- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-1002-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- J. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. M. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 str. 1 d. Šios nusikalstamos veikos padarymu įtariama J. M.
Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą prašydamas priimti nutartį dėl procesinių prievartos priemonių taikymo šioje baudžiamojoje byloje. Pareiškime nurodydamas, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos seka, jog duomenų apie J. M., kuri galimai 2011-12-20 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), M. V. priklausančiame gyvenamajame name, iš kambaryje esančios spintelės pagrobė J. V. priklausančią kartoninę dėžutę su joje esančiais 12000 Lt, nusikalstamą veiką galima gauti klausantis telefoninių pokalbių bei kontroliuojant kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir darant jų įrašus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad faktinė bylos medžiaga leidžia manyti, kad prieš nukentėjusįjį gali būti panaudota neteisėta veika, t.y. J. M. gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, kad šis pakeistų parodymus, todėl prokuroro prašymą leisti atlikti BPK 154 str. numatytas procesines prievartos priemones tenkino.
Šalies argumentai
Aukštesniajam teismui pateiktu skundu J. M. prašo patikrinti aukščiau aptartos Ignalinos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymi, kad apie šios nutarties egzistavimą sužinojo tik 2012-10-15 gavusi Panevėžio apygardos teismo nutartį. Teigia, kad jos nuomone, ši nutartis neteisėta ir nepagrįsta, ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 str. nuostatas, šios normos taikyti asmens įtariamo nesunkaus nusikaltimo padarymu, atžvilgiu negalima, išskyrus nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 166, 170, 198, 309 str. 1 ir 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BPK 154 str. 1 d. numato, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 str., 198² str. 1 d., arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.
Taigi, įstatymas numato ikiteisminio tyrimo teisėjo teisę leisti kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ne tik siekiant gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų, apysunkį, arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 str., 198² str. 1 d., tačiau ir siekiant išvengti pavojaus dėl galimos neteisėtos veikos baudžiamojo proceso dalyviams, visiškai nepriklausomai nuo veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas atliekamas, sunkumo, t.y. skundo motyvas jog šiuo atveju skundžiama nutartis negalėjo būti priimta dėl to, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl BPK 154 str. 1 d. nenumatyto nesunkaus nusikaltimo, yra visiškai nepagrįsta.
Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiuoju pripažinto J. V. ir įtariamosios J. M. buvo susiklostę artimi santykiai ir po vieno iš jos apsilankymų nukentėjusiojo namuose, iš pastarojo gyvenamosios vietos dingo 12 000 Lt. 2011-12-21 teikdamas pareiškimą policijos pareigūnams J. V. kaip galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį konkrečiai įvardijo būtent J. M. Šias aplinkybes jis patvirtino ir tos pačios dienos liudytojo apklausos metu. Todėl, atsižvelgus į tai, kad po šių apklausų buvo rengiamasi įteikti pranešimą apie įtarimą J. M., buvo pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamoji gali daryti neteisėtą poveikį nukentėjusiajam, kad šis pakeistų parodymus, už ką atsakomybė numatyta BK 233 str. 1 d.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant BPK 154 str. nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ši nutartis neskundžiama.