Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 20 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį G. A. bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį K. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. V. 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis su G. A. be tikslo platinti neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Jie, turėdami tikslą bendrai įgyti savo asmeniniam vartojimui narkotinės medžiagos – heroino, 2016 m. balandžio 4 d. apie 21.50 val. V. V. vairuojamu automobiliu „Audi/(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos. Aikštelėje G. A. persėdo į ten stovėjusį K. N. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur K. N. G. A. už užstatomą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ į skolą davė tris lankstinukus su tiksliai nenustatytu kiekiu, tačiau ne mažiau kaip 0,031 g ir ne daugiau kaip 0,1 g miltelių, savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,004 g ir ne daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos heroino. Taip G. A. ir V. V. bendrai iš K. N. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,004 g ir ne daugiau kaip 0,02 g heroino, t. y., narkotinę medžiagą, buvusią viename lankstinuke, kurią vietoje surūkė G. A., du lankstinukus su milteliais, savo sudėtyje turinčiais ne mažiau kaip 0,004 g ir ne daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos heroino. Tęsdami nusikalstamą veiką jie automobilyje „Audi/(duomenys neskelbtini)“ likusią narkotinės medžiagos dalį laikė V. V. piniginėje iki tos pačios dienos maždaug 22.45 val., kuomet automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, apžiūrėdami automobilį „Audi/(duomenys neskelbtini)“, jo piniginėje rado du lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g ir ne daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos heroino.Be to, V. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo platinti, automobilyje „Audi/(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo raktinėje, neteisėtai laikė vieną tabletę, savo sudėtyje turinčią nedidelį kiekį – 0,008 g psichotropinės medžiagos buprenorfino, kol 2016 m. balandžio 4 d. maždaug 22.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, apžiūrėdami automobilį, šią tabletę rado.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistojo gynėją advokatą Ramūną Gudašių, kuris prašė apeliacinį skundą tenkinti ir prokurorą Arūną Juknevičių, kuris prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikaltimo kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Už baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Pirmos instancijos teismas parinko trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę (BK 49 straipsnis).Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas V. V. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nustatytą lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai lengvinančia aplinkybe įvertino tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė V. V. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip teisingai pastebėjo nuteistasis apeliaciniame skunde, dėl vieno nuteistojo gynybinės pozicijos (K. N. kaltės nepripažino), teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Teismas individualizuodamas bausmę atsižvelgė į tai, kad V. V. dėl veikos visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai pripažino lengvinančia aplinkybe. Tačiau mažinti bausmės trukmės vienu trečdaliu neturėjo pagrindo. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. praeityje teistas 3 kartus, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, administracine tvarka baustas 27 kartus, o tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai V. V. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Apeliaciniame skunde V. V. nurodo, kad dirba, pateikė darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis pradėjo dirbti jau po nuosprendžio priėmimo ir ši aplinkybė negali būti pagrindas skirti kitokios rūšies ar trumpesnės trukmės bausmę, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas arešto termino vidurkis. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad dvidešimties parų arešto bausmė paskirta pagrįstai, nes kitos rūšies bausmė ar trumpesnės trukmės arešto bausmė neatitiktų bausmės tikslams keliamų reikalavimų ir aplinkybės nurodytos nuteistojo skunde negali būti pagrindas skirti V. V. švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistajam V. V. paskirta arešto bausmė ir jos trukmė neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta, todėl V. V. skundas netenkinamas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 50,14 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. V. neišieškotinos

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.