- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-968-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Piliakalnis“
- Atsakovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Piliakalnis“ autocentras atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11593-432/2013 pagal ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „Piliakalnis“ autocentras pateikė teismui ieškinį, prašydamas:
- pakeisti 2011-12-30 ieškovo ir atsakovo sudaryto Susitarimo Nr. 06-145127-IN-10 dėl 2006-06-27 kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo sąlygas, kuriose numatytas kredito grąžinimo terminas - 2017-08-10, ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas - 2021-12-31;
- nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas ieškovui kas mėnesį sumokant įmokas - 17234,84 eurų nuo 2015-01-01 iki 2021-12-31;
- pripažinti neteisėtu 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-IN ir 2012-12-30 ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo Nr. 06-145127-IN-10 dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo nutraukimą neteisėtu;
- taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai uždrausti atsakovui reikalauti prievolių pagal 2011-12-30 susitarimą Nr. 06-145127-IN-10, sudarytą tarp UAB „Piliakalnis“ autocentro ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo vykdymo, išskyrus palūkanų mokėjimą, o taip pat laikinai uždrausti atsakovui vienašališką piniginių lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB. Nurodė, kad 2006-06-27 šalys sudarė kredito sutartį, kurios sąlygos 2011-12-30 buvo pakeistos ir papildytos; 2011-12-30 pasirašytas priedas, kuriame nustatytos kredito grąžinimo dalys ir terminai; ieškovas įsipareigojo iki 2017-08-10 grąžinti atsakovui kreditą - 1726025,06 eurų; ieškovas vėluoja mokėti įmokas sutarties priede nustatytais terminais, kadangi iš esmės pakito šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, ieškovui žymiai padidėjo kredito sutarties įvykdymo kaina; taip atsitiko dėl Lietuvos Respublikos ūkio ekonominio nuosmukio paveiktų atsakovo ekonominių rodiklių; taip pat dėl to, kad atsakovas ieškovo sumokėtomis lėšomis pirmiausia dengia vėluojamo grąžinti kredito netesybas, ieškovas negali laisvai disponuoti į banko sąskaitas patenkančiomis lėšomis; ieškovo pajamos iš pagrindinės veiklos žymiai sumažėjo, tačiau nuo 2015 m. pajamos ir pardavimų apimtys išaugs, kadangi ieškovo partneris planuoja atnaujinti automobilių gamybą 2014 m. (LR CK 6.204 str. 3 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-22 nutartimi nutarė netenkinti ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentras prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neuždrausti atsakovui „Swedbank“, AB reikalauti ieškovo prievolių pagal 2012-12-30 Susitarimą Nr. 06-145127-IN-10 vykdymo ir nurašyti pinigines lėšas nuo ieškovo sąskaitų. Teismas nurodė, kad pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas prašo taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones:
- laikinai uždrausti reikalauti ieškovo prievolių vykdymo;
- laikinai uždrausti vienašališką piniginių lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitų. Teismas pažymėjo, jog pirmosios priemonės pritaikymas reikštų ieškovo reikalavimų patenkinimą iki ginčo išsprendimo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turi užtikrinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau jas pritaikius, negali būti patenkinti ieškinio reikalavimai, kol šalių ginčas teismo nėra išspręstas. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašymas negali būti patenkintas. Prašymas pritaikyti antrą aukščiau paminėtą priemonę taip pat atmestinas, kadangi ši laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškovo atsakovui pareikštais reikalavimais. Reikalavimo pakeisti susitarimo sąlygas, susijusias su lėšų nurašymu, ieškovas šioje civilinėje byloje nereiškia. Teismas padarė išvadą, jog pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Piliakalnis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti - laikinai uždrausti atsakovui reikalauti prievolių pagal 2011-12-30 Susitarimą Nr. 06-145127-IN-10, sudarytą tarp UAB „Piliakalnis“ autocentras ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo vykdymo, išskyrus palūkanų mokėjimą, o taip pat laikinai uždrausti atsakovui vienašališką piniginių lėšų nurašymą nuo ieškovo sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutampa su ieškinio reikalavimu, nes juo nėra prašoma pakeisti 2011-12-30 Susitarimo Nr. 06-045127-IN-10, sudaryto tarp UAB „Piliakalnis“ ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-ION sąlygų pakeitimo ir papildymo, sąlygas. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, bus laikoma, jog visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas privalėjo mokėti pagal kredito sutartis, todėl visas nesumokėtas sumas ieškovas sumokės po teismo sprendimo. Tuo tarpu bankui pradėjus vykdyti priverstinį išieškojimą iš ieškovo hipoteka įkeisto turto bei vienašališkai nurašius pinigines lėšas nuo ieškovo banko sąskaitų banko reikalavimai pagal kredito sutartis bus patenkinti ir teismo sprendimo įvykdymas taptų neaktualus. Laikinoji apsaugos priemonė vienašališko piniginių lėšų nurašymo nuo ieškovo sąskaitų draudimas yra susijęs su ieškovo atsakovui pareikštais reikalavimais bei užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Nutartimi nepagrįstai nevertinta faktinė aplinkybė, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, nes, pardavus ieškovo turtą iš varžytynių, ieškovas patirs didelius nuostolius. Bankas nurašo nuo ieškovo sąskaitos dideles pinigų sumas, tokiu būdu stipriai trikdoma darbinė ieškovo veikla, dėl to ieškovo turtinė padėtis yra sudėtinga (LR CPK 144 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pagrindinis apelianto tikslas yra taip modifikuoti kreditavimo teisinius santykius, kad jų nereikėtų vykdyti iki 2015-01-01, todėl prašytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir buvo dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės procesinėmis priemonėmis pasiekti kreditavimo santykių modifikavimą, ko ir prašoma ieškinio reikalavimais. UAB „Piliakalnis“ autocentras ieškinyje jokių reikalavimų dėl suteikto ir panaudoto kredito grąžinimo pinigines lėšas nurašant nuo apelianto sąskaitų, esančių „Swedbank“, AB, nėra pareiškęs, todėl pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad reikalavimas laikinai uždrausti piniginių lėšų nurašymą iš apelianto sąskaitų yra nesusijęs su ginčo dalyku (LR CK 1.137 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės - laikinai uždrausti reikalauti ieškovo prievolių vykdymo - pritaikymas, reikštų ieškovo reikalavimų patenkinimą iki ginčo išsprendimo. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turi užtikrinti galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau jas pritaikius, negali būti patenkinti ieškinio reikalavimai, kol šalių ginčas teismo nėra išspręstas. Tai, jog apelianto teigimu laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra prašoma pakeisti 2011-12-30 susitarimo Nr. 06-045127-IN-10, sudaryto tarp UAB „Piliakalnis“ autocentro ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-ION sąlygų pakeitimo ir papildymo, nereiškia, kad patenkinus vien prašymą uždrausti reikalauti ieškovo prievolių vykdymo, nebūtų pasiektas bent dalinis ieškovo reikalavimų patenkinimas iki ginčo išsprendimo.
Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog teismui nusprendus ieškinį atmesti, bus laikoma, jog visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas privalėjo mokėti pagal kredito sutartis, todėl visas nesumokėtas sumas ieškovas sumokės po teismo sprendimo. Šis apelianto argumentas patvirtina jo siekį laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pasiekti kredito sutarčių vykdymo atidėjimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas apelianto argumentas prieštarauja ieškinyje išdėstytiems argumentams dėl UAB „Piliakalnis“ autocentro ekonominės padėties bei su atskiruoju skundu pateiktame 2013-12-31 preliminariame balanse nurodytiems UAB „Piliakalnis“ autocentras ekonominiams rodikliams, kadangi 2012 m. įmonės turtas sudarė 7068385 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 888987 Lt, patvirtinant, kad ieškovo įmonė yra moki.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadas, jog, nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Atmestinas apelianto argumentas, jog laikinoji apsaugos priemonė vienašališko piniginių lėšų nurašymo nuo ieškovo sąskaitų draudimas yra susijęs su ieškovo atsakovui pareikštais reikalavimais bei užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu siekia pakeisti kredito grąžinimo terminą bei pakeisti 2011-12-30 Susitarimo Nr. 06-045127-IN-10, sudaryto tarp UAB „Piliakalnis“ autocentras ir „Swedbank“, AB dėl 2006-06-27 Kredito sutarties Nr. 06-045127-ION sąlygas, nesusijusias su lėšų nurašymu.
Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ieškovas neįrodė grėsmės dėl teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo arba neįvykdymo grėsmės ir jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-11593-432/2013 pagal ieškovo UAB „Piliakalnis“ autocentro ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties pakeitimo ir 2013-07-04 sprendimu ieškinį atmetė. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas bei visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-22 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.