- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-585-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01475-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties M. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad ji 2021 m. birželio 19 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi M. V. skundą dėl 2021 m. liepos 5 d. nutarimo atmetė. Teismas konstatavo, kad tikrinant apeliantės blaivumą pažeidimai padaryti nebuvo, jos blaivumas buvo patikrintas alkotesterį naudojant pagal instrukciją, nesutikus su šio tikrinimo rezultatais, apeliantė buvo pristatyta į ligoninę kraujo tyrimui atlikti. Alkotesterio patikimais ir objektyviais rezultatais nustačius, kad vairavimo metu M. V. buvo neblaivi, jai pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį; prašo, kad nebūtų atimta teisė vairuoti, kad būtų panaikinta arba sumažinta administracinė nuobauda ir panaikinta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nutartį priėmė neatsižvelgęs į apeliantės skunde išdėstytas lengvinančias aplinkybes, nutartis šabloniška, neįvertintos individualios bylos aplinkybės. Be to, nutartis parašyta aplaidžiai ir su klaidomis, kurios įrodo, kad teismas priėmė sprendimą net nesvarstęs individualios situacijos aplinkybių. Nutartyje rašoma, kad apeliantė skundžia 2019 m. gegužės 15 d. nutarimą, tačiau apeliantė skundė 2021 m. liepos 5 d. nutarimą. Kadangi teismas nematė nei vienos lengvinančios aplinkybės, tai rodo, kad teismas nutartį surašė šablono būdu, net nepakomentavęs apeliantės išvardintų lengvinančių aplinkybių. Svarbiausia lengvinanti aplinkybė yra tai, kad apeliantė niekada anksčiau nėra padariusi tokio pažeidimo, tai kodėl iš jos turi būti atimta teisė vairuoti ir dar tokiam ilgam laikui. Apeliantei nesuprantama, kodėl ji yra lyginama su tais vairuotojais, kurie nuolatos ir specialiai daro tokius pažeidimus.
3.2. Skunde apeliantė aprašo įvykio aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad neblaivumo tikrinimo procedūrą, sustabdžius policijai, ji atliko pirmą kartą. Policijos pareigūnai nuo pat sustabdymo akimirkos nesiteikė maloniai paaiškinti situaciją ir atsakyti į kylančius klausimus. Pareigūnai nepasiteiravo, ar apeliantė yra išgėrusi. Patikrinimą atliko praėjus 3-4 minutėms po sustabdymo. Pareigūnai nesivadovavo alkotesterio naudojimo instrukcija, kurios 10 puslapyje parašyta, kas gali turėti įtakos tikrinimo rezultatui. Pareigūnai tik baigiant surašyti protokolą paklausė, ką apeliantė gėrė. Apeliantė neneigė, kad buvo išgėrusi 150 ml raudono vyno, tačiau yra įsitikinusi, kad neblaivumas buvo normos ribose ir tikrai negalėjo siekti alkotesteriu nustatytų 0,46 promilių. Prieš važiuodama ji naudojo burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje yra alkoholio. Šiuo atveju alkotesterio naudojimo instrukcija buvo pažeista, nes nebuvo įsitikinta, ar asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15-20 minučių iki testo atlikimo nevartojo alkoholio ar kažko kito. Be to, apeliantė, prieš vairuodama išsinuomotą automobilį, vairuotojo vietą stipriai dezinfekavo spiritinėmis servetėlėmis „Top Off“. Servetėles matė ir pareigūnai, tačiau pasityčiojo. Dėl to nenuostabu, kad jautėsi alkoholio kvapas.
3.3. Apeliantės manymu, svarbiausias ir nenuginčijamas įrodymas, atsižvelgus į tai, kad patikrinimas alkotesteriu negalėjo būti tikslus, yra kraujo tyrimas. Kraujo tyrimą apeliantė prašė atlikti iš karto. Šis tyrimas parodo, kad ji buvo teisi, jog neblaivumas negalėjo viršyti leistinos 0,4 promilių ribos. Atlikus kraujo tyrimą, kraujyje etilo alkoholio rasta tik 0,25 promilės. Apeliantė pažymi, kad nuo pat pradžios nesutiko su atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais ir jų objektyvumu. Tačiau tokioje situacijoje buvo pirmą kartą ir nežinojo procedūros. Be to, nuo pats sustabdymo pradžios pareigūnai elgėsi savavališkai ir naudojosi jos patirties stoka tokioje situacijoje, kai kurių procedūrų neišmanymu. Pareigūnas net neinformavo, kad apeliantė gali antrą kartą pasitikrinti alkotesteriu praėjus 15-30 minučių po pirmojo tikrinimo. Pareigūnas, nepraėjus šiam laikui, pats nusprendė, kada tikrinti antrą kartą.
3.4. Skunde apeliantė aprašo sustabdymo aplinkybes ir eigą iki protokolo surašymo, tvirtina, kad policijos elgesys buvo neadekvatus. Nurodo, kad policijos pareigūnės paklausus, ar jos kišamas tikrinimo aparatas yra nuvalytas, ar saugu į jį pūsti, pareigūnė ėmė elgtis isteriškai ir neracionaliai, ėmė kalbėti apkeltu tonu, liepė išjungti automobilio variklį, elgėsi chamiškai ir chaotiškai. Išlipus iš automobilio, nei vienas pareigūnas neprisistatė, apeliantė nebuvo informuota, kokiu minimaliu ir maksimaliu intervalu gali antrą kartą tikrinis alkotesteriu. Labiausiai pribloškė policijos veiksmai, kai baigiant rašyti protokolą pareiškė, kas ją patikrins, kaip ji praeis balta juosta ir pirštu palies nosį. Apeliantei neaišku, kur parašytas toks žmogaus garbę ir orumą žeminantis reikalavimas. Pareigūnų veiksmai buvo chamiški ir nemalonūs, tai sukūrė nemalonią aplinką ir iššaukė apeliantės gynybinę poziciją. Be to, ne tik, kad policininkai veikė ne pagal savo darbo protokolą, neprisistatė, neinformavo, elgėsi nemandagiai ir neatsakė į lakoniškus klausimus, tačiau ir jų tarnybinis automobilis buvo netvarkingas.
3.5. M. V. įsitikinimu, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta tik į tai, kad ji nesutiko būti žeminama pareigūnų elgesio. Paskirta bauda, jos dydis ir poveikio priemonė nėra logiškos. Paskyrus piniginę baudą 950 Eur, žmogus pastatomas į skurdo ribą, o taikant poveikio priemonę – atimant teisę vairuoti 14 mėnesių, padaroma neproporcinga žala. Per tokį laiką prarandami vairavimo įgūdžiai, iš žmogaus atimama laisvė judėti. Pažymima, kad vairavimu nebuvo sukelta grėsmė visuomenei, jos saugumui. Apeliantė nebuvo sustabdyta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dėl to, kad buvo vykdomas „reidas“. Jokių sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik lengvinančios, kurias pareigūnai ignoruoja. Apeliantei neteko patirti tokio streso, tokios graužaties dėl šio įvykio, visiško pažeminimo iš pareigūnų. Paskirta bauda yra neteisinga, nes riboja apeliantės teises daugiau, nei būtina demokratinėje visuomenėje ir yra ženkliai per griežta. Apeliantė prašo objektyviai atsižvelgti į jos išdėstytus faktus, pateiktus argumentus bei lengvinančias aplinkybes, taip pat ir nenurodytas įstatyme, kurias pareigūnai ignoravo. Svarbu ir tai, kad savo veiksmais ji žalos nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma M. V. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atkreipiamas dėmesys, kad buvo padarytas šiukštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį nuobauda buvo paskirta atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad apeliantė praeityje už tokį patį nusižengimą nebausta, jos administracinės atsakomybės nešalina. Taip pat nurodoma, kad M. V. neblaivumas po to, kai bekontaktis alkotesteris jos iškvėptame ore parodė alkoholį, buvo patikrintas laikantis nustatytų reikalavimų. M. V. nurodžius, kad ji prieš 20 min. išgėrė nepilną taurę vyno, patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas du kartus. Tai, kad daugiau nei po valandos kraujyje buvo nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,25 promilės, nepaneigia vairavimo metu buvusio neblaivumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tačiau iš skundo turinių, jame dėstomų argumentų matyti, kad keliamas ir klausimas dėl M. V. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį tvirtinant, kad neblaivumas neviršijo leistinos 0,4 promilės ribos, o neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nesilaikant nustatytų procedūrų.
Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. M. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas. Apeliantė su alkotesterio tikrinimo rezultatais nesutinka, tvirtina, kad jos neblaivumas leistinos 0,4 promilės neviršijo ir tai, apeliantės manymu, patvirtina atlikto kraujo tyrimo rezultatai. Tačiau apygardos teismas sutikti su tokiu vertinimu ir konstatuoti, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M. V. buvo nubausta nepagrįstai, neturi pagrindo.
7. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, kurio tinkamumas naudoti buvo patikrintas ir kurio patikra blaivumo tikrinimo metu (2021 m. birželio 19 d.) galiojo (patikra galioja iki 2021 m. spalio 27 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. 21136204639, b. l. 6). Iš 2021 m. birželio 19 d. vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad bekontakčiam alkotesteriui parodžius alkoholį vairuotojos iškvėptame ore ir jai nurodžius, kad prieš 20 minučių išgėrė nepilną taurę vyno, M. V. blaivumas buvo patikrintas du kartus – 00.20 val. ir 00.38 val. Abiem atvejais nustatytas girtumas viršijo 0,4 promilių ribą – 00.20 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, o 00.38 val. nustatytas 0,46 promilės neblaivumas (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7). Netikėti tarnybiniame pranešime pateikto informacijos objektyvumu nėra pagrindo. Tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno suinteresuotumas pateikti melagingus duomenis nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jis būtų asmeniškai pažįstamas su apeliante, juos sietų konfliktiški santykiai ar būtų kitos aplinkybės, dėl kurių pareigūnas būtų suinteresuotas nurodyti neteisingus duomenis. Be to, tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina duomenys, fiksuoti 2021 m. birželio 19 d. neblaivumo nustatymo akte (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8) bei kvituose užfiksuoti tikrinimo alkotesteriu rezultatai (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Apeliantė, nors ir nesutikdama su tikrinimo alkotesteriu rezultatais, vis tik neneigė, kad prieš vairuodama vartojo alkoholį. Ši aplinkybė nurodyta ne tik jau minėtame tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte, bet ir M. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). Šios aplinkybės apeliantė neneigia ir savo apeliaciniame skunde.
8. Apygardos teismo vertinimu šios nutarties 7 punkte aptarti duomenys paneigia skundo argumentus, kad apeliantės blaivumo tikrinimas buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos. Priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio naudojimo instrukcija nebuvo pažeista, todėl abejoti šio patikrinimo rezultatais nebuvo pagrindo. Apeliantės teigimu, alkotesterio naudojimo instrukcija buvo pažeista, nes nebuvo įsitikinta, ar asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15-20 minučių iki testo atlikimo nevartojo alkoholio. Tačiau šiuos teiginius administracinio nusižengimo bylos duomenys, aptarti šios nutarties 7 punkte, paneigia. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad bekontakčiam alkotesteriui M. V. iškvėptame ore aptikus alkoholį, buvo įsitikinta, ar ji nėra vartojusi alkoholio. Gavus teigiamą atsakymą, apeliantės blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alkotest 6810“. Pirmą kartą blaivumas alkotesteriu patikrintas 00.20 val., t. y. praėjus 10 min. po tarnybiniame pranešimo nurodyto apytikslio sustabdymo laiko (apie 00.10 val.). Tačiau M. V. blaivumas alkotesteriu buvo tikrintas ir antrą kartą – 00.38 val., t. y. laikantis apeliantės akcentuojamo reikalavimo palaukti 15-20 minučių.
9. Skunde keliama versija, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatą galėjo įtakoti apeliantės naudotas burnos skalavimo skystis, automobilio salono dezinfekavimas servetėlėmis su spiritu, tačiau ji atmetama, kaip nepagrįsta ir neturinti reikšmės šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniam vertinimui. Alkoholio koncentracija M. V. iškvėptame ore buvo užfiksuota alkotesteriu, todėl servetėlių su spiritu panaudojimas automobilio salono valymui šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Dėl burnos skalavimo skysčio naudojimo visų pirma pažymėtina, kad apie šią aplinkybę M. V. ją sustabdžiusiems ir patikrinimą alkotesteriu atlikusiems pareigūnams nenurodė. Byloje tokių duomenų nėra. Be to, tikrinant apeliantės blaivumą, alkotesterio rezultatui įtakos galinčių turėti medžiagų (šiuo atveju alkoholio) vartojimo faktas buvo įvertintas ir tikrinimas atliktas palaukus nustatytą laiko tarpą.
10. Nepagrįstai skunde tvirtinama, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatus paneigia ir aplinkybę, jog vairavimo metu alkoholio koncentracija neviršijo leistinos 0,4 promilės, patvirtina kraujo tyrimo rezultatas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. birželio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio (b. l. 7). Tačiau ši aplinkybė patikrinimo alkotesteriu rezultato savaime nepaneigia. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šios aplinkybės teisinio vertinimo, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Be to, asmuo ir pats gali imtis atitinkamų priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai mažinti. Tokios pozicijos laikomasis ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties byloje Nr. 2AT-41/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2AT-12/2013). Šiuo atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nustatyta mažiausia 0,25 promilės etilo alkoholio koncentracija tikrinimo alkotesteriu rezultatų nepaneigia ir jiems akivaizdžiai neprieštarauja. Ši išvada patvirtina tik tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų atitinkamai mažėjo (kraujas tyrimui buvo paimtas 01.45 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai po paskutinio tikrinimo alkotesteriu). Tačiau tai neįrodo, kad M. V. neblaivumas būtent vairavimo metu neviršijo 0,4 promilės. Apeliantės blaivumas iš karto po to, kai buvo sustabdyta jos vairuojama transporto priemonė, patikrintas laikantis galiojančią patikrą turinčiu, tinkamu naudoti prietaisu, patikrinimo procedūra atlikta laikantis nustatytos tvarkos, todėl šio tikrinimo rezultatai, kaip nepaneigti jokiais kitais įrodymais, pagrįstai pripažinti objektyviais ir patikimais.
11. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad 2021 m. birželio 19 d. 00.20 val. M. V. automobilį vairavo būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis, todėl jos padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir ji dėl jo padarymo pripažinta kalta ir nubausta pagrįstai. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. V. skundą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą nutarimą panaikinti. Nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktais ir laikantis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų įvertintais įrodymais, yra teisėta ir pagrįsta. Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš tikrųjų nurodė klaidingą nutarimo datą ir numerį (nutarties 4 lape nurodyta nutarimo data 2021 m. gegužės 15 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini)), ši aplinkybė nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo savaime nesuponuoja ir neįrodo, kad skundas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai, atmestinai, neįsigilinus į vertinamą situaciją. Skundžiamoje nutartyje yra pasisakyta dėl visų esminių apeliantės skundo argumentų (dėl patikrinimo alkotesteriu tvarkos laikymosi, atlikto kraujo tyrimo rezultatų vertinimo, apeliantei paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės), pateikiant dėl jų motyvuotas ir bylos įrodymais pagrįstas išvadas. Todėl minėtas suklydimas laikytinas rašymo apsirikimu, neturėjusiu esminės reikšmės nutartyje padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui.
12. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms dėl pareigūnų elgesio, bendravimo ypatumų stabdant transporto priemones ir tikrinant apeliantės blaivumą, reiškiamas nepasitenkinimas dėl atlikto blaivumo patikrinimo, tačiau pažymėtina, kad šių aplinkybių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantės blaivumą tikrinę ir jos padarytą administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai savo tarnybines pareigas būtų vykdę netinkamai (duomenų apie pareiškėjos skundus dėl pareigūnų elgesio, jiems pradėtus ir/ar atliktus tarnybinius patikrinimus, byloje nėra). Apeliantės subjektyvus pareigūnų elgesio, kaip nemandagaus, chamiško, neracionalaus, isteriško vertinimas, apeliantės padarytos administracinio nusižengimo fakto nepaneigia ir jos atsakomybės dėl šio pažeidimo padarymo nešalina. Dėl apeliantės abejonės, ar policijos pareigūnai galėjo tikrinti jos blaivumą pagal tai, ar ji gali paeiti tiesia juosta, pirštu paliesti nosį, atkreipiamas dėmesys, kad tokia vertinimo metodika yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje. Pagal šią metodiką (2, 3 punktus) ar asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, vertinama pagal tai, ar asmuo gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Taigi apeliantės teiginiai, kad tokiu reikalavimu buvo norima iš jos pasityčioti, vertintini kaip subjektyvi nuomonė, neturinti reikšmės šioje byloje nustatytų aplinkybių teisiniam vertinimui.
Dėl administracinės nuobaudos.
13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. M. V. manymu, skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, lengvinančios jos atsakomybę, dėl to ji buvo nubausta akivaizdžiai per griežtai. Prašo baudos neskirti arba ją sumažinti, neatimti teisė vairuoti transporto priemones. Skundo argumentai dėl per griežto nubaudimo atmetami, kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos individualizavimui, atsižvelgė, jas įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad švelninti institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Šios išvados skundo argumentai nepaneigia.
14. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis komentuojamu straipsniu administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio nustatymas reglamentuotas ANK 34 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Į tas pačias aplinkybes atsižvelgiama ir nustatant baudos dydį, kuris nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį atitinkamai baudos dydį nuo jos vidurkio mažinant arba didinant (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Be to, individualizuojant asmeniui skirtiną nuobaudą vadovaujamasis ir ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtimi.
15. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Pagal šio straipsnio 6 dalį už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimu M. V. paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių. Konstatuoti, kad paskiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo nesilaikyta ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, dėl to M. V. buvo nubausta aiškiai per griežtai, nėra pagrindo. M. V. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų. Pažeidimas nėra siejamas su padarinių atsiradimu, todėl apeliantės argumentai, kad ji žalos niekam nepadarė, pažeidimo pavojingumo nemažina. Su padarytu pažeidimus apeliantė nesutiko, savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, o apeliacinio skundo turinys suponuoja, kad savo elgesio apeliantė kritiškai nevertina. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 2016-2021 metus M. V. buvo bausta administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą). Nors už tokį patį nusižengimą M. V. nebausta, informacija apie jos baustumus suponuoja, kad ji vis tik nėra drausminga vairuotoja. Esant šioms aplinkybėms M. V. paskirta lygi vidurkiui bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam, negu vidurkis, terminui, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus atitinka. Taigi mažinti M. V. paskirtos baudos dydį ar trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pagrindo nėra.
16. Taip pat nėra pagrindo baudos ir administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui teisę skirti mažesnę nuobaudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Aplinkybėmis, teikiančiomis pagrindą taikyti vertinamo ANK straipsnio nuostatas, gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Pažymėtina, kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas neabejotinai sukelia tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, tačiau tai yra natūrali už padarytą teisės pažeidimą taikytinos atsakomybės pasekmė, nusižengimą padariusio asmens teisei priešingų veiksmų rezultatas. Administracinės nuobaudos švelninimas vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriamų neigiamų pasekmių pagrindu, neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties, teisingumo principo.
17. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad individualizuojant M. V. skirtiną nuobaudą, ANK 32, 34 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, buvo tinkamai įvertinos tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su jį padariusiu asmeniu susijusios aplinkybės. Paskirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra teisingos, atitinka proporcingumo reikalavimą, todėl byloje nesant aplinkybių, pateisinančių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, jas švelninti nėra pagrindo.
18. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Šioje byloje M. V. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, jos padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir M. V. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Todėl apylinkės teismas M. V. skundą dėl nutarimo pagrįstai atmetė. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.