- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 1-83-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00030-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „Refta“ vairuotoju-ekspeditoriumi, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2014 m. sausio 16 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tris kartus kumščiu smogė žmonai V. L. į kairį petį, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. L. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., pripažino visiškai, tačiau duoti parodymus atsisakė.
Nukentėjusioji V. L. posėdžio metu parodė, kad tą vakarą ji ruošė vakarienę, o sutuoktinis J. L. prie stalo valgė. Kitame kambaryje su anyta buvę vaikai susipyko. Ji mergaitei sudavė per užpakalį. Mergaitė pasiskundė anytai, o pastaroji pasakė mergaitei, kad mama jos nemyli. Jai liepus anytai nenuteikinėti prieš ją vaikų, sutuoktinis liepė jai nutilti. Ji nenutilo. Tada J. L. kumščiu sudavė tris kartus jai į petį ir nutempė į miegamąjį ant lovos. Ji labai išsigando, juto fizinį skausmą, buvo „mėlynės“, apie savaitę laiko negalėjo pajudinti rankos. Sutuoktinis jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Santuokoje gyvena 8 metai, augina du vaikus. Palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturinės žalos, nes dėl sutuoktinio veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Išgąstis, jautėsi pažeminta.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios duotų parodymų, J. L. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodyta kitais duomenimis:
V. L. pareiškimu (b. l. 2) policijai dėl jos atžvilgiu sutuoktinio pavartoto fizinio smurto;
2014-01-17 Šiaulių AVPK Joniškio r. PK VPS OVP specialisto A. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 3), kuriuo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d.;
2014-01-17 įvykio vietos apžiūros protokolu (5-9 b. l.), kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. L. smurtaudamas, t. y. tyčia suduodamas kumščiu smūgius į petį, sukėlė sutuoktinei V. L. fizinį skausmą.
Teismas daro išvadą, kad byloje kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikalstamą veiką kaltinamajam J. L., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 140 str. 2 d.), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – J. L. anksčiau neteistas (25-28 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (29-34 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (37 b. l.). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas, atsižvelgdamas į jo padaryta nusikalstama veika sukeltų pasekmių sunkumą, mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. bus pasiekti paskyrus J. L. laisvės apribojimo bausmę.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktini galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi paskirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie V. L., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių (44 b. l.) bei prokuroro 2014-01-27 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (47-48 b. l.).
Byloje nukentėjusioji V. L. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Absoliučių vertybių, tokių kaip žmogaus gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Spręsdamas V. L. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. L. nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nukentėjusioji į medikus nesikreipė (18 b. l.). Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereikš (17 b. l.), civilinis ieškinys byloje pareikštas po įvykio praėjus trims savaitėms. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų J. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos, dėl matyto smurto fakto mažametė dukra patyrė stresą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje tvirtina, kad dėl J. L. veiksmų patyrė pažeminimą vyro mamos ir mažamečių vaikų akyse, nukentėjusiajai iki šiol pasireiškia negatyvūs psichologiniai neturtinio pobūdžio pasikeitimai, emocinė depresija, nemiga, pastovi baimė, jog vyras gali ją primušti pakartotinai, vartoja vaistus nuo galvos skausmo, raminamuosius, dėl J. L. veiksmų jai paūmėjo atopinis dermatitas, dėl kurio ji pripažinta netekusi dalies darbingumo. Jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl J. L. neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių būtų kreipusis į gydytojus ir jai būtų diagnozuotas bent vienas iš civiliniame ieškinyje paminėtų susirgimų, kad būtų paskirtas gydymas ar naudotini medikamentai. Bylos nagrinėjimo metu pati nukentėjusioji patvirtino, kad anyta buvo kitame kambaryje ir nematė jos atžvilgiu sutuoktinio pavartoto smurto, todėl vargu ar nukentėjusioji buvo pažeminta vyro motinos akyse. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad po J. L. neteisėtų veiksmų prieš sutuoktinę būtų pablogėjusi mažametės dukros A. psichologinė savijauta bei sveikata. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu civiliniame ieškinyje nurodytų minėtų aplinkybių nukentėjusioji net nenurodė, tačiau akcentavo, kad reikalingi pinigai jai pragyventi su mažamečiais vaikais. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų ir sutuoktinio materialinio išlaikymo klausimas nepatenka į neturtinės žalos dėl nusikaltimo padarymo ribas. Jei sutuoktinis gera valia neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl išlaikymo priteisimo. Teismo nuomone neginčytina, kad dėl kaltinamojo J. L. suduotų smūgių nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, įvertinant nusikalstamos veikos pasekmes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
J. L., a. k (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerių) metų terminui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-01-27 nutartimi paskirtus įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie V. L., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių bei prokuroro 2014-01-27 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.