Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-30 · Byla Nr. Iv-889-423/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
Iv-889-423/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-362-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-889-423 /11Proceso Nr. 3-62-3-362-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui J. L.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą ir skundu prašo priteisti iš atsakovo 700 litų žalos atlyginimą (b.l. 4).

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2011-01-08, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, važiuodamas tamsiu paros metu Kauno mieste, Panerių gatve, esant šlapiai kelio dangai ir lyjant lietui, įvažiavo į kelio asfalto dangos duobę, kuri buvo pilna vandens ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais ir dėl to buvo sudaužyti automobilio priekinis dešinysis ir galinis dešinysis ratlankiai, nepataisomai sugadintos padangos ir ratlankių gaubtai. Dvi naujos automobilio padangos bei ratų montavimas ir balansavimas kainavo 440 litų, ratlankiai - 200 litų, iš viso padaryta žala yra 640 litų. Tačiau jis dar neįsigijo ratlankių gaubtų, kurie turėtų kainuoti apie 60 litų, todėl prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi policijos pareigūnai netyrė pareiškėjo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, t.y. netyrė kokiu greičiu važiavo pareiškėjas ar pareiškėjas bandė stabdyti automobilį siekdamas išvengti kliūties. Atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kadangi važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai. Be to pareiškėjo prašoma priteisti 700 litų žala nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus tik dėl 640 litų žalos, dėl likusios sumos dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ir dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. sausio 8 d. apie 19 val. J. L., vairuodamas lengvąjį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Panerių g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2011-01-08 Eismo įvykio vietos schemoje, 2011-01-08 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, J. L. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, jog vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Eismo įvykio schemoje nurodyti šie automobilio sugadinimai: priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, abu ratų gaubtai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis suremontuotas, dvi naujos automobilio padangos bei ratų montavimas ir balansavimas kainavo 440 litų, ratlankiai - 200 litų, iš viso padaryta žala yra 640 litų. Šias aplinkybes patvirtina pateikta UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažyma bei PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo kvitai (b.l. 7-10), UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo kvitas (b.l. 11).

Ginčo, kad automobilis buvo sugadintas dėl įvažiavimo į duobę bei sugadinimų pobūdžio, užfiksuoto 2011-01-08 Kelių policijos nutarime nėra. Šių aplinkybių atsakovas iš esmės neginčija. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog važiavo leistinu greičiu, lijo, todėl duobė buvo pilna vandens, todėl išvengti įvažiavimo į duobę buvo neįmanoma. Atsakovo argumentai dėl pareiškėjo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė KET reikalavimų, teismui nėra pagrindo. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje taip pat nėra.

Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai.

Pareiškėjas teismui patvirtino, jog jis dar neįsigijo ratlankių gaubtų, kurie, jo nuomone, turėtų kainuoti apie 60 litų. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių ratlankių gaubtų kainą, pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl skundas dalyje dėl 60 litų žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Panerių gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, skundas iš dalies tenkinamas, iš atsakovo pareiškėjui priteistinas 640 Lt turtinės žalos atlyginimas ( CK 6.249 str.1d., 4d.2p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio dalies 5 punktu, teisėja

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui J. L. 640 litų žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė