Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. įgaliotojo atstovo advokato T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. įgaliotojo atstovo advokato T. Z. skundas netenkintas, pašalintos nutarime (pažeidimo esmė) nurodytos aplinkybės ,,galimai pažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos (prekių krovos į patalpas metu viršijamos leidžiamos triukšmo normos (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-06-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini))“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, N. P. 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė E. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „COMPSERVIS“ direktorė nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. 30 min., iki 2018 m. spalio 15 d., 13 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, jog statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, kadangi 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.30 val., patikrinimo metu nustatyta, jog minėto pastato patalpos – butas su administracinėmis patalpomis (paskirtis – gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 23459/30493 dalis priklauso fiziniams asmenims ir naudojama kaip gyvenama patalpa, kita 7034/30493 dalis priklauso UAB „COMPSERVIS“, atskirais nekilnojamojo turto objektais neįregistruotos, buto dalis, priklausanti UAB „COMPSERVIS“, turi atskirą įėjimą, negyvenama, nuolat atvežamos prekės sunkiasvoriais automobiliais, vykdomi krovos darbai, patalpoje sukrautos dėžės, sandėliuojamos kompiuterinės įrangos prekės – spausdintuvai, patalpa naudojama sandėliavimui, prekės nuolat atvežamos sunkiasvoriais automobiliais, patalpoje galimai nepalaikoma temperatūra, kokia turi būti užtikrinama gyvenamosios paskirties patalpose, taip pat pažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos, patalpa naudojama ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 83–84).

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, N. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalį 140,00 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama UAB „COMPSERVIS“ direktorė nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10.30 val., iki 2018 m. spalio 15 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, jog statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, kadangi 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.30 val., patikrinimo metu nustatyta, jog minėto pastato patalpos – butas su administracinėmis patalpomis (paskirtis – gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 23459/30493 dalis priklauso fiziniams asmenims ir naudojama kaip gyvenama patalpa, kita 7034/30493 dalis priklauso UAB „COMPSERVIS“, atskirais nekilnojamojo turto objektais neįregistruotos, buto dalis, priklausanti UAB „COMPSERVIS“, turi atskirą įėjimą, negyvenama, patalpoje sukrautos dėžės, sandėliuojamos kompiuterinės įrangos prekės – spausdintuvai, patalpa naudojama sandėliavimui, nuolat atvežamos prekės sunkiasvoriais automobiliais, vykdomi krovos darbai, galimai pažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos (prekių krovos į patalpas metu viršijamos leidžiamos triukšmo normos (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-06-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kas neatitinka pagrindinės patalpos naudojimo paskirties, nurodytos Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 87–88).

3. Pareiškėja N. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašydama panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti (t. 1, b. l. 2–8). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi (skundo Nr. II-41-893/2018) skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. P. nubausta 140,00 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 131–132).

6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. įgaliotasis atstovas advokatas T. Z. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-385-806/2019 ir priimti naują nutarimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, kad ne atvežamų ir laikomų daiktų kiekis ir mastas, o prekių atvežimo ir laikymo sistemingumas leidžia daryti išvadą apie sandėliavimo veiklą. Teismas neatskleidė sandėliavimo veiklos požymių, dėl ko sandėliavimo veiklą sutapatino su prekių laikymu savo reikmėms. Argumentuoja, kad prekių atvežimo sistemingumas (prekės yra atvežamos ne dažniau kaip kartą per savaitę darbo dienos metu paprastai tarp 9 ir 10 val. ryto, o pats prekių iškrovimas trunka tik iki 15 min.) neįrodo sandėliavimo veiklos. Teigia, kad neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas priėjo prie išvados apie prekių pristatymo sistemingumą ir dažnumą. Institucija tokių duomenų nenustatinėjo, o kaimynė į bylą pateikė tik keletą nuotraukų be datų. Nurodo, kad sandėliavimo veikla yra atskira ekonominės veiklos rūšis, kurios UAB „COMPSERVIS“ nevykdo ir negali vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „COMPSERVIS“ būtų atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama ginčo patalpas pritaikyti sandėliavimo veiklai. Be to, UAB „COMPSERVIS“ bet kokiu atveju nesuteikia galimybių ginčo patalpose daiktų laikyti tretiesiems asmenims, t. y. UAB „COMPSERVIS“ neteikia jokių sandėliavimo paslaugų kitiems asmenims, nes, pirma, UAB „COMPSERVIS“ neturi tam licencijos, antra, ginčo patalpos apskritai nėra pritaikytos sandėliavimo paslaugų teikimui ir UAB „COMPSERVIS“ netgi neturi ketinimų teikti sandėliavimo paslaugų. Byloje esančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų naudojimas yra analizuojamas būtent per ekonominės veiklos rūšį, o ne per galimybę susidėti daiktus į patalpas. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „COMPSERVIS“ ginčo patalpas naudoja savo kasdienėje veikloje. Ginčo patalpos sudaro UAB „COMPSERVIS“ biuro, susidarančio iš atskirų turtinių vienetų, dalį ir nėra naudojamos atskirai (atsietai) nuo kitų patalpų. Šioje byloje nebuvo paneigti pareiškėjos argumentai, jog UAB „COMPSERVIS“ ginčo patalpose yra įrengusi darbo vietą ir ji yra faktiškai naudojama. Šioje byloje taip pat nebuvo paneigti pareiškėjos argumentai, jog UAB „COMPSERVIS“ ginčo patalpose laiko buhalterinius dokumentus, įvairią kasdienei veiklai užtikrinti reikalingą įrangą ir pan., kas taip pat yra laikoma dėžėse. UAB „COMPSERVIS“ pati negamina jokios produkcijos, taip pat UAB „COMPSERVIS“ neperka prekių „į atsargą“ būsimiems (ateityje dar planuojamiems) užsakymams. Teismas nutartyje taip ir nepateikė jokių argumentų bei teisės aktų normų, kurios patvirtintų, jog UAB „COMPSERVIS“ yra draudžiama savo biure laikyti keletą dėžių su prekėmis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „COMPSERVIS“ ne pagal paskirtį naudoja gyvenamąsias patalpas. Ginčo patalpos yra Butas / Patalpa - butas su administracinėmis patalpomis. Iš byloje esančios vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog ginčas yra kilęs dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-12 ir 1-13, kurios pažymėtos kaip sandėliai. Akivaizdu, jog tai nėra gyvenamosios patalpos, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog UAB „COMPSERVIS“ ne pagal paskirtį naudoja gyvenamąsias patalpas. Be to, administracinėse patalpose gali būti dalis patalpų, naudojamų kaip sandėlis, kuriame laikomos popieriaus ir kitų kanceliarinių prekių atsargos, nenaudojama kompiuterinė ir kita technika, ir t.t. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl administracinėse patalpose yra draudžiama laikyti keletą dėžių. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Palikus ginčijamą nutartį ir nutarimą nepakeistus būtų užkirstas kelias UAB „COMPSERVIS“ vykdyti savo veiklą, dėl to bendrovę tektų likviduoti ir atleisti vyresnio amžiaus darbuotojus iš darbo. Argumentavo, kad teismas neatsižvelgė į ginčo patalpose laikomų daiktų mastą. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokia apimtimi (kokiame plote) UAB „COMPSERVIS“ vykdo sandėliavimo veiklą. Iš prie 2018 m. rugpjūčio 23 d. surašyto Faktinių duomenų patikrinimo akto vietoje Nr. (duomenys neskelbtini)) pridėtų nuotraukų matyti, jog patalpoje laikomos dėžės užima tik nedidelę dalį patalpų. Aplinkybę, jog UAB „COMPSERVIS“ sandėliavimo veiklą vykdo didesnėje dalyje ginčo patalpų, privalo įrodyti institucija, tačiau tokių įrodymų institucija į administracinio nusižengimo bylą nepateikė. Priešingai, institucijos atstovai teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog institucijos netenkinančios dėžės yra laikomos patalpose, vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtose indeksais 1-12 ir 1-13. Šios patalpos (net ir imant visą grindų plotą, o ne tą plotą, kurį užima dėžės), sudaro 70,34 kv. m, t. y. sudaro tik 23 proc. viso patalpų ploto. Be to, iš vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog turtiniame vienete yra 25 patalpos, o dėžės yra laikomos tik dvejose iš jų. Kai kurie kabinetai savo plotu iš esmės prilygsta patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-12 ir 1-13. Taip pat pažymėjo, kad kaip liudytoja apklausiama institucijos tarnautoja V. M. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo metu ji ginčo patalpose apskritai matė tik porą dėžių (dėžių turinio institucija nenustatė, t. y. institucija neįrodė, jog dėžėse nėra laikoma UAB „COMPSERVIS“ kasdienėje veikloje naudojami daiktai). Ši aplinkybė įrodo, jog UAB „COMPSERVIS“ nenaudoja patalpų nuolatiniam didelio kiekio prekių laikymui. Pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės. UAB „COMPSERVIS“ patalpas įsigijo dar 2006 metais. Patalpų pardavėjas UAB „COMPSERVIS“ perdavė patalpų kadastrinių matavimų bylą. Iš kadastrinės bylos pirmo aukšto brėžinio matyti, jog institucijos užfiksuotos dėžės yra laikomos patalpose, pažymėtose indeksais 1-12 ir 1-13. Kadastrinių matavimų vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, jog patalpos, pažymėtos indeksais 1-12 ir 1-13, yra sandėliai. Ši kadastrinių matavimų byla yra priimta VĮ Registrų centras, jos turiniui VĮ Registrų centras pastabų nepateikė, todėl pareiškėja neturi pagrindo nesivadovauti kadastrinių matavimų byla. Taigi kadastrinių matavimų byla patvirtina, jog dalis ginčo patalpų gali būti naudojama kaip sandėlis, todėl pareiškėjos veiksmuose negali būti kaltės. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB „COMPSERVIS“ sandėliavimui naudojo gyvenamąsias patalpas, kadangi ginčo patalpos yra ne butas, o butas su administracinėmis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėja negali vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu arba kodėl pareiškėjai kyla prievolė ginčyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi šiuo apeliaciniu skundu yra ginčijama pareiškėjos kaltė. Šį prašymą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų pareiškėjos skundo argumentų, todėl pareiškėjos kaltės klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo ir iš esmės apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 111–117).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą apeliantas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų pareiškėjos skundo argumentų, todėl pareiškėjos kaltės klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo ir iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad N. P. veikė neatsargia kaltės forma, ir pateikė tai pagrindžiančius argumentus. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą, ginčydamas pažeidimą padariusio asmens kaltę, kartu nepateikė naujų duomenų apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes ar naujų įrodymų, kurie esmingai lemtų apeliacinės instancijos teismo tikrinamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus, apelianto nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka kaip nepagrįstą, nes tai niekaip nelems reikšmingų duomenų analizės ir vertinimo.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčas byloje kyla dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą.

10. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. įgaliotojo atstovo advokato T. Z. apeliacinio skundo argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyriaus atsiliepimo motyvus, sprendžia, kad skundžiama 2019 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinami, o administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog Buto / Patalpos – Buto su administracinėmis patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 7034/30493 dalis, tai yra patalpos, kadastrinės bylos kopijos pirmo aukšto brėžinyje pažymėtos indeksais 1-12 ir 1-13, buvo naudojamos ne pagal gyvenamąją paskirtį. Tokią poziciją teismas grindė išvada, jog nagrinėjamu atveju veikos pobūdis, prekių atvežimo, pakrovimo ir laikymo sistemingumas leidžia konstatuoti, jog minėtos patalpos nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10.30 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 13.00 val., buvo naudojamos sandėliavimui. Taip pat sprendė, kad UAB „COMPSERVIS“ direktorė N. P. naudodama šią patalpų dalį ne pagal paskirtį ir nesidomėdama susidariusia situacija bei jos atitikimu įstatymų nuostatoms veikė neatsargia kaltės forma ir pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 1.1 papunktyje yra paaiškinta, kad gyvenamosios (butų) paskirties patalpos yra butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 149.2.1.1 papunktyje nurodoma, kad gyvenamosios paskirties pastate esančioms gyvenamosios paskirties patalpoms skaičiuojamas sandėlių plotas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtas butas yra su administracinėmis patalpomis, kurios, sprendžiant iš kadastro duomenų, nėra patalpos, pažymėtos 1-12, 1-13 (t. 1, l. 123). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar Buto / Patalpų – Buto su administracinėmis patalpomis patalpos, pažymėtos indeksais 1-12 ir 1-13, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojamos ne pagal gyvenamąją (butų) paskirtį, tai yra naudojamos prekių sandėliavimui, bei kokia kaltės forma veikė N. P..

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog prekės buvo sandėliuojamos, suteikė pernelyg didelę reikšmę veikos pobūdžiui, prekių atvežimui, pakrovimui ir laikymo sistemingumui bei nepagrįstai neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLII skyriaus antrojo skirsnyje, Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatyme nustatytų sandėliavimo požymių susidariusioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė sandėliavimo veiklos požymius, dėl to sandėliavimo veiklą sutapatino su prekių (atsargų) laikymu įmonės reikmėms.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „COMPSERVIS“ į ginčo patalpas keliskart per savaitę talpina dėžes su užsakytomis ir atvežtomis kompiuterinės įrangos prekėmis – spausdintuvais, jos ten laikinai laikomos, jas apžiūri įmonės vadybininkai, suveda duomenis į duomenų bazę, vėliau prekės iš šių patalpų perduodamos klientams.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, jog teismo nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad aktuali UAB „COMPSERVIS“ patalpa Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarime nurodytu laikotarpiu buvo sistemingai naudojama sandėliavimui. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, jog į UAB „COMPSERVIS“ nuolat atvežamos prekės, jos iškraunamos, laikomos įmonės patalpoje, kaip nurodė skunde pareiškėja, jas apžiūri įmonės vadybininkai, suveda duomenis į sistemą, vėliau prekes pasiima klientai. Sandėliavimo faktą aktualiu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu teismas patvirtino aplinkybėmis, jog UAB „COMPSERVIS“ turi atskirą įėjimą į patalpą, patalpoje aktualiu nusižengimui laikotarpiu buvo sukrautos kelios dėžės, kurių turinys tikrintas nebuvo, tačiau liudytoja V. M., atlikusi patikrinimą, teisme, parodė, kad pagal dėžių dydį buvo galima spręsti, kad tai buvo kompiuterinė įranga. Teismas rėmėsi apklaustos liudytojos D. B. parodymais bei jos 2019 m. kovo 1 d. teiktame paaiškinime (t. 2, b. l. 16) nurodytomis aplinkybėmis, kad į savaitę po kelis kartus, kiekvieną pirmadienį, atvažiuoja sunkiasvoriai ir lengvi automobiliai, vyksta kažkokie pakrovimo darbai. Taip pat rėmėsi teisme duotais N. P. paaiškinimais, kad patalpas ji naudoja laikinam prekių pasidėjimui, vėliau išveža prekes klientams. Šie paaiškinimai, o taip pat apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto paaiškinimai, jog prekės yra atvežamos ne dažniau kaip kartą per savaitę darbo dienos metu paprastai tarp 9 ir 10 val. ryto, o pats prekių iškrovimas trunka tik iki 15 min., patvirtina prekių pristatymo sistemingumą ir dažnumą. Be to, teisme apklausta liudytoja V. M. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. atliko patikrinimą. Buvo nuvažiavusi į objektą, patalpose buvo pora dėžių ir kompiuterinė vieta. Teismas rėmėsi ir prie patikrinimo akto pridėtomis fotolentelėmis, iš kurių matyti, kaip atrodė ir kas buvo laikoma patikrinimo metu aktualioje patalpoje (t 1., b. l. 79–80). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas nekelia reikalavimo, jog prekių sandėliavimui būtinas dažnas ir sistemingas prekių atvežimas, iškrovimas ir laikymas. Veiklos versliškumas (prekių užsakymas, jų laikymas, išdavimas klientams) taip pat nelemia, kad prekės yra sandėliuojamos.

16. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja V. M. parodė, jog sandėliavimas suprantamas kaip daiktų, prekių laikymas pardavimui, prekybai arba realizavimui, laikinas laikymas (t. 2, b. l. 93). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sandėliavimo aiškinimu nesutinka.

17. Teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad prekės sandėliuojamos sandėlyje, o ne kitose patalpose. Sandėliavimo samprata yra pateikta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio XLII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimas yra „Sandėliavimas“, o jo 6.851 straipsnio 1 dalyje yra paaiškinta, kad pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2 straipsnio 18 punktą sandėlio veikla – sandėliavimo veikla, apimanti šiame įstatyme nurodytų prekių priėmimą į sandėlį, jų saugojimą, išdavimą ir tų prekių kokybei išsaugoti būtinų paslaugų teikimą, taip pat sandėliavimo dokumentų išdavimą, jų priėmimą ir sandėlio registro tvarkymą. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), kurio 52.10 papunktyje yra išaiškinta, kad į sandėliavimo ir saugojimo klasę įeina, be kita ko, visų rūšių prekių saugyklų ir sandėlių eksploatavimas, taip pat grūdų elevatorių, bendrosios paskirties prekių sandėlių, sandėlių šaldytuvų, cisternų ir kt. eksploatavimas.

18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.9 papunktyje nurodoma, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.9 papunktyje nustatyta, kad sandėliavimo paskirties patalpos pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo patalpos nėra pritaikytos sandėliavimui. Byloje nėra duomenų apie ginčo patalpų atitikimą statybos techniniam reglamentui STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“. Liudytoja E. L. parodė, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tose patalpose būtų speciali sandėliavimui skirta įranga (t. 2., b. l. 92). Byloje neginčijama, o ir liudytoja E. L. patvirtino apelianto nurodomą aplinkybę, kad prekės laikomos mažesnėje buto dalyje (t. 1, b. l. 127).

19. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad UAB „COMPSERVIS“ nėra įvykdžiusi kitų Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatyme sandėlio veiklai keliamų reikalavimų: apdrausti ginčo patalpas nuo gaisro, sprogimo, trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos ir gamtinių jėgų neigiamo poveikio sumai, ne mažesnei negu viso draudžiamo turto atkuriamoji vertė (7 straipsnio 4 dalis), turėti paskirtą sandėlininką (7 straipsnio 5 dalis) ir t. t..

20. Prekių laikymui sandėlyje keliami specialūs reikalavimai, kurie nėra keliami laikant prekes ne sandėlio patalpose. Pavyzdžiui, prekės yra draudžiamos (Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), sandėlis privalo būti apsirūpinęs laboratorine įranga prekių kokybės rodikliams nustatyti arba būti sudaręs prekių kokybės rodiklių nustatymo paslaugų pirkimo sutartį su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, turinčiais tokią laboratorinę įrangą (Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad kompiuterinės įrangos prekės – spausdintuvai – buvo laikomi ginčo patalpose atsižvelgiant į šiuos reikalavimus.

21. Pažymima ir tai, kad sandėliuojamų prekių sąraše, nurodytame Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje, kompiuterinės įrangos prekės – spausdintuvai – yra nenurodyti, todėl tokio pobūdžio prekės nesandėliuojamos.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju veikos pobūdis, prekių atvežimo, pakrovimo ir laikymo sistemingumas sudaro pagrindą laikyti, kad šiuo atveju minėto buto patalpos buvo naudojamos kompiuterinės įrangos prekėms – spausdintuvams – sandėliuoti.

23. Taip pat teismas vertina, kad akivaizdu, jog UAB „COMPSERVIS“ direktorė N. P. pagrįstai tikėjosi, kad, bendrovei nenaudojant ginčo patalpų spausdinimo įrangos sandėliavimui, bute nevykdant jokios sandėliavimo veiklos, nėra poreikio ginčo patalpas formuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastrinius objektus ir jiems priskirti sandėliavimo paskirtį. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl šios priežasties, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Kadangi išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl N. P. kaltės (ANK 9 straipsnio 1 dalis), atitinkamai nėra pagrindo jos veiką vertinti kaip pažeidžiančią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir laikyti ją padariusią teisės pažeidimą, nurodytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

24. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-385-806/2019 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikinami, N. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. įgaliotojo atstovo advokato T. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-385-806/2019 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.