataves, jog teismas, tenkindamas prašyma del civiliniu teisiniu pasekmiu, atsiradusiu bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudaryta santuoka itraukus i apskaita civilines metrikacijos istaigoje, panaikina akto iraša del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos itraukimo i apskaita civilines metrikacijos istaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaiku išlaikymo, ju gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktiniu tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnycios registre irašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nera pripažinta negaliojancia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoka bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civiline, vykdoma bendrosios kompetencijos teismu, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilini teisini ryši su iš to išplaukianciomis teisinemis pasekmemis, ir bažnytine, vykdoma atitinkamu bažnycios instituciju, remiantis vidaus (kanonu) teises normomis, kai nutraukiami kanonu teises normu reglamentuojami santuokiniai ryšiai.

Demokratines teises sampratos požiuriu tokia bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojancia klausimu jurisdikcija laikytina ne asmens teisiu diskriminavimu religines priklausomybes pagrindu, o pagarba sutuoktiniu suderintai ir objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudare bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka santuoka, atitinkamai pasirenka iš to išplaukiancius ir bažnycios vidaus (kanonu) teiseje pripažistamus santuokos pabaigos pagrindus bei proceduras. Pažymetina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka santuoka, preziumuojamas ju abieju sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento ju santykius reglamentuotu ne tik civilines (šeimos) teises normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonu teises normos.

Nei CK, nei kituose istatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybes, civiliniu teisiniu pasekmiu pabaigos pagrindu ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos iraša, todel šeimos santykiams pagal analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojancios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato salygas, kurioms esant santuoka gali buti nutraukiama del sutuoktinio (sutuoktiniu) kaltes. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kalte del santuokos iširimo apibrežia kaip sutuoktiniu pareigu pažeidima iš esmes. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralines bei materialiosios paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos istatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas yra nebegalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltes ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia del kito sutuoktinio kaltes, jeigu pastarasis yra nuteisiamas už tycini nusikaltima arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeima ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirupina. Ieškovas, pareiškes ieškini pagal CK 3.60 straipsni, privalo irodyti atsakovo kalte del santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kalte del šeimos iširimo yra preziumuojama, todel šiais atvejais ieškovui pakanka irodyti tik pati fakta, su kuriuo siejama atsakovo kaltes prezumpcija.

Prašydama panaikinti akto iraša del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos itraukimo i apskaita civilines metrikacijos istaigoje del atsakovo kaltes, ieškove R. J. nurode istatymo preziumuojama priežasti – atsakovas paliko šeima ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirupina. Šeimos palikimo ir visiško nesirupinimo ja fakta patvirtina 2006 m. gruodžio 4 d. ir 2008 m. gruodžio 4 d. pažymos apie atsakovo A. J. suemima 2005 m. balandžio 15 d. ir kalinima Vokietijoje (b. l. 10-11, 25-26) bei atsakovo ieškovei rašyti laiškai, kuriuose jis nurodo nenoris gyventi su ieškove bei priežastis (b. l.12-13, 25-26), to fakto negincijo ir pats atsakovas, kas teikia pagrindo konstatuoti atsakovo kalte ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriaus akto iraša (duomenys neskelbtini) del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka ieškoves R. J. ir atsakovo A. J. sudarytos santuokos itraukimo i apskaita Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriuje.

Po akto irašo del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos itraukimo i apskaita civilines metrikacijos istaigoje panaikinimo ieškovei R. J. paliktina jos santuokine pavarde „J.”.

Tevai turi teise ir pareiga aukleti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaiku auklejima ir vystyma, privalo rupintis savo vaiku sveikata, ju dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abieju tevu teises ir pareigos aukleti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisiu ir interesu apsauga yra prioritetine sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp ju ir skyrium gyvenanciu tevo ir motinos ginca del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. LR CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse itvirtintas principas, kad visu pirma vaiku gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas tevu susitarimu ir tik kilus gincui tarp tevu, šis klausimas sprendžiamas teismo sprendimu. Kita vertus, 2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.35 „Del istatymu taikymo teismu praktikoje, nustatant nepilnameciu vaiku gyvenamaja vieta, tevams gyvenant skyrium“ 20 punkte nurodyta, jog išimtiniais atvejais, kai kitos valstybes istatymai numato, kad vaiko gyvenamoji vieta turi buti nustatyta teismo sprendimu, ir del to šalys negali realizuoti kitu savo teisiu, pavyzdžiui, ivažiuoti su vaiku i užsienio valstybe, vaiko gyvenamosios vietos klausimas turi buti išsprestas teismine tvarka, neatsižvelgiant i tai, kad tarp šaliu nera kilusio ginco. Toks istatymo aiškinimas ir taikymas atitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje itvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, jog šaliu nepilnametis sunus T. J., gimes (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove, atsakovas del sunaus gyvenamosios vietos su ieškove prieštaravimu nepareiške, be to, iš bylos duomenu akivaizdu, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisves atemimo bausme. Todel, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šaliu nepilnamecio sunaus T. J. gyvenamoji vieta teismine tvarka nustatytina su ieškove, neatsižvelgiant i tai, kad tarp šaliu nera kilusio ginco (CK 1.5 straipsnio 4 dalis ir 3.169 straipsnis).

Ieškini patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 127,00 Lt jos sumoketo žyminio mokescio bei 22,88 Lt pašto išlaidu i valstybes biudžeta (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini patenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriaus akto iraša (duomenys neskelbtini) del bažnycios (konfesiju) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp ieškoves R. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinciu viena nepilnameti vaika, itraukimo i apskaita Akmenes rajono civilines metrikacijos skyriuje, del atsakovo A. J. kaltes.

Po santuokos apskaitos irašo panaikinimo ieškovei R. J. palikti jos santuokine pavarde „J.”.

Nustatyti ieškoves R. J. ir atsakovo A. J. nepilnamecio sunaus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta su ieškove R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenancia (duomenys neskelbtini).

127,00 Lt (šimta dvidešimt septynis litus) žyminio mokescio ieškovei R. J.

ir 22,88 Lt (dvidešimt du litus 88 ct ) pašto išlaidu i valstybes biudžeta.

Teismo sprendimo nuoraša per tris darbo dienas po teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos iraša isiteisejimo išsiusti teismo buvimo vietos civilines metrikacijos istaigai.

Teismo sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui, paduodant apeliacini skunda per sprendima priemusi teisma.