- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- Ik-1459-331/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02563-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui N. B., atsakovo atstovei Agnei Karalienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Algimantui Gutauskui ir Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau ? VSD), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau ? KAM) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2011-10-07 sprendimu Nr. (63)-18-1416-1922 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“ konstatavo, kad N. B. dėl asmeninių savybių (neatsakingas) yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija (Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p.; b. l. 7).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su aukščiau nurodytu sprendimu pareiškėjas N. B. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?6, 16?21) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2011-10-07 sprendimą Nr. (63)-18-1416-1922 ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą atnaujinti jo kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrinimo procedūrą.
Paaiškino, kad sprendimas sukelia pareiškėjo atžvilgiu tam tikras teisines pasekmes, nes jis praranda teisę toliau tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenės karo policijoje, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą toliau negali būti profesinės karo tarnybos kariu, jeigu atitinkamoms kario pareigoms vykdyti reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis paslapčių subjekto priimtas individualus administravimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas yra priimtas nesilaikant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, nei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų renkant duomenis apie asmenis, kur patikrinimo metu surinkti duomenys turi būti objektyvūs, teisingi bei patikimi, o sprendimas motyvuotai pagrįstas. Taip pat priimant šį sprendimą nėra atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 56-3 nutarimą.
Iš sprendimo turinio matyti, kad jis neatitinka bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų formalių reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Sprendime yra netinkamai ir neobjektyviai įvertintos visos kandidatūros tikrinimui reikšmingos aplinkybės. Visi sprendimo turinyje išdėstyti samprotavimai (argumentai), kad pareiškėjas yra neatsakingas, nes sistemingai daro pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu, nėra paremti objektyviais. Jame taip pat nėra pažymėta ar pareiškėjo nubaudimai už administracinės teisės pažeidimus yra pasibaigę ar ne, kaip buvo baustas už šiuos padarytus pažeidimus, kurie pažeidimai buvo padaryti dar prieš pradedant profesinę karo tarnybą, o kurie šios tarnybos laikotarpiu, kaip šie pažeidimai gali daryti įtaką darbui su įslaptinta informacija ir panašiai. Nėra pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių tariamą neatsakingumą. Sprendimo tekste yra pateikiami bendro pobūdžio samprotavimai dėl daromų sistemingų pažeidimų susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu, neužsiminant apie šios veiklos tęstinumą 2008-2011 metais. VSD sprendime nurodyti pagrindiniai neatsakingumo argumentai nėra paremti rimtais faktiniais duomenimis, įrodymais, išsamiu teisiniu vertinimu, parodo paslapčių apsaugos subjekto atlikto patikrinimo nekokybiškumą. Pareiškėjo atžvilgiu niekas nevertino jo situacijos, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti teisės pažeidimai, charakteristikos, skatinimus, ilgametės tarnybos LK KP istorijos, tarnybos vykdymą paslapčių apsaugos subjekto AOTD objektuose, kur įgijo neformalią šio paslapčių apsaugos subjekto pasitikėjimo pareiškėju sąlygą NATO pareigūnų apsaugą oficialių renginių vykusių Lietuvoje metu ir panašiai. Per daugiau kaip devynerius tarnybos metus pareiškėjo patikimumu ir atsakingumu nebuvo suabejota, nors reikalavimas turėti slaptumo žymą „Konfidencialiai“ jau buvo nustatytas prieš jam pradedant tarnybą.
Asmens neatsakingumo požymiais neturėtų būti aiškinami vien tik praeityje buvusių epizodinių alkoholinių gėrimų vartojimo atvejais, o tuo labiau siekiant juos susisteminti, parodant tariamą šių administracinių teisės pažeidimų tęstinumą. Tai neturėtų sudaryti pareiškėjo, kaip asmens, neatsakingumo pagrindo, dėl ko negalėtų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes jo patikimumas ir lojalumas tiek ir organizacijai, kuriai priklauso, tiek ir Lietuvos valstybei yra išreikštas kitais požymiais, kaip ilgametė ir nuosekli tarnyba, duomenų, kad buvo praradęs ar atskleidęs tarnybinę informaciją nebuvimas ir panašiai. VSD įvertindamas AOTD atlikto tyrimo rezultatus ir priimdamas sprendimą, papildomai pareiškėjo neapklausė dėl šiai institucijai kylančių abejonių, nesurinko papildomų duomenų didesniam patikrinimo objektyvumui užtikrinti ir aklai perrašė AOTD pateiktas rekomendacijas.
Per teismo posėdį N. B. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad šioje byloje atsakovu turi būti VSD, nes dėl šio VSD sprendimo, KAM jam neišduoda leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga, jis gali būti atleistas iš tarnybos, todėl šis ginčo sprendimas sukelia teisines pasekmes. Pripažino, kad iki darbo Krašto apsaugos ministerijos struktūrose 1997, 1999, 2000 metais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jau dirbant Krašto apsaugos ministerijos struktūrose 2006 ir 2007 buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, taip pat 2003 metais buvo baustas tarnybine nuobauda už atvykimą į tarnybą neblaiviam.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 29?33) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 3, 4 dalis numato, kad asmenų, dirbančių ar pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūros tikrinimą atlieka Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau ? AOTD), o jeigu AOTD atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, ? ir VSD. Tuo atveju, jeigu AOTD patikrinimo metu buvo nustatytos minėtos aplinkybės, VSD šios asmens kandidatūros netikrina (Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo kandidatūrą tikrino AOTD. Šio patikrinimo metu AOTD, nustatęs Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pasiūlė krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Krašto apsaugos ministras, vykdydamas paslapčių subjekto vadovo funkcijas, 2011-01-31 įsakymu Nr. P-86 „Dėl Gr. N. B. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau ? Įsakymas) pareiškėjo kandidatūros tikrinimą nutraukė. Krašto apsaugos ministro įgaliojimus nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą numato Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalis.
Paslapčių įstatymas nurodo, kad leidimą asmeniui išduoda ar atsisako išduoti būtent paslapčių subjektas (15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 8, 9 dalys). Taigi, individualus administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis teisines pasekmes (suteikiantis teisę asmeniui dirbti su įslaptinta informacija ar tai draudžiantis) yra paslapčių subjekto priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju tokį sprendimą buvo įgaliotas priimti krašto apsaugos ministras, kaip paslapčių subjekto (Krašto apsaugos ministerijos), vadovas, o ne VSD. Šiuo atveju, VSD tik atliko veiksmus, kuriuos įpareigojo atlikti Komisija, t. y. paslapčių subjektui pateikė motyvuotą teikimą dėl galimybės pareiškėjui išduoti leidimą. Kaip matyti iš pareiškėjo pridėto prie skundo AOTD 2011-10-19 rašto Nr. IS-1554, AOTD pateikė VSD teikimą Krašto apsaugos ministerijai ir su juo supažindino pareiškėją, tačiau nei šis raštas, nei VSD teikimas neatspindi paslapčių subjekto sprendimo dėl leidimo išdavimo (neišdavimo), pripažintino individualiu administraciniu aktu, tiesiogiai sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, VSD mano, kad nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje.
VSD teikimas priimtas nepažeidžiant VAĮ nuostatų bei principų. Teikime aiškiai įvardintos nustatytos faktinės aplinkybės (objektyvūs duomenys) ir teisės normos, kuriomis remiantis VSD pateikė savo poziciją prieštarauti leidimo išdavimui, taip pat išdėstyti motyvai bei nurodyta teikimo apskundimo tvarka. Taigi pareiškėjo reikalavimas panaikinti teikimą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas kelis kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pat kelis kartus ? už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu viešojoje vietoje, be to, pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad jis atvyko į tarnybos vietą būdamas neblaivus. Šių nustatytų aplinkybių, kurių negalima įvardinti mažareikšmėmis, kaip tai bando teigti pareiškėjas, visuma neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Minėti sistemingi jo neatsakingi poelgiai rodo pareiškėjo savybes, kuriomis pasižymintiems asmenims negali būti išduodamas leidimas. Būtent nustatyta paties pareiškėjo veikla, asmeninės savybės sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Kaip matyti, buvo nustatyta pakankamai faktinių duomenų padaryti išvadai, kad pareiškėjas pagal savo savybes yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija.
Pareiškėjo akcentuoti jo skatinimai, gera charakteristika, tinkamai atliekama tarnyba nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kurios rodo neigiamas jo savybes, keliančias abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Taip pat jo išdėstyti skunde teiginiai apie tai, kad paskutinis padarytas pažeidimas buvo 2007 metais, kad daugiau pažeidimų nuo to laiko pareiškėjas nėra padaręs (2008-2011 metais), nepašalina iškilusių abejonių dėl jo patikimumo. Tokią VSD poziciją patvirtina ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A-662-1284/2009; 2008 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A-756-1491/2008).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė Agnė Karalienė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo KAM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 48?49, 81?83) paaiškino, kad KAM, kaip paslapčių subjekto, nuomone, pareiškėjo padaryti veiksmai, nurodyti AOTD prie KAM 2010-11-25 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Riboto naudojimo) ? sistemingas vienarūšių teisės pažeidimų padarymas, pateikimas neteisingos informacijos institucijos, atsakingos už įslaptintos informacijos apsaugą krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams (AOTD prie KAM pareigūnams), neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas tikrai yra patikimas. Tikrinimo metu surinkta informacija leidžia abejoti pareiškėjo patikimumu, todėl jam leidimas pagrįstai negali būti išduotas. Pareiškėjas turi grandinio laipsnį. Su juo profesinės karo tarnybos sutartis, sutinkamai su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei nebus galimybės jo perkelti į pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu. Todėl, skirtingai, nei aiškina pareiškėjas, sprendimas nesuteikti teisės dirbti su įslaptinta informacija savaime nėra pagrindas išleisti jį į atsargą.
Šiuo metu pareiškėjas yra perkeltas į personalo rezervą. Sprendimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo su juo, sutinkamai su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nėra priimtas, neįvertinus, į kokias pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, karys galėtų būti perkeltas. Valstybės saugumo departamento 2011-10-07 sprendimas Nr. 63-18-1416-1222 dėl prieštaravimo išduoti pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ atitinka Viešo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 1) sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (konkrečia patikrinimo medžiaga) ir teisės aktų normomis (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (dėl nustatytų asmeninių savybių leidimas negali būti išduodamas); 2) sprendime aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos ir nurodyta sprendimo apskundimo tvarka; 3) sprendimą priėmė įgaliotas pareigūnas, nepažeisdamas nustatytos tvarkos ir neviršydamas savo įgaliojimų, sprendimas pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Atsiliepimas
Per teismo posėdį KAM atstovai Algimantas Gutauskas ir Sergejus Montvila prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybės saugumo departamento nesutikimo išduoti N. B. leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija (b. l. 7).
Šį ginčą reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau ? Įstatymas). Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti išduodamas tik tiems asmenims, apie kuriuos tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl jų patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas numato dalį aplinkybių, kurias nustačius, asmeniui negali būti išduodamas leidimas, t. y. kai nustatoma, jog asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ar dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Taigi įstatymų leidėjas kelia tokias sąlygas reikalingas darbui su įslaptinta informacija, t. y. asmens dalykines ir asmenines savybes, jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Įstatymų leidėjas nepateikia minėtų savybių detalaus sąrašo, tačiau šios savybės, tiksliau sakant, jų nebuvimas (nenustatymas), sietinas su asmens patikimumu, tinkamumu darbui su įslaptinta informacija, galimybe valstybei šiuo asmeniu pasitikėti besąlygiškai.
Byloje nustatyta, kad VSD 2011-10-07 sprendimu Nr.(63)-18-1416-1922 nesutiko pareiškėjui išduoti leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija dėl to, kad jis sistemingai daro pažeidimus susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu, dėl savo asmeninių savybių (neatsakingas) yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija (Įstatymo 16 str. d. 17 p.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kandidatūrą tikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (toliau ? AOTD). Šio patikrinimo metu AOTD, nustatęs Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pasiūlė krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Krašto apsaugos ministras, vykdydamas paslapčių subjekto vadovo funkcijas, 2011-01-31 įsakymu Nr. P-86 „Dėl Gr. N. B. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pareiškėjo kandidatūros tikrinimą nutraukė. KAM įgaliojimus nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą numato Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, jį apskundė Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (toliau ? Komisija). Pastaroji, 2011-05-05 posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, veikdama Paslapčių įstatymo jai suteiktos kompetencijos ribose ir vadovaudamasi Paslapčių įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 13 punktu (redakcija, galiojusi iki 2011-06-01), priėmė protokolinį sprendimą (toliau ? Protokolinis sprendimas), kuriuo panaikino Įsakymą ir įpareigojo AOTD baigti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo išdavimo. Taip pat Komisija konstatavo, kad, paslapčių subjektui (KAM) priimant sprendimą dėl galimybės pareiškėjui patikėti įslaptintą informaciją, tikslinga gauti VSD motyvuotą teikimą dėl galimybės pareiškėjui išduoti leidimą. Paslapčių įstatymo 11 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi iki 2011-06-01) numatė, kad Komisijos sprendimai, priimti atliekant Komisijos funkcijas, nustatytas 11 straipsnio 5 dalies 13 punkte, yra privalomi. AOTD, atsižvelgdamas į Komisijos Protokolinį sprendimą, kreipėsi į VSD, prašydamas išsakyti savo poziciją ? VSD sutikimą ar prieštaravimą dėl galimybės pareiškėjui išduoti leidimą. VSD, kaip įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę atliekanti institucija, vykdydamas įpareigojantį Komisijos Protokolinį sprendimą, AOTD pateikė savo poziciją dėl galimybės N. B. išduoti leidimą pareiškėjui.
Sprendimas grindžiamas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu (asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, yra neatsakingas, t. y. tikrinimo metu surinkti faktai kelia abejones dėl asmens patikimumo). Sprendime nurodyta, kad N. B. iki tarnybos KAM tris kartus (1997, 1999 ir 2000 metais) buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnį už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam; 2006 ir 2007 metais buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (ATPK 178 str. 1 d.). 2003 metais jam buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad į tarnybą atvyko būdamas neblaivus.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad iki darbo KAM struktūrose 1997, 1999, 2000 metais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tarnaudamas KAM struktūrose 2006 ir 2007 buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, taip pat 2003 metais buvo baustas tarnybine nuobauda už atvykimą į tarnybą neblaiviam. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina nustatytus faktus, kad pareiškėjas padarė ATPK pažeidimus būdamas neblaivus tiek iki tarnybos KAM struktūrose, tiek tarnaudamas KAM (b. l. 57?77).
VSD, gavęs patikrinimo metu šiuos surinktus duomenis, pagrįstai nusprendė, kad jie kelia abejones dėl pareiškėjo patikimumo, nes dėl jo asmeninių savybių (piktnaudžiavimas alkoholiu), jis nėra atsakingas ir patikimas. Atsakovas sprendimą pagrindė įrodymais (pažymos, adm. teisės pažeidimo protokolai, paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai) apie pareiškėjo nepatikimumą (tikrinimo metu surinkta medžiaga, kuri yra pateikta teismui (b. l. 39?46, 58?76)), todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas nustatytais ir patvirtintais faktais, jų neneigia pats pareiškėjas.
Pareiškėjo argumentai dėl geros charakteristikos, jo skatinimo, tinkamai atliekamos tarnybos, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kurios rodo neigiamas jo savybes (girtavimas), keliančias abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija bei nepašalina iškilusių abejonių dėl jo patikimumo. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose (LVAT adm. bylose Nr. A-662-1284/2009 ir Nr. A-756-1491/2008).
Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, pasisakydamas dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo, konstatavo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.
Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad šioje byloje atsakovu turi būti Krašto apsaugos ministerija, nes Administracinių bylų teisenos įstatyme aiškiai numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad šioje byloje atsakovu turi būti VSD, nes dėl šio VSD sprendimo, KAM jam neišduoda leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga, jis gali būti atleistas iš tarnybos, todėl šis ginčo sprendimas sukelia teisines pasekmes. Atsakovo ginčo sprendime aiškiai numatyta, kad jis skirtas N. B. Be to, esant VSD prieštaravimui, paslapčių subjektas netenka teisės išduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad jeigu VSD sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi šiuo atveju aiškiai matyti, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent VSD sprendimas.
Atsakovas (VSD), kaip institucija įstatymais įgaliota kontroliuoti įslaptintos informacijos apsaugą, savo kompetencijos ribose ir pagal jai priskirtas funkcijas įvertinusi anksčiau aptartas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu gauti duomenys kelia abejonių dėl asmens patikimumo, nes asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami ypatingi reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu, ir dėl šių priežasčių VSD pagrįstai priėmė sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pareiškėjui.
Teismo vertinimu, atsakovas laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, t. y. pagrįstai suabejojo N. B. asmeninėmis savybėmis (piktnaudžiavimas alkoholiu), jo patikimumu ir lojalumu Lietuvos Valstybei, pagrįstai pripažino netinkamu darbui su įslaptinta informacija. VSD 2011-10-07 sprendimas Nr.(63)-18-1416-1922 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendė:
atmesti pareiškėjo N. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.