Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-14497-291/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
2YT-14497-291/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06722-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
Al
Suinteresuotas asmuo
R. J., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Erika Jasiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14497-291/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06722-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant pareiškėjo Al. K. atstovei advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,suinteresuotam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Al. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. J., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. K. po sutuoktinio Al. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjo atstovė advokatė Erikai Jasiūtei-Baranauskienei prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo Al. K. mama A. K.. Po jos mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai – sūnus Al. K. ir dukra R. K. R. K. nuo mamos A. K. palikimo notarų biure atsisakė. Siekdamas priimti mirusios mamos A. K. palikimą, Al. K., kreipėsi į notarų biurą per trijų mėnesių terminą po mamos mirties, bet paaiškėjo, kad motina nėra priėmusi palikimo po tėvo Al. J. K. mirties, nes nesikreipė į notarą. A. K. nuo buto įsigijimo 1993 metais visą laiką iki savo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jai bendra jungtine nuosavybės teise kartu su vyru, pareiškėjo tėvu Al. J. K.. A. K. tikriausia ir nežinojo, kad reikia kreiptis ir priimti palikimą bei teisiškai įregistruoti turtą kaip savo asmeninę nuosavybę po sutuoktinio mirties, kadangi butas buvo registruotas jos vardu. Po sutuoktinio mirties A. K. toliau gyveno tame bute iki pat savo mirties, darė remontą, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, buvo sudariusi sutartis su vandens tiekėju. Butą tėvai buvo įsigiję 1993-02-04 d., pagal pirkimo pardavimo sutartį, jiems būnant santuokoje. Po vyro mirties A. K. toliau liko gyventi jiems su vyru priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius darė einamąjį remontą, tokiu būdu priėmė palikimą po vyro mirties faktiškai jį valdydama. Ji rūpinosi vyro laidotuvėmis, paminklu, kapais, tvarkė jo asmeninius daiktus ir dokumentus. Testamento Al. J. K. sudaręs nebuvo.

(duomenys neskelbtini) d. mirė A. K.. Per nustatytą įstatymo laiką pareiškėjas Al. K. kreipėsi į notarą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tačiau gauti jo negali, kadangi laiku į notarą nesikreipė nei A. K. , nei R. K. , nei Al. K. , mirusio tėvo Al. J. K. dalies palikimui priimti.

Kad galėtų pareiškėjas gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir priimti savo mamos A. K. palikimą turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė vyro palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikštam pareiškimui neprieštarauja. Po tėvų A. K. ir Al. J. K. mirties liko palikimas. Iš pradžių mirė tėvas (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini) mirė mama A. K.. Mirus tėvui, mama liko gyventi tame pačiame 2 kambarių bute, tačiau po tėvo mirties mama į notarą nesikreipė, nes butas buvo registruotas mamos namu. Mama dalyvavo tėvo laidotuvėse, prižiūrėjo kapus. Ji už mamą sumokėdavo mokesčius, nes mama nelabai galėjo.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Al. K. bei suinteresuotas asmuo R. J. yra mirusiųjų A. K. ir Al. J. K. vaikai. Al. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, priėmimo, tačiau paaiškėjo aplinkybė, kad motina po vyro ir pareiškėjo tėvo Al. J. K. mirties nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti po jos mirties likusį jos turtą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį butą, remontavo, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirusios Al. J. K. palikimą jo sutuoktinė A. K. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius suinteresuoto asmens R. J. paaiškinimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjų motina A. K., mirusi 2018-06-09, po sutuoktinės Al. J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Al. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė