- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2-664-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01038-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- R. A., I. N.
- Ieškovas
- T. A.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų R. A. ir I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-288-794/2019 pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovams R. A. ir I. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. A., atstovaujama globėjos ir turto administratorės O. T., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2017 m. gegužės 18 d. šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu T. A. ir R. A. atsakovams R. A. ir I. N. perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga išlaikyti juos iki gyvos galvos, negaliojančia, grąžinant šalis į pradinę padėtį.
2. Teismo posėdžio metu šalys nusprendė užbaigti bylą taikos sutartimi, prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti, o klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliko išspręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, ieškovės T. A. naudai iš atsakovų I. N. ir R. A. lygiomis dalimis priteisė 3 000 Eur ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog taikos sutartimi nebuvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, šį klausimą išsprendė nutartimi įvertinęs šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių šios rūšies išlaidos susidarė.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 3 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių neviršija. Tačiau, įvertinęs ginčo pobūdį, parengto ieškinio turinį, apimtį, pateiktus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, tai, jog šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės atsakovai pripažino pradinio ieškinio reikalavimus, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) pateiktomis rekomendacijomis, ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3 000 Eur sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai R. A. ir I. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovės naudai iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės naudai iš atsakovų priteistos 3 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra labai didelės, prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo principams, neatsižvelgta į tai, kad taikos sutartis turi būti sudaryta šalims padarant tarpusavio nuolaidas.
6.2. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus.
6.3. Teismas nevertino aplinkybių, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami nauji ar sudėtingi teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, o atsakovai elgėsi sąžiningai ir savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė remdamasis maksimaliais rekomenduojamais priteisti dydžiais, tačiau to nepagrindė ir nedetalizavo. Ieškovė nepateikė teismui rašytinio prašymo, ataskaitos su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė T. A. prašo atsakovų R. A. ir I. N. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Atsakovai neteisingai nurodė, kad ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir realiai nepatirtos. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog taikos sutartimi atsakovai iš esmės pripažino pradinio ieškinio reikalavimus, nors pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Dėl tokio atsakovų elgesio bylos procesas buvo tęsiamas, o ieškovės patiriamos bylinėjimosi išlaidos didėjo.
7.2. Nesutikdami su priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovai tik abstrakčiai cituoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, tačiau nepagrindžia, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka įstatyme nurodytų sąlygų. Pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lemia atsakovų kaltė dėl teismo proceso.
7.3. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Priešingai, dėl ieškovės turtinės padėties sudėtingumo ir specialių poreikių turėjimo egzistavo sąlygos priteisti jos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėta civilinė byla sudėtinga dėl specialiųjų teisės, medicinos, socialinės apsaugos žinių poreikio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šalių prašymu teismas atliko bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1-2 dalys).
11. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, t. y. šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 15 punktas).
12. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, ieškovės T. A. naudai iš atsakovų I. N. ir R. A. lygiomis dalimis priteisė 3 000 Eur ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovai atskiruoju skundu iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo pagrindu apskųstojoje nutartyje suformuluotos išvados, jog ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovų elgesio. Nors atsakovai atskirajame skunde tvirtina, jog jų elgesys teisminio proceso eigoje buvo tinkamas, tačiau neneigia jiems kilusios pareigos pagal priežasties teorijos sąlygas atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų tvirtinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos sumažinti ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį. Tokiu būdu aplinkybė, ar teisminio proceso inicijavimo pagrindai ir atitinkamai bylos procesinė baigtis lėmė atsakovų pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, lieka už šios bylos apeliacinio nagrinėjimo ribų, apibrėžtų atsakovų atskirajame skunde.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 3 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių neviršija. Tačiau, įvertinęs ginčo pobūdį, parengto ieškinio turinį ir apimtį, pateiktus argumentus, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės atsakovai pripažino pradinio ieškinio reikalavimus, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3 000 Eur sumos.
14. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, jog ieškovės naudai iš atsakovų priteista 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo principams, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis turi būti sudaryta bylos šalių tarpusavio nuolaidomis. Atsakovų teigimu, teismas nevertino aplinkybių, jog byla nesudėtinga, jog atsakovai elgėsi sąžiningai ir savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Pasak apeliantų, teismas nepagrindė ir nedetalizavo, kodėl išlaidas priteisia remdamasis maksimaliais rekomenduojamais dydžiais, o ieškovė nepateikė teismui ataskaitos su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų argumentais.
15. Proceso įstatyme nurodyta, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė rašytinio dokumento, išsamiai detalizuojančio jai suteiktas teisines paslaugas, nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui identifikuoti ieškovei suteiktas šios rūšies išlaidas, jų turinį ir apimtį. Pirmosios instancijos teismui identifikavus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų turinį, atsakovai atskirajame skunde nepaneigė tokių paslaugų pagrįstumo ir būtinumo, ieškovei siekiant apginti pažeistas teises. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos nepateikimas, kaip formalaus pobūdžio trūkumas, nesudarė pagrindo nepateisinti suteiktų teisinių paslaugų būtinumo ir netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas). Pirmosios instancijos teismui apskųstąja nutartimi konstatavus, kad patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių dydžių, atsakovai šios išvados neneigė. Priešingai, apskųstosios nutarties motyvų visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, net ir padaręs išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių, atlygintinomis pripažino tik jų dalį, t. y. patirtas išlaidas sumažino ketvirtadaliu.
17. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad procesinis sprendimas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir koncentruotai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo motyvų analizė teikia pagrindą išvadai, jog procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo buvo grindžiamas ginčo pobūdžio, parengto ieškinio turinio, apimties, advokato darbo ir laiko sąnaudų, bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo kriterijais, įvertinus tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, taip pat atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas. Ta aplinkybė, jog atsakovams teismo nurodyti motyvai atrodo neišsamūs arba neįtikinami, nėra pakankama konstatuoti tiek apskųstosios nutarties dalies neteisėtumą, tiek absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimą. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimas buvo išspręstas netinkamai, nevertinant ginčui aktualių aplinkybių bei šiam klausimui išspręsti aktualių kriterijų. Apeliantų subjektyvaus pobūdžio argumentai, esą analizuojamu atveju egzistavo sąlygos dar labiau sumažinti ieškovės naudai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį, nėra pakankami panaikinti arba pakeisti apskųstosios nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
18. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas dydžio sumažinimą atliko teisingai. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą dėl ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, jį tinkamai motyvavo ir pagrindė. Apeliacinis teismas nenustatė sąlygų dar labiau sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Remiantis šiais motyvais atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Ieškovė T. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį bei kokybę, įvertinus tai, jog šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.16 punktas), apeliacinis teismas konstatuoja pagrindą ieškovės T. A. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 400 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei T. A. iš atsakovų I. N. ir R. A. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo), patirtų apeliacinės instancijos teisme.