- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-1187-376-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- S. T.
- Nukentėjusysis
- T. B.
Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1187-2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, išsiskyrusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto:
1)1996-04-01Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,
2)2002-07-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams su turto konfiskavimu, 2003-06-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi veika iš 1961 m. LR BK 272 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m LR BK 180 str. 1 d. ir skirta 4 metai laisvės atėmimo, panaikintas turto konfiskavimas. 2003-09-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 2003-06-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis: pagal LR BK 180 str. 1 d. paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Kita nutarties dalis nepakeista,
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
UAB „(duomenys pakeisti)“ civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš S. T. 2000 Lt (du tūkstančiai litų ) UAB „(duomenys pakeisti)“ naudai turtinei žalai atlyginti.
N. T. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš S. T. nukentėjusiosios T. B. naudai 4303 (keturi tūkstančiai trys šimtai trys) Lt turtinės žalos atlyginimo ir 7000 (septyni tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2009-06-09, apie 11.00 val., atėjo į UAB „(duomenys pakeisti)'" sandėlį, esantį Žirnių g. 10, Vilniuje, kur patalpos viduje, grasindami ten buvusiai sandėlio darbuotojai T. B., pastarąją sumušė, padarydami poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2-o ir 3-o pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, ko pasekoje savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą, po ko iš sandėlio kasos pagrobė 2000 litų, ir taip pat pagrobė T. B. rankinuką, kurio vertė 250 litų, su odine pinigine, kurios vertė 30 litų, kurioje buvo pravažiavimo bilietas, kurio vertė 93 litai, 3000 litų, 5 raktus nuo jos buto, kurių vertė 800 litų, jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę bei įvairių įmonių nuolaidų korteles, neturinčias materialinės vertės, iš viso pagrobė T. B. turto už 4173 litus bei UAB „(duomenys pakeisti)" turto už 2000 litų, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. O jei kolegija vis tik manys, kad byloje pakanka įrodymų, jog jis dalyvavo plėšime, tuomet nuteistais prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Skunde nuteistasis nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nepadarė jam inkriminuoto plėšimo, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį grindė prielaidomis, netinkamu įrodymų vertinimu. Teismas savo išvadą grindė nukentėjusiosios parodymais, kuriuos laikė nuosekliais, nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji atpažino nuteistąjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nuteistasis abejoja, ar atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu vyko nepažeidžiant proceso. Kol byloje nebuvo specialisto išvadų, jokie asmenys nukentėjusiajai nebuvo parodyti. Praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po nusikaltimo, nukentėjusioji atpažino nuteistąjį, nors apklausoje jos nurodyti užpuoliko požymiai neatitinka nuteistojo išvaizdos. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ne kartą prašė atlikti akistatą, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo prašymo netenkino. Nuteistasis pažymi, jog reikia atkreipti dėmesį į kai kurias detales, kurias proceso metu nukentėjusioji aiškino skirtingai. Nukentėjusioji, apibūdindama ją užpuolusį vaikiną, nurodė požymius, kurie akivaizdžiai neatitinka nuteistojo išvaizdos. Nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ir dėl užpuoliko aprangos, ir dėl ginklo panaudojimo. Taip pat nuteistasis pažymi, jog kiti byloje apklausti liudytojai asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą, atpažinti negalėjo. Nuteistasis skunde analizuoja tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, papildomą apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai neatitinka specialisto išvadų. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, kad kepurė su jo kvapo pėdsakais negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje – rasta kepurė nebuvo pateikta atpažinti nei jam, nei nukentėjusiajai, nei liudytojams, o įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vienas iš tokių veiksmų, numatytas LR BPK 193 str. – parodymas atpažinti, nebuvo atliktas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.
Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojo A. D. parodymus, nuosprendyje nurodydamas, jog šis liudytojas nepatvirtino jo versijos, kad po įvykio kalbėjo su nuteistuoju, klausdamas, ar nematė dviejų vaikinų, įvykdžiusių plėšimą. Taip pat nuteistasis skunde analizuoja šio liudytojo parodymus, nurodydamas, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko šio liudytojo parodymus, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti. Esant prieštaringiems nukentėjusiosios parodymams, abejonių keliančioms guminių pirštinių su nuteistojo biologiniais pėdsakais atsiradimo netoli įvykio vietos aplinkybėms, netinkamam kepurės su jo kvapo pėdsakais procesiniam įforminimui, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo manymu, turėjo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat skirdamas jam bausmę, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių ir pripažinęs jį kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. bei nustatęs, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nesilaikė LR BK 61 str. 2 d. numatyto bausmių skaičiavimo nuo vidurkio principo. Nuteistasis pažymi, jog teismas neįvertino, jog teistas jis buvo 2002 m. ir nuo to laiko daugiau jokių nusikaltimų nepadarė. Iki sulaikymo nedirbo tik dėl savo sveikatos būklės, tačiau buvo registruotas darbo biržoje, gyvena faktinėje santuokoje su N. O., šios aplinkybės nebuvo aptartos ir įvertintos nuosprendyje, todėl paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. S. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 180 str. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad S. T. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2009-06-09, apie 11.00 val., atėjo į UAB „(duomenys pakeisti)'" sandėlį, esantį Žirnių g. 10, Vilniuje, kur patalpos viduje, grasindami ten buvusiai sandėlio darbuotojai T. B. pastarąją sumušė, padarydami poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2-o ir 3-o pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, ko pasekoje savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą, po ko iš sandėlio kasos pagrobė 2000 litų, ir taip pat pagrobė T. B. rankinuką, kurio vertė 250 litų, su odine pinigine, kurios vertė 30 litų, kurioje buvo pravažiavimo bilietas, kurio vertė 93 litai, 3000 litų, 5 raktus nuo jos buto, kurių vertė 800 litų, jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę bei įvairių įmonių nuolaidų korteles, neturinčias materialinės vertės, iš viso pagrobė T. B. turto už 4173 litus bei UAB „(duomenys pakeisti)" turto už 2000 litų, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
S. T. kaltė įrodyta nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiosios T. B. parodymais, kuri patvirtino jos atžvilgiu įvykdyto plėšimo faktą, vietą ir laiką, konkretizavo, kad plėšimą jos atžvilgiu įvykdė 2 asmenys, kurių tarpe buvo S. T., kurį ji įsidėmėjo. Nukentėjusioji atpažino S. T.. Kaip nurodė teisme T. B., atpažinimo metu ji atpažino kaltinamąjį ir jai nekelia abejonių, kad tai tas pats asmuo. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad būtent kaltinamasis jai sudavė smūgį, laikė už burnos. Taip pat nukentėjusioji patvirtino jai priklausančios rankinės su joje buvusiais pinigais bei UAB „(duomenys pakeisti)“ priklausančių pinigų pagrobimo faktą. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad įvykio metu jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, reikalauta pasakyti, kur yra pinigai. Pavartoti grasinimai nukentėjusiajai nesukėlė abejonių dėl jų realumo, teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji galvojo, jog ją užmuš. Iš esmės analogiškus parodymus nuketėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.69-70,72-75,1 t.). T. B. sumušimo faktą patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.79-80,1t.), kas patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą. 2010-02-10 asmens parodymo atpažinti protokole (b.l.138-140, 1 t.) užfiksuota, kad nukentėjusioji T. B. iš jai parodytų trijų asmenų atpažino būtent S. T. kaip asmenį, kuris 2009 m. birželio 9 d. su kitu bendrininku ją apiplėšė darbovietėje Žirnių g. 10, Vilniuje. Nurodė, kad tą dieną ją mušė, buvo ant jos atsisėdęs ir grasino ginklu. Šį asmenį atpažino pagal veido bruožus, nes įsidėmėjo veidą, matė iš arti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Taip pat nuteistojo kaltę pagrindžia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai: liudytojai A. D., D. G., T. N., R. M. patvirtino matę, kad du vyrai išbėgo iš sandėlio. Taip pat minėti liudytojai patvirtino girdėję riksmą metalo supirktuvėje, tačiau durys iš vidaus buvo uždarytos. Liudytoja D. G. teisme nurodė, kad nukentėjusioji įvykio metu klykė ne savu balsu. Liudytoja Ž. M. patvirtino, kad sesuo T. B. po įvykio buvo sukruvinta. Nuteistojo kaltę padarius plėšimą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas (b.l.13, 1 t.), kuriame užfiksuoti duomenys dėl tarnybinio šuns panaudojimo ir vieno kombinezono bei kelių pirštinių radimo netoli įvykio vietos, 2009-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.14-28,1 t.), kuriame užfiksuota, kad už degalinės „Oniks", esančios Žirnių g. 17, Vilniuje, rastas mėlynos spalvos kombinezonas, o po juo - trys baltos spalvos guminės pirštinės. 2009-06-09 papildomos apžiūros protokolas (b.l.29-37,1 t.), kuriame užfiksuota, kad rasta kepurė su snapeliu, ant kepurės yra užrašas „MP/75", bei juodos spalvos kepurė su oranžiniu logotipu priekyje „UBL".
2009-12-31 specialisto išvadoje Nr. 140-(5194)-IS1-10170 nurodyta, kad ant tirti pateiktos guminės pirštinės Nr. 1, paimtos 2009-06-09 apžiūrint vietovę, artimą įvykio vietai Žirnių g. 10 Vilniuje, rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti. 2010-03-04 specialisto išvadoje Nr. 10-(1035)-ISI-1698 nurodyta, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant guminės pirštinės Nr. 1, paimtos 2009-06-09 apžiūrint vietovę, artimą įvykio vietai Žirnių g. 10, Vilniuje, genotipas sutampa su S. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. T. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000006 procento. Iš dviejų vyrų, kurių sumaišytų biologinių pėdsakų rasta ant guminės pirštinės Nr. 2 ir ant tampono su nuoplova nuo guminės pirštinės Nr. 1, paimtų 2009-06-09 apžiūrint vietovę, artimą įvykio vietai Žirnių g. 10, Vilniuje, vieno vyro genotipas sutampa su S. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, identišką nustatytam, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000009 procento. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji teigė, jog užpuolikas mūvėjo medžiagines pirštines, o jo genotipas sutampa su genotipu, rastu ant guminių pirštinių, tačiau tai savaime neeliminuoja kitų įrodymų, kuriais įrodyta, kad S. T. padarė plėšimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Neatmestina ir galimybė, kad S. T. gumines pirštines galėjo mūvėti po medžiaginėmis. Iš 2010-03-16 specialisto išvados Nr. 140-1-(00017)-IS1-31 matyti, kad kvapo pėdsake, kuris paimtas 2009-06-09 nuo medžiaginės kepurės (Nr. 1) rastas S. T. kvapas. Apeliacinio skundo argumentai dėl kepurės, ant kurios rastas jo kvapo pėdsakas, kad nuteistasis gyvena netoli įvykio vietos, yra nepagrįstas, vertinamas kaip gynybinė taktika. Nukentėjusioji parodė, kad ją užpuolę asmenys buvo su kepurėmis su snapeliais. Nukentėjusioji aiškiai viso tyrimo metu nurodė, kad jai nekilo abejonių, ji atpažino nuteistąjį, labai aiškiai įsidėmėjo jo akis. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes tinkamai išanalizavo, įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančiais įrodymais S. T. kaltė padarius plėšimą T. B. atžvilgiu yra pilnai įrodyta.
Nuteistojo poziciją, kad jis nepadarė nusikaltimo, kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas A. D. nepaneigė, kad apie nusikaltimą klausė nuteistojo, tačiau nurodė, kad pokalbio su juo nepamena, yra akivaizdus siekis išvengti atsakomybės, minėtas liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog buvo sutikęs ir kalbėjęs su vyresnio amžiaus vyru.
Plėšimo nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje įrodyta, kad S. T. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus turtą, numatė, kad gali jį pagrobti ir norėjo taip veikti.
LR BK 180 str. 1 d. sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis: areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Skirdamas bausmę S. T. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas vadovavosi LR BK 54 str. nuostatomis ir atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. T. anksčiau teistas, iki sulaikymo nedirbo, administracine tvarka baustas, į Vilniaus m. priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str.1 d. yra apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), ir, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant S. T. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė bausmių skaičiavimo nuo vidurkio principo. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią šios bausmės rūšies, numatytos sankcijoje, vidurkiui. Nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neįvertino to, jog jis buvo teistas 2002 m. ir nuo to laiko daugiau nusikaltimų nepadarė, nedirbo dėl sveikatos būklės, nėra pagrindas keisti nuosprendį ir švelninti jam bausmę.
Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir taikyti LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. T. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau jam yra paskirta didesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taigi taikyti LR BK 75 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo. Be to nėra visiškai jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų jį išteisinti arba švelninti jam bausmę. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.