Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vaivai Neverdauskienei, atsakovei E. K., jos atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-28 patikslintu ieškiniu ieškovas, sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašė priimti atsisakymą nuo reikalavimo dalies, lygios 9592,19 Lt delspinigių sumai ir grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio - 217 Lt; priteisti iš atsakovų S. K. ir E. K. solidariai 3831,95 Lt pagrindinę skolą (2166,69 Lt už kompiuterį ASUS ir 443,63 Lt už mobilų telefoną Nokia 6070), 960,60 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ir 261,03 Lt baudą; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas, 40 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2012-05-10 pažymą (b.l. 90-94).

Pradiniame bei patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė tokias faktines bei teisines aplinkybes: kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas S. K., būdamas santuokoje su E. K., 2007-02-08 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574925, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę - kompiuterį ASUS. Įsigyta prekė buvo perduota S. K. valdyti ir naudotis 2007-02-08 Turto perdavimo-priėmimo aktu prie 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 702574925. Taip pat S. K. 2007-02-08 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574760, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę - mobilų telefoną NOKIA 6070. Įsigyta prekė buvo perduota S. K. valdyti ir naudotis 2007-02-08 Turto perdavimo-priėmimo aktu prie 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 702574760.

2009-03-04 pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir naujasis kreditorius UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB Ūkio banko lizingas perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovą S. K. bei solidarią bendraatsakovę E. K. pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir Nr. 702574760 bei 2009-03-04 perdavimo-priėmimo aktus Nr. 513 ir 520.

2009-03-30 naujasis kreditorius UAB „Kapitalo valda“ 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartyse Nr. 702574925 ir 702574760 nurodytu adresu raštu išsiuntė skolininkams pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir įspėjo, kad negrąžinus skolos iki 2009-04-10, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas LR teisės aktų nustatyta tvarka. Informavimą apie reikalavimo teisių perleidimą patvirtina kreditoriaus UAB „Kapitalo valda" 2009-03-23 pranešimas dėl reikalavimo perėmimo Nr. 09-UB-520.

Ieškovas nurodė, kad LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jeigu konkrečiam sandoriui sudaryti nereikėjo kito sutuoktinio sutikimo, esant sąlygai, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. LR CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

S. K. 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir 702574760 pasirašė būdamas santuokoje su E. K.. E. K. sutuoktinis S. K. kreditorių užtikrino, kad jis turi teisę sudaryti minėtas išperkamosios nuomos sutartis ir sutartys yra sudarytos sutuoktiniui - E. K. sutinkant (2007-02-28 išperkamosios nuomos sutarčių Nr. 2574925 ir 702574760 9.1 punktas). E. K. savo atsiliepime į ieškinį pripažino, kad išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu ji su sutuoktiniu gyveno kartu - taigi sutarčių sudarymo metu sutuoktiniai vedė bendrą ūkį. Duomenų, kad S. K. turėjo asmeninių poreikių, vykdė asmeninį verslą ar užsiėmė profesine veikla, dėl ko būtų reikalingas kompiuteris ir telefonas asmeniniams S. K. poreikiams, nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek kompiuteris ASUS, tiek mobilus telefonas NOKIA 6070 buvo įsigyti ne asmeninėn nuosavybėn, o naudoti namų ūkyje. Dėl nurodytų priežasčių pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir 702574760 abu atsakovai laikytini solidariais bendraskoliais ir iš šių sutarčių kylančias prievoles privalo įvykdyti ieškovui bendrai.

Atsakovai per 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 702574925 nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t.y. iki 2008-08-16, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę - kompiuterį ASUS bendrą finansuojamą sumą -2 416,69 Lt, taip pat remiantis minėtos sutarties 11.1 p., įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-03-16 nesumokėjo kreditoriui išperkamosios nuomos įmokų (t.y. visai nemokėjo įmokų, išskyrus pradinę įmoką) ir tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus šios sutarties 2.1 punkte. Taip pat atsakovai per 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartyje Nr. 702574760 nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t.y. iki 2007-08-08, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekę - mobilų telefoną NOKIA bendrą turto finansuojamą sumą - 465,08 Lt, o, remiantis minėtos sutarties 11.1 p., įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ir pagal šią išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574760 neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-03-08 nesumokėjo kreditoriui išperkamosios nuomos įmokų (t.y. visai nemokėjo įmokų, išskyrus pradinę įmoką) ir tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus šios sutarties 2.1 punkte.

Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties (sutarčių) pabaigos. Kiekvienos šalies pareiga elgtis sąžiningai egzistuoja kiekvienoje sutartyje ex officio. Vadovaujantis 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartimis Nr. 702574925 ir 702574760 atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigytų daiktų vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo įmonę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Ieškovui perėmus visus duomenis iš UAB Ūkio banko lizingas, nustatyta, kad atsakovo nurodytas gyvenamosios vietos adresas pasikeitęs, todėl atsakovas ir solidari bendraatsakovė privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, t.y. atitinkamai 216,67 Lt ir 4,36 Lt, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daiktų vertės, kuri ieškinio pareiškimo dieną yra 2166,69 Lt ir 443,63 Lt.

Atsakovų S. K. ir E. K. visas įsiskolinimas kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir 702574760 yra 3 831,95 Lt, iš jų: pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574925: 2 166,69 Lt pagrindinė skola, 797,34 Lt priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, atsižvelgiant į reikalavimams dėl delspinigių taikytiną šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (laikotarpis, už kurį skaičiuojami delspinigiai: 2012-04-26 - 2012-10-26, iš viso 184 dienos, t.y. 2166,69 Lt x 0,2 proc. x 184 d.) ir 216,67 Lt bauda (2166,69 Lt x 0,10), iš viso: 3 180,70 Lt.

Pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574760 - 443,63 Lt pagrindinė skola, 163,26 Lt priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai, atsižvelgiant į reikalavimams dėl delspinigių taikytiną šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (laikotarpis, už kurį skaičiuojami delspinigiai: 2012-04-26 -2012-10-26, iš viso 184 dienos, t.y. 443,63 Lt x 0,2 proc.x 184 d.) ir 44,36 Lt bauda (443,63 Lt x 0,10), iš viso: 651,25 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir 702574760, jie pažeidė LR CK 6.200 str., 6.567 str. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais.

Kadangi ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus (atsisako nuo reikalavimo priteisti 9592,09 Lt delspinigių), taip pat pradiniame ieškinyje išdėstytą reikalavimą priteisti 40 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2012-05-10 pažymą apie atsakovo S. K. sutuoktinės E. K. asmens duomenis pagal GRT 2012-05-14 sąskaitą-faktūrą serija GRT Nr. 1028367 patikslintame ieškinyje priskiria prie bylinėjimosi išlaidų, ieškinio suma sumažėja 9632,19 Lt, todėl sutinkamai su LR CPK 87 str. 2 d., prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – t.y. 217 Lt (75 proc. nuo 289 Lt sumos). Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (b.l. 90-94).

Atsiliepimuose į pradinį ir į patikslintą ieškinį atsakovė E. K. nurodė, kad ieškinys jos atžvilgiu nepagrįstas ir turi būti atmestas, kadangi šiuo atveju nėra solidariosios atsakomybės. 2003-06-26 ji ir atsakovas S. K. sudarė santuoką. Sudarius santuoką paaiškėjo, jog atsakovas S. K. yra teistas, tačiau 2002-02-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai. Sudarius santuoką, atsakovas S. K. apvogė atsakovės E. K. šeimos narius bei pažįstamus ir 2004 metų vasarą išėjo iš namų, vėliau buvo suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme už padarytus nusikaltimus. 2006-10-02 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi atsakovas S. K. buvo paleistas lygtinai ir grįžo pas atsakovę E. K. į namus, kurį laiką ten gyveno. Vėliau, 2007-03-14 pavogęs atsakovės sūnaus iš pirmos santuokos nešiojamąjį kompiuterį, S. K. paliko atsakovės namus ir daugiau nuo to laiko sutuoktiniai nebendravo ir jie vienas kito nematė. Jų santuoka nutraukta 2007-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9788-480/2007.

Atsakovas S. K., paleidus jį lygtinai, per laikotarpį nuo jo paleidimo 2006-10-02 iki išėjimo iš atsakovės namų 2007-03-14, dar būdamas su E. K. santuokoje, 2007-02-08 sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir Nr. 702574760, kurių pagrindu įsigijo kompiuterį ASUS bei mobilųjį telefoną NOKIA 6070, kurie buvo naudojami išskirtinai tik atsakovo S. K. poreikiams tenkinti. Atsakovė E. K. niekada šių daiktų nematė ir jais nesinaudojo. Kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu naudojosi tik atsakovas S. K., minėti daiktai niekada nebuvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kadangi faktiškai jau nuo 2004 metų atsakovui išėjus iš namų ir nuteisus jį laisvės atėmimo bausme, sutuoktiniai kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio. Po lygtinio paleidimo atsakovui S. K. sugrįžus pas atsakovę E. K. į namus, sutuoktiniai taip pat bendro šeimos gyvenimo negyveno, jų niekas nebesiejo, jie nevedė bendro ūkio ir kartu nesirūpino jokiais bendrais šeimos poreikiais, kadangi jų šeima jau buvo iširusi. Minėtus daiktus S. K. įsigijo be atsakovės E. K. sutikimo, išskirtinai tik asmeniniams poreikiams tenkinti, o netrukus po jų įsigijimo apskritai paliko atsakovės namus. Paleistas lygtinai atsakovas S. K. grįžo pas atsakovę E. K. į namus ir kurį laiką ten trumpai gyveno. Atsakovui S. K. išėjus iš įkalinimo įstaigos ir trumpam apsistojus pas atsakovę, šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi, šalys nebegyveno nei bendro šeimyninio, nei santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio, jų nebesiejo jokie bendri šeimos interesai, šalys neketino toliau kartu gyventi ir kurti bendros ateities. Atsakovė E. K. tiesiog leido iš įkalinimo įstaigos išėjusiam atsakovui S. K. trumpam apsistoti pas atsakovę, kol šis susiras kitą gyvenamąją vietą. 2007-03-14 pavogęs atsakovės E. K. sūnaus iš pirmos santuokos nešiojamąjį kompiuterį, atsakovas S. K. paliko Atsakovės namus ir daugiau nuo to laiko jie nebendravo ir vienas kito nematė. Tokie atsakovo S. K. veiksmai tik patvirtina, jog šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi, šalys nevedė bendro ūkio ir nesiekė toliau kartu gyventi santuokoje, o tuo labiau bendriems šeimos poreikiams tenkinti įsigyti daiktų. Pažymėtina, jog atsakovas S. K. 2011-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1.-25-321-2011 nuteistas pagal LR BK 164 str., prieš tai Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-03 nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3,92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kurioms sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109. str. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas S. K. 2007-02-08 sudarė išperkamosios nuomos sutartis Nr. 702574925 ir Nr. 702574760, kurių pagrindu įsigyti daiktai buvo naudojami išskirtinai tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovei E. K. šiuo atveju neatsiranda prievolė solidariai atlyginti ieškovui UAB „Kapitalo valda“ patirtus nuostolius. Be to, ieškovė prašydama solidariai iš atsakovų priteisti susidariusį įsiskolinimą nepateikia jokių įrodymų, jog sudarytos sutartys buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o tik formaliai nurodo, jog remiantis tuo, kad tuo metu kada atsakovas S. K. sudarė minėtas sutartis jis buvo santuokoje su atsakove E. K., todėl jie abu yra solidariai atsakingi už neįvykdytas prievoles, tačiau jokių įrodymų apie tai, jog įsigyti daiktai buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti ieškovė nepateikia.

Dėl prašomų priteisti delspinigių bei baudos - esant nepagrįstam ieškovės reikalavimui atsakovės E. K. atžvilgiu dėl 2 610,32 Lt pagrindinės skolos priteisimo, nėra jokio pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl prašomų priteisti 960,60 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių bei 261,03 Lt baudos priteisimo solidariai iš atsakovės E. K..

Dėl prašomų priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų - esant nepagrįstam ieškovės reikalavimui atsakovės E. K. atžvilgiu, taip pat negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas solidariai priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu – 2012-08-03 ieškovas su prašymu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujino civilinėje byloje Nr. 2-9788-480/2007. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“‘ teigė, jog pradinis kreditorius AB Ūkio banko lizingas nepagrįstai nebuvo įtrauktas į atsakovų santuokos nutraukimo bylą Nr. 2-9788-480/2012 trečiuoju (suinteresuotu) asmeniu ir teismas, nagrinėdamas ieškovės E. K. ir atsakovo S. K. atsakomybės kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tokių būdu buvo pažeistos kreditoriaus (dabar - UAB „Kapitalo valda“) teisės bei teisėti interesai. Tačiau atsakovė E. K., reikšdama ieškinį dėl santuokos su S. K. nutraukimo, ieškinyje pagrįstai ir teisingai nurodė, jog bendrų kreditorių jie kaip sutuoktiniai neturi ir pažymėjo, jog po to, kai atsakovas S. K. 2007-03-14 paliko namus, iš ateinančių pranešimų iš įvairių įmonių apie mokėtinas sumas ir įsiskolinimus ji sužinojo, kad S. K. savo vardu buvo sudaręs įvairių kredito sutarčių ir jų pagrindu įgijęs daiktų, kuriais naudojosi tik jis vienas. E. K. nurodė jai žinomus atsakovo S. K. kreditorius, tame tarpe ir AB „Ūkio bankas“ - Ūkio banko lizingas, kurį apie santuokos nutraukimą ji informavo registruotais laiškais, išsiųsdama ieškinio kopijas. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9788-480/2012, nutraukdamas E. K. ir S. K. sudarytą santuoką, remdamasis jau minėtomis aplinkybėmis, jog visas sutartis, kurias S. K. sudarė be E. K. žinios ir sutikimo, o jų pagrindu įgyti daiktai buvo naudojami tik S. K. asmeniniams poreikiams tenkinti, pagrįstai visus E. K. žinomus kreditorius, tame tarpe ir „Ūkio banko lizingą“ laikė atsakovo S. K. asmeniniais kreditoriais. Atsakovė buvo informavusi pradinį kreditorių UAB „Ūkio banko lizingą“ apie santuokos nutraukimo bylą, todėl pradiniam kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ šios aplinkybės buvo žinomos. Tačiau pradinis kreditorius, žinodamas apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą savalaikiai joje jokių reikalavimų ar prašymų nereiškė, nors tokią teisę turėjo. Kauno miesto apylinkės teismas, pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ 2012-08-03 prašymą, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujino civilinėje byloje Nr. 2-9788-480/2007, 2012-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-14502-894/2012 konstatavo, jog pirminis kreditorius AB „Ūkio bankas“ — Ūkio banko lizingas buvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą, tačiau nustatytu terminu nesiėmė jokių veiksmų, kad pasinaudoti teise įstoti į bylą. Teismas taip pat pažymėjo, jog remiantis LR CPK 48 str. 2 d., teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Teismas, atsižvelgdamas į tai jog pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir naujasis kreditorius UAB „Kapitalo valda" pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas perleido“, o UAB „Kapitalo valda" įgijo reikalavimą į atsakovą, todėl pirminiam kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingui“ nustatytu terminu nepasinaudojus teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atitinkamai naujasis kreditorius UAB „Kapitalo valda“ šios teisės iš pirminio kreditoriaus neįgijo, todėl ieškovės UAB „Kapitalo valda“ prašymas dėl proceso atnaujino buvo atmestas kaip nepagrįstas bei kaip pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą (LR CPK 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas — išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Toks ieškovo UAB „Kapitalo valda“ elgesys nepagrįsto ieškinio pareiškimas, negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu LR CPK 95 str. 1 d. prasme – ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja civiliniu procesu, todėl mano, kad ieškovui UAB „Kapitalo valda" už piktnaudžiavimą procesu būtina skirti maksimalią sankciją, numatytą LR CPK 95 str. 2 d. - 20 000 Lt dydžio baudą, taip pat ieškovas įpareigotinas atlyginti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 34-39; 104-111).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad reikalavimo solidarumą grindžia CK nuostatomis. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrosios prievolės atsiranda ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva sudarant sandorius, kai sandoriai sudaromi šeimos interesais. Šiuo atveju taikytina CK 3.92 str. 3 d. prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus, kai sutikimas turi būti rašytinis. S. K. 2007-02-08 pasirašė išperkamosios nuomos sutartis būdamas santuokoje su atsakove. Jis užtikrino, kad sutartys sudaromos turint sutuoktinės sutikimą. Tai patvirtina pateiktų sutarčių 9.1 p. K. atsiliepimuose pripažino, kad sutarčių sudarymo metu atsakovas gyveno su ja. Teiginius, kad gyveno kartu, bet nevedė bendro ūkio, ieškovo atstovės nuomone paneigia tai, kad atsakovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, jog grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Pati atsakovė vartoja sąvoką šeima. Duomenų, kad S. K. turėjo asmeninių poreikių, vykdė asmeninį verslą, dėl ko būtų reikalingas kompiuteris ir telefonas asmeniniams jo poreikiams tenkinti, nėra. Darytina išvada, kad kompiuteris ir telefonas buvo įsigyti naudoti namų ūkyje. Todėl pagal 2007-02-08 išperkamosios nuomos sutartis abu atsakovai laikytini solidariais bendraatsakoviais. Įrodinėti, kad prievolė yra vieno sutuoktinio asmeninė, turi tas asmuo, kuris siekia paneigti prievolės solidarumo prezumpciją. Atsakovė turi pareigą įrodyti, kad S. K. kompiuterį ir telefoną naudojo savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su šeima, tenkinti. Atsakovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nė viena įmoka, išskyrus pradinę, nebuvo įmokėta, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai įsiskolinimą, delspinigius, baudas už prievolės informuoti apie pasikeitusį adresą pažeidimą. Bendra prašoma priteisti suma yra 3831,95 Lt.

Ieškovo atstovė nesutiko su atsakovės nuostata, kad ieškovui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad kreditorius turi teisę, bet ne pareigą įstoti į santuokos nutraukimo bylą. Neįstojimas neatima iš kreditoriaus teisės reikšti savo reikalavimą vėliau. Santuokos nutraukimo byloje turtiniai įsipareigojimai tarp sutuoktinių nebuvo dalinami. Teismo sprendimas res judicata galią turi tik byloje dalyvavusiems asmenims. Nei pradinis kreditorius, nei reikalavimo teisę perėmęs naujasis kreditorius santuokos nutraukimo byloje nedalyvavo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kapitalo valda“ įstojo vietoje „Ūkio banko lizingo“ pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovas perėmė reikalavimus, susijusius su išperkamosios nuomos sutarčių vykdymu: reikalavimą mokėti įsiskolinimus už perduotus daiktus ir išplėstinius reikalavimus dėl netesybų į atsakovus. Pradinis kreditorius turėjo tokius pačius reikalavimus atsakovams, kaip ir ieškovas šioje byloje, tik nebuvo pradėjęs išieškojimo proceso. Pagal reikalavimo perleidimo sutart bei perdavimo-priėmimo aktus E. K. anketiniai duomenys nebuvo nurodyti. Visos aplinkybės išaiškėjo rengiant dokumentus teismui. Iš kur ieškovas sužinojo apie E. K., negali tiksliai pasakyti, turbūt iš sutarties, kur nurodoma, kad sandoris sudaromas su sutuoktinio sutikimu. Tai tipinė sutarties nuostata, bet dėdamas parašą asmuo patvirtina šios nuostatos tikrumą. Ar pradiniam kreditoriui buvo žinoma, kad S. K. yra vedęs, negali pasakyti. Ieškovas reikalavimo teisę į antrą skolininkę E. K. perėmė įstatymų pagrindu, kadangi įstatymai numato sutuoktinių prievolių solidarumą ir atsakomybę. Nors konkrečiai ir nėra parašyta, kad ieškovas perima ir kitas įstatymų nustatytas kreditoriaus teises ir pareigas, tai nereiškia, kad negali įgyvendinti įstatyme numatytų kreditoriaus teisių. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta esant nutrauktai atsakovų santuokai. Pradinis kreditorius į santuokos nutraukimo bylą neįstojo ir pretenzijų E. K. nereiškė, tačiau tai neužkerta kelio kreditoriui reikalavimus pareikšti vėliau. Kokia UAB „Ūkio banko lizingas“ pozicija dėl išieškojimo iš E. K., negali pasakyti. Abiejų atsakovų gyvenamoji vieta yra pasikeitusi ir apie tai nėra pranešta, todėl jiems skirtina bauda.

Ieškovo atstovės nuomone, lizingo sutartys priskiriamos vartojimo sutartims ir joms yra taikomos vartotojų teisinės apsaugos įstatymo normos. Mano, kad pradinis kreditorius įvertino kliento finansines galimybes, jei sudarė tokias sutartis ir perdavė daiktus. Po paimtų daiktų buvo padaryta tik pirminė avansinė įmoka. Sutartyje nurodoma, kad gautas kito sutuoktinio sutikimas, todėl tai leidžia manyti, kad daiktai bus naudojami šeimos interesams. Tokioms sutartims pagal CK rašytinio sutuoktinio sutikimo nereikia. Kad E. K. yra davusi sutikimą užtikrino bendraatsakovio patvirtinimas, kad turimas pritarimas. Ar buvo tikrinamos E. K. finansinės galimybės dėl sutarčių įvykdymo, negali pasakyti. Reikalavimus dėl baudos skyrimo kelia naujasis kreditorius.

Atsakovė E. K. paaiškino, kad su atsakovu S. K. susituokė 2003 metais, 2004 metais jis pateko į įkalinimo įstaigą, 2006 m. iš jos išėjo ir paprašė, kad ji priimtų jį laikinai pagyventi. Ji negalėjo nesutikti, nes jų santuoka buvo nenutraukta, turi bendrą dukrą. S. K. yra ne lietuvis ir neturi Lietuvoje jokių giminių. Tačiau jokių santykių su atsakovu nebuvo. Iki 2007 m. kovo mėnesio jis tai išeidavo, tai vėl pareidavo. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas prie šeimos išlaikymo faktiškai niekuo neprisidėjo. Iki santuokos nutraukimo ji jau buvo kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kai atsakovas sudarė lizingo sutartis, jie nevedė bendro ūkio ir negyveno šeimyninio gyvenimo. 2007 m. atsakovas pavogęs jos sūnaus kompiuterį išėjo iš namų ir nuo tos dienos nesirodė. Vėliau jos gyvenamosios vietos adresu pradėjo eiti pranešimai iš „Ūkio banko lizingo“. Apie skolą sužinojo iš gautų laiškų. Tuo metu ji jau buvo pradėjusi ruošti dokumentus skyryboms. Atsakovas jai nesakė, kad sudarinėja tokias sutartis. Ginčo sutarčių nėra mačiusi. Nematė, kad atsakovas kompiuterį ir telefoną parsineštų į namus. Nežino, kur galėjo juos padėti, galbūt pardavė, nes pavogė ir jos sūnaus kompiuterį. Jų šeimai kompiuterio tuo metu, kai buvo sudaromos lizingo sutartys, nereikėjo. Dukra buvo dar maža, o sūnus kompiuterį turėjo, tik vėliau jį pavogė atsakovas. Santuokos nutraukimo byloje ji pranešė UAB „Snoro lizingui“, ir AB „Ūkio banko lizingui“. AB „Ūkio banko lizingas“ žinojo apie santuokos nutraukimo bylą. AB „Ūkio banko lizingas“ jai jokių pretenzijų niekada nereiškė. Jai nebuvo žinoma, kad atsakovas buvo įsipareigojęs pranešti apie adreso pasikeitimą.

Atsakovė nurodė, kad ji taip pat yra UAB „Ūkio banko lizingo“ klientė. Kai atsakovas pavogė sūnaus kompiuterį, po kelių mėnesių ji pati paėmė kompiuterį išsimokėtinai, taip pat išsimokėtinai pirko virtuvės komplektą. UAB „Ūkio banko lizingas“ nebandė atskaičiuoti kitų skolų.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją, nes jo teigimu, ieškovas ieškinio neįrodė. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš E. K. lėšas, už atsakovo S. K. asmeniškai paimtus daiktus. Santuokos nutraukimo procese E. K. nurodė teismui, kas yra atsakovo S. K. kreditoriai. Tačiau UAB „Ūkio banko lizingas“ neįstojo į santuokos nutraukimo bylą. Vadinasi, turėdamas ieškinio kopiją, jis sutiko su E. K. pozicija, kad šios skolos yra S. K. asmeninės skolos. Atsakovė niekada nematė sutarčių, jų nepasirašinėjo ir daiktų negavo. Šios sutartys yra vartojimo, tai reiškia, kad ypatingai ginamos vartotojo teisės. UAB „Ūkio banko lizingas“, spręsdamas klausimą, ar suteikti finansinės nuomos paslaugą klientui, kuris nurodo, kad yra santuokoje, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių gauti kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jei S. K. būtų nurodęs sutartyse, kad yra santuokoje, vadybininkas būtų pareikalavęs pateikti sutuoktinio sutikimą arba sutikimą rinkti informaciją apie kitą sutuoktinį. Atsakovė nedavė jokio sutikimo, jai apie sutartis nebuvo žinoma. S. K. yra ne vieną kartą teistas asmuo. Iki jam patenkant į įkalinimo įstaigą ir grįžus iš jos nebuvo vedamas bendras ūkis. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė buvo kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Akivaizdu, kad prievolės pagal lizingo sutartis yra asmeninės S. K. prievolės, atsakovė daiktais nesinaudojo, nebuvo davusi sutikimo juos paimti. Pradinis kreditorius laikė, kad skolininkas yra S. K.. Reikalavimo perleidimo sutartyje neužsiminta, kad tai solidari prievolė, todėl negalima to preziumuoti. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, prezumpcija, kuria rėmėsi ieškovas, yra paneigta.

Ieškinys atsakovo S. K. atžvilgiu tenkintinas iš dalies. Atsakovės E. K. atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Šiuo atveju ieškovo ieškinio reikalavimai kildinami būtent iš prekių pirkimo išsimokėtinai sutarčių, kurias 2007-02-08 sudarė vienas iš atsakovų – S. K.. Nagrinėjamoje byloje, o taip pat ir santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-9788-480/2007, atsakovas S. K. neginčijo atsakovės E. K. nurodytos aplinkybės, kad kompiuterį ASUS ir mobilųjį telefoną Nokia 6070 jis pirko neturėdamas buvusios sutuoktinės E. K. sutikimo, taip pat neteigė ir neįrodinėjo, jog šių daiktų pirkimas atitiko šeimos interesus ir buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš teismo sprendimo, priimto atsakovų santuokos nutraukimo byloje, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nereiškė, neginčijo E. K. nurodytos aplinkybės, kad visi jai žinomi atsakovo įsiskolinimai (tame tarpe ir UAB “Ūkio banko lizingas”, kurios reikalavimus ieškovas yra perėmęs), yra padaryti be jos žinios ir išskirtinai tik pačio atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl teismas, neesant atsakovo S. K. bei kreditorių prieštaravimų, kuriems apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą buvo pranešta, ieškovės E. K. nurodytus kreditorius laikė atsakovo kreditoriais, plačiau dėl jų nepasisakydamas (b.l. 91-92).

Šioje byloje atsakovas S. K., gavęs buvusios sutuoktinės E. K. atsiliepimus, jokių prieštaravimų dėl jos nurodytų prekių įsigijimo išsimokėtinai aplinkybių taip pat neišreiškė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti, jos atsakovės nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Kad prekes pagal išperkamosios nuomos sutartis atsakovas S. K. įgijo ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, netiesiogiai pagrindžia ir ta aplinkybė, kad atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą (duomenys apie atsakovo S. K. padarytus nusikaltimus ir teistumus, b.l. 40-47), taip pat E. K. nurodyta aplinkybė, kad 2007-03-14 palikdamas namus pavogė netgi savo sutuoktinės nepilnamečio sūnaus nešiojamąjį kompiuterį. Todėl pilnai tikėtina, kad dar iki santuokos nutraukimo atsakovai nebevedė bendro ūkio, o atsakovas S. K. išperkamosios nuomos sutartis sudarė ne dėl šeimos poreikių tenkinimo. Kadangi gautas prekes jis panaudojo tik savo poreikių tenkinimui, atsakovo S. K. įsipareigojimai pagal išperkamosios nuomos sutartis negali būti laikomi solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Ieškovas nenuginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju galioja CK 3.109 straipsnio 3 d. numatyta išimtis ir solidarioji sutuoktinių prievolė neatsirado.

Pažymėtina ir tai, kad pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas neturėjo jokių pretenzijų E. K. ir nelaikė jos skolininke pagal S. K. sudarytas lizingo sutartis. Tai patvirtina ir pradinio kreditoriaus su ieškovu sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis bei jos priedu esantis perdavimo priėmimo aktas. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 p., 2.2 p. 5.1 p. aiškiai nurodyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į konkretų skolininką S. K., pagal abi 2007-02-08 jo sudarytas lizingo sutartis (b.l. 14-16). Todėl teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės bei pradinio kreditoriaus pozicija patvirtina, jog ieškovo nurodytos prievolės pagal lizingo sutartis yra asmeninės atsakovo S. K. prievolės, už kurias atsakovė E. K. nėra atsakinga. Teismas taip pat vertina, kad ieškovas, kaip naujasis kreditorius, neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovei, nes ji nėra jo skolininkė pagal Reikalavimo perleidimo sutartį.

Pripažinus, kad prievolės pagal 2007-02-08 lizingo sutartis nėra solidariosios buvusių sutuoktinių prievolės, o už jų vykdymą nuo pat išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo momento atsakingas vienas atsakovas S. K., iš jo priteistina ieškovo prašoma suma - 3831,95 Lt, kurią sudaro: pagrindinė skola 2610,32 Lt (2166,69 Lt už kompiuterį ASUS ir 443,63 Lt už mobilų telefoną Nokia 6070), 960,60 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių ir 261,03 Lt bauda. Iš atsakovo S. K. taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 3831,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį S. K. atžvilgiu, ieškovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos - 510 Lt, priteistinos iš atsakovo (b.l.131-133, CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas, pareiškęs pradinį ieškinį, sumokėjo 404,00 Lt žyminio mokesčio. Patikslinęs ieškinį, dalies reikalavimų ieškovas atsisakė. Padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka yra ieškovo procesinė teisė (CPK 42 str.). Todėl atsisakymas nuo reikalavimo dalies - 9592,19 Lt delspinigių priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.,293 str. 4 p.). Ieškovui grąžintina dalis sumokėto žyminio mokesčio - 217 Lt.

Kadangi pirminė ieškinio suma buvo 13464,14 Lt, pagal patikslintą ieškinį - 3831,95 Lt, už kurį mokėtinas 115,00 Lt žyminis mokestis. Šią sumą priteisus iš atsakovo S. K., iš jo priteistinas nurodyto dydžio žyminis mokestis (b.l. 7, 99, CPK 93 str. 1 d.).

Iš likusios sumokėtos žyminio mokesčio dalies - 289 Lt, ieškovas prašė jam grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio. Šis ieškovės prašymas tenkintinas, atsisakius dalies ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, ieškovui grąžintina 217,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.99, CPK 87 str. 2 d.)

Ieškovo reikalavimas dėl 40,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo už duomenų rinkimą atmestinas, kadangi ieškovas nepagrįstai rinko duomenis apie atsakovę E. K., kurios atžvilgiu ieškinys yra atmestas.

Iš atsakovo S. K. valstybės naudai priteistina 52,34 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovės E. K. atžvilgiu ieškinį atmetus, jai priteistinos jos turėtos (3000,00 Lt) atstovavimo išlaidos (b.l. 127-129, CPK 93 str. 1 d.)

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėms teisėmis skyrimo

Atsakovė atsiliepime prašė skirti ieškovui 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. LR CPK 95 str. numato, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama tuomet, kai šalis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Ieškovas į teismą kreipėsi laikydamasis nuostatos, kad atsakovų prievolė yra solidari bei kad jam, kaip naujajam kreditoriui, atsižvelgiant į prievolės pobūdį įstatymo pagrindu perėjo teisė reikšti ieškinio reikalavimus ne tik Reikalavimo perleidimo sutarties priede nurodytam skolininkui S. K., bet ir jo sutuoktinei. Nors teismas tokius ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir ieškinį atsakovės E. K. atžvilgiu atmetė, tai nesudaro pakankamo pagrindo laikyti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kito atsakovo - S. K. atžvilgiu ieškinys dėl skolos priteisimo yra tenkintas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai – gavęs atsakovės atsiliepimą į pirminį ieškinį, ieškovas sureagavo į motyvus dėl delspinigių dydžio ir šioje dalyje jį patikslino, atsisakydamas dalies ieškinio. Todėl teismas vertina, kad pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir skirti ieškovui baudą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 9592,19 Lt delspinigių priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, naudai, 3831,95 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą), iš kurių 2610,32 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dešimt litų 32 ct) skola už kompiuterį ASUS ir už mobilų telefoną Nokia 6070, 960,60 Lt (devyni šimtai šešiasdešimt litų 60 ct) delspinigių, 261,03 Lt (du šimtai šešiasdešimt vienas litas 03 ct) bauda, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3831,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 510,00 Lt (penkis šimtus dešimt litų 00 ct) atstovavimo išlaidų ir 115,00 Lt (vieną šimtą penkiolika litų) žyminio mokesčio.

Ieškinį E. K. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 52,34 Lt (penkiasdešimt du litus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovui UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, 217,00 Lt (du šimtus septyniolika litų, 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. spalio 26 d., AB „Ūkio banke“, mokėjimo nurodymo Nr. 3569.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.