Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas N. R. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) stadione, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktą, kilusį tarp jo nepilnamečio sūnaus N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), aprėkė jį bei jo draugą F. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, grasino prieš juos panaudoti smurtą, įžeidinėjo, versdamas nepilnamečius jaustis nesaugiai, t. y. pažeidė vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį), taip pat įžeidė F. S., pavadindamas jį „žąsinu“ bei pavadindamas jo motiną „durne“, tokiais veiksmais žemino nepilnamečio garbę ir orumą bei pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais N. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. R. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad įvykio dieną bandė susisiekti su sūnumi, tačiau jam nepriskambino, suprato, jog jis žaidžia futbolą prie mokyklos ir negirdi telefono. Tuo metu buvo žmonos draugė svečiuose, paprašė parvežti namo, o ten pakeliui mokykla. Jie pravažiavo mokyklą, sustojo, žmonos draugė liko mašinoje. Prie jo atėjo jo sūnus N. ir pasakė, jog vyresni berniukai jį negražiai vadina, parodė tuos berniukus, tarp jų buvo F. S., su kuriuo šiuo metu vyksta byla dėl moralinės žalos atlyginimo, nes F. S. kartu su trimis asmenimis buvo sumušę jo sūnų ir visa tai nufilmavo. Priėjo prie berniuko, kurio nepažįsta, paklausė ar negražiai vadino jo sūnų, tas berniukas prisipažino, todėl jį sugėdino. Po to priėjo F. S. ir pradėjo aiškinti, kokią teisė jis turi taip sakyti, jis jam atsakė, jog pasikalbės su juo teisme. Paskui parvežė žmonos draugę ir grįžo namo (b. l. 20-21).

Apklaustas teismo posėdžio metu E. S. parodė, kad įvykio dieną žaidė futbolą kartu su S. K., F. S. ir N. R.. N. R. netyčia paslydo ir įspyrė jam į koją, jis susinervinęs jį apšaukė. N. R. išėjo, paskambino ir grįžo toliau žaisti. Po žaidimo atėjo N. R. tėvas ir jį apšaukė. Jis atsiprašė, o tada kilo ginčas su F. S.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo fizinio smurto nenaudojo, vartojo keiksmažodžius – asilas, F. S. motiną išvadino kvaiša (b. l. 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad įvykio vieną žaidė futbolą su E. S., F. S. ir N. R., buvo ir daugiau vaikų. Įvyko konfliktas tarp N. R. ir E. S., po rungtynių atėjo N. tėtis N. R. ir grasino visus juos išdaužyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grasino daugiausia F. S., tačiau nepamena kokiais žodžiais, fizinio smurto nenaudojo (b. l. 37-38).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. S. parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš žaidimų aikštelės jos sūnus F. S. jai papasakojo, jog jam grasino N. R., tai ne pirmas kartas. Sūnus pasakojo, jog žaidė su vaikais futbolą, tarp vaikų buvo ir N. R.. N. R. įsikabino vienam vaikui į koją, tas vaikas liepė atstoti. Supykęs N. R. paskambino tėvui, atėjo jo tėvas N. R., pradėjo grasinti, grūmoti. N. R. pripuolė prie kitų vaikų, tačiau F. S., žinodamas, jog tai konfliktinis asmuo, gynė draugus. N. R. pažįsta, jis grasino jo sūnui (b. l. 38).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas F. S. parodė, kad įvykio dieną žaidė futbolą su draugais aikštelėje. Su N. R. susipyko jo draugas, kadangi N. R. trukdė žaisti. N. R. paskambino savo tėvui, jo tėvas atvykęs pradėjo aiškinti berniukui, su kuriuo N. R. susipyko. Jis priėjo prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir pasakė, jog niekas nieko nepadarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo grasinti, jog juos visus išdaužys, vadino jį „žąsinu“. Anksčiau su N. R. yra buvęs konfliktas dėl jo sūnaus N. R., kadangi jis jį neva pastūmė (b. l. 39).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. U. parodė, kad įvykio dieną buvo pas N. R. žmoną svečiuose. N. R. vežė ją namo, o kadangi prieš tai neprisiskambino sūnui, sustojo prie mokyklos, pasižiūrėti kur jis. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, mašinos langai buvo atidaryti. N. R. pasakė, jog berniukai jį negražiai vadina („dolbajobu“), tuo metu berniukai išeidinėjo iš aikštelės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vieno iš jų paklausė, ar taip vadino jo vaiką. Tas berniukas pasakė, jog vadino. Tuo metu kitas griežtesniu balsu paklausė, kokią teisę N. R. turi kamantinėti juos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė, jog susitiks jie teisme. Sėdo į mašiną ir parvežė ją namo. Konflikto metu nebuvo vartojami žodžiai: „žąsinas“, „išdaužysiu“, N. R. kalbėdamas su berniukais net balso nepakėlė (b. l. 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Kaltinimas N. R., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, grindžiamas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), D. S. pareiškimu (b. l. 12-13), F. S. paaiškinimu (b. l. 14), E. S. paaiškinimu (b. l. 15), S. K. paaiškinimu (b. l. 16).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-38-2014).

Nagrinėjamu atveju N. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis grasino prieš vaikus panaudoti smurtą, įžeidinėjo, įžeidė F. S., pavadindamas jį „žąsinu“, o jo motiną „durne“, tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog N. R. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. savo veiksmais neteisėtai trukdęs vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atlikęs kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad vaikams negrasino, tiesiog sugėdino vaiką, kuris įžeidinėjo jo sūnų (b. l. 20). Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. R. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta remiantis D. S. pareiškimu (b. l. 12-13), kuri, apklausta liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog tiesiogiai paties konflikto nematė, rėmėsi tuo, ką jai pasakė sūnus F. S. (b. l. 38). Pažymėtina tai, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 20), tiek liudytoja D. S. (b. l. 38) parodė, jog jų santykiai konfliktiški, kadangi yra buvęs konfliktas tarp jų sūnų N. R. ir F. S.. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti įvykį matę E. S. ir S. K. yra F. S. draugai, todėl jie situaciją vertina subjektyviai, be to negalėjo patvirtinti, jog N. R. išvadino F. S. „žąsinu“ (b. l. 37). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. U. parodė, kad girdėjo, kaip N. R. bendravo su berniukais, nebuvo vartojami žodžiai: „žąsinas“, „išdaužysiu“, N. R. kalbėdamas su berniukais net balso nepakėlė (b. l. 39-40). Tačiau kaip pripažino pati liudytoja, ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmonos draugė, todėl nėra suinteresuota duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas N. R., įvykdymo aplinkybes. Tam, kad pripažinti liudytojų parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais, juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Kitų, tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, kurie nebūtų susiję nei su vienu iš konflikto dalyvių, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad šalys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir F. S. - yra konfliktuojančios, tą pripažino ir liudytojas F. S., apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 39), todėl šalių santykiai įtempti. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. R. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą (b. l. 17).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. N. R. nurodė, kad jis jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepadarė, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad N. R. kaltė dėl ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. R. atžvilgiu pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.