Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-752-238/2011;

Teisėja I. Liubinienė Proceso Nr. 1-79-1-00298-2011-1;

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 159 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu LR BK 93 straipsnio pagrindu E. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Tuo pačiu nuosprendžiu, patenkinus M. K. civilinį ieškinį, iš E. K. ir T. S. solidariai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam E. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, neturtinė žala subsidiariai iki jo pilnametystės priteista iš jo įstatyminės atstovės R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 22 d., apie 20.00 val., kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. K., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš M. K., tai yra suduodami smūgius rankomis, spardydami į galvą bei kitas kūno vietas, padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimus nugarėlės srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip nežymiai sutrikdydami M. K. sveikatą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir iš nukentėjusiojo pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3120c-1e.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. Besusparis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras J. Vitkauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis T. S. skundžia nuosprendžio bausmės skyrimo dalį, nurodo, kad bausmė yra per griežta ir prašo bausmės dydį sumažinti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė nuteistajam skirta teisingai. Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. S., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad T. S. padarė tyčinį, savanaudišką, turtinį nusikaltimą, kuriuo buvo pasikėsinta į nuosavybę ir į nukentėjusiojo asmens sveikatą bei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas įvertino aplinkybes, jog apeliacinio skundo autorius už nusikalstamas veikas buvo teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, iš įkalinimo įstaigos paleistas tik prieš tris mėnesius, nedirbo, baustas administracine tvarka. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kolegija daro išvadą, kad teismo minėtos aplinkybės yra svarbios skiriant bausmę ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, kad nusikaltimas buvo padarytas apeliantui esant neblaiviam, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje. Tai pripažinęs atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. S. sutiko atlyginti iš jo prašomą priteisti neturtinę žalą.

Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija pažymi, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šias nuostatas teismas taikė tinkamai.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis T. S. prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliuoja į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Kolegijos nuomone, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas, asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei visiškai pripažinti savo kaltę. Kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik teisiamajame posėdyje, tai yra, tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pirmiausia turi būti grindžiamas pozityviais motyvais – atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos, noru sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai nustatoma ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – tai turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Atsižvelgiant tai, kolegija sprendžia, jog aptariamą aplinkybę pirmosios instancijos teismas argumentavo ir aiškino teisingai. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala neatlyginta, ji priteista, todėl nėra pagrindo teigti, kad lengvinančia atsakomybę aplinkybe turi būti pripažinta žalos atlyginimas.

Taigi, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka bausmės vidurkį, numatytą sankcijoje. Todėl daroma išvada, kad už padarytą nusikaltimą T. S. yra skirta teisinga bausmė, kurią švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.