- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-4540-911/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02351-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S. D., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. D., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos M. D. D. mirties palikimą priėmė, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. D. D. būdama santuokoje su pareiškėjo tėvu R. S. D.. Pastarasis į palikimą jokių pretenzijų nereiškia. Po mamos mirties liko šis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu, jo išlaikymu po šiai dienai rūpinasi pareiškėjas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, esant R. S. D. pritarimui, neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis turi priimti palikimą, kad jį įgytų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas S. D. yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. D. D. ir suinteresuoto asmens R. S. D. sūnus. M. D. D. mirė būdama santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) su suinteresuotu asmeniu R. S. D.. Nustatyta, kad M. D. D. ir suinteresuoto asmens R. S. D. santuokos metu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. D. D. vardu buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. S. D. 2021 m. kovo 10 d. sutikimu dėl turto paveldėjimo sutinka, kad pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, pretenzijų į paveldimą turtą nereiškia. Taip pat nustatyta, kad M. D. D. 2019 m. lapkričio 7 d. testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui S. D.. Iš Klaipėdos 1-ojo notarų biuro 2021-03-16 rašto matyti, kad po M. D. D. mirties šiame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po mamos mirties palikimą valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, tai yra mokėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokesčius. Teismui netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Taigi ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas S. D. priėmė palikimą po mamos M. D. D. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjas paveldės po mamos M. D. D. mirties likusį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po mamos M. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.