Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-07-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-494-1007/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-13
Bylos Nr.
2YT-494-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00308-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
M. V., R. V., E. V., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-494-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00308-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 13 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – M. V., R. V., E. V. ir VĮ Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. V. iki savo mirties priėmė brolio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: 1/4 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį I. V. įmokėtų 20,06 Lt vienkartinių įmokų už 0,0949 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); faktiškai po A. V. mirties pradėdamas palikimą valdyti. Pareiškime nurodė, kad palikėjo A. V. vaikai ar kiti įpėdiniai pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. V. V. dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėja priėmė V. V. palikimą po jo mirties kreipdamasi į notarą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja palaiko savo prašymą ir prašo jį tenkinti. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. aktyviais veiksmais, tiek kreipdamasis į notaro biurą, tiek gyvendamas tame pačiame name (duomenys neskelbtini), tiek rūpindamasis kitais statiniais, faktiniu valdymu priėmė A. V. palikimą. Kiti suinteresuoti asmenys į notarą nesikreipė, taip pat nepriėmė palikimo faktiškai jį valdydami. Kaip pareiškėjai į bylą jie neįstojo ir tokia savo pozicija atsisako palikimą priimti.

Liudytoja V. L. teismui nurodė, kad pareiškėja yra jos pusbrolio dukra. V. V. su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini). Po jo ir jo brolio A. V. mamos mirties, pas jį persikraustė ir brolis A. V. su šeima. Jie kartu gyveno ir tvarkėsi iki A. V. mirties. Po brolio mirties ten tvarkėsi V. V.. Kiemą, žemę tvarkė V. V., jis mokėjo mokesčius. Ginčų dėl palikimo jai nėra žinoma.

Suinteresuoti asmenys M. V., R. V. ir E. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir pranešimai apie teismo posėdį jiems įteikti tinkamai. Gauti minėtų suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ir nurodo, jog neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja R. L. yra V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota nuosavybės teisė į 1/4 dalį šio (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus duomenimis V. V. ir A. V. pagal 2000-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą buvo paveldėję I. V. įmokėtas 20,06 Lt vienkartines įmokas už 0,0919 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Palikimą po V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja R. L.. Testamentų registro duomenimis A. V. testamentų ir palikimo priėmimo faktų registre nėra registruota.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V., mirus jo broliui A. V., į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau pradėjo faktiškai valdyti po brolio mirties likusį turtą. Pareiškime nurodoma ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V., už žemės sklypą, ant kurio pastatyto namo dalis priklausė A. V., mokėjo nuomos mokestį, taip pat mokėjo komunalinius mokesčius už atliekų surinkimą. Po brolio A. V. mirties jis 2014 m. spalio 7 d. kreipėsi į notarą dėl liudijimo apie brolio įpėdinius išdavimo. Pareiškėjos, liudytojos parodymai patvirtina, kad po brolio mirties V. V. gyveno tame pačiame name, kurio dalis iki mirties priklausė ir jo broliui, tęsė viso minėto namo, o ne tik jo dalies, taip pat ir žemės sklypo bei kitų statinių valdymą. Suinteresuoti asmenys į notarą dėl A. V. palikimo priėmimo nesikreipė, pretenzijų į likusį turtą nereiškė ir nagrinėjant bylą teisme. Esant minėtoms aplinkybėms ir konstatuojant, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog jos tėvas po savo brolio mirties priėmė palikimą, prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji kreipėsi į notaro biurą dėl V. V. palikimo priėmimo.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. V. priėmė palikimą, atsiradusį po brolio A. V., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177-178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuo palikimo atsiradimo momento, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai R. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė