Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-06 · Administracinė byla Nr. I-8228-525/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-06
Bylos Nr.
I-8228-525/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Pareiškėjas
I. G., S. L., J. L., A. R., T. Š., I. V., A. Ž.
Atsakovas
Vilniaus teritorinei muitinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8228-07/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.7, 61 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. gruodžio 06 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas L.Alechnavičius, sekretoriaujant A.Klimovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. G., S. L., J. L., A. R., T. Š., I. V., A. Ž. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu prašo priteisti jiems iš atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės laikotarpyje nuo 2003 09 01 iki 2006 08 07 susidariusį darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų socialinių išmokų skirtumą, atitinkami I. G. – 8676,69 Lt, S. L. – 15 872,33 Lt, J. L. – 15 017,33 Lt, A. R. – 14767,81 Lt, T. Š. – 16 037,14 Lt, I. V. – 19 579,35 Lt, A. Ž. – 13 310,65 Lt, kuris susidarė tarp faktiškai pareiškėjams išmokėto atlyginimo ir su juo susijusių išmokų, ir atlyginimo bei su juo susijusių išmokų, kurias atsakovas, pareiškėjų teigimu, turėjo jiems apskaičiuoti ir išmokėti per nurodytą laikotarpį, taip pat pareiškėjai reikalauja kiekvienam iš jų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės po 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-16).

Pareiškėjai skunde nurodė, kad LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), nustatyta 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatyta 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus mėnesinės algos dydis, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos augimo, didėjančio pragyvenimo lygio, infliacijos, nekito. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 48 str., 29 str. nuostatas. Pareiškėjai pažymi, kad aukščiau minėtais neteisėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmais jiems buvo padaryta neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime teismui nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 43-46, 57). Paaiškino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Pareiškėjų prašymas priteisti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Toks specialus įstatymas yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 39 str. numato galimybę be turtinės žalos atlyginti ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo, nes ji veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir vykdė galiojusius teisės aktus, todėl atsakovo veiksmuose nesant neteisėtumo, pareiškėjų prašymas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas prie LR FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 47-49). Paaiškino, kad darbo užmokestis pareiškėjams ginčijamu laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir mokamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir mokėdama pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą darbo užmokestį Vilniaus teritorinė muitinė veikė teisėtai. Pareiškėjų prašymas atlyginti neturtinę žalą Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjai I. G., S. L., J. L., A. R., T. Š., I. V., A. Ž. laikotarpiu, už kurį prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje statutiniais valstybės tarnautojais (b.l. 2-16).

Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

LR Konstitucinis Teismas 2007 03 20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjams buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr.937, 2004-03-24 nutarimu Nr.316, 2005-04-04 nutarimu Nr.361 ir 2006-03-27 nutarimu Nr.298 valstybės tarnautojams paliko nepakeistą 430 Lt MMA, todėl pasielgė neteisėtai, kas sudarė pagrindą neišmokėti viso jiems priklausančio darbo užmokesčio ir atsirasti moralinei žalai, todėl prašo kiekvienam iš jų iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti po 5 000 Lt jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimą. LR Civilinio kodekso 6.245-6.250 str. nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nuostatos, reglamentuojančios neturtinę žalą, nurodytos CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ar neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, galimybė priteisti neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės ar Muitinės departamento veikoje nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjų skundas dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo taip pat netenkintinas.

Kadangi sprendimas priimamas atsakovų naudai, pareiškėjai neturi teisės gauti išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, atlyginimo (LR ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d, 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų I. G., S. L., J. L., A. R., T. Š., I. V., A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas L.Alechnavičius