Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjas su paskirta nuobauda, skundžiamais 2018-03-02 sprendimu ir 2018-01-05 nutarimu nesutinka. Nurodo, kad jis 2018-01-05 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – 2017-12-18 9.15 val. buvo pastebėtas ir sulaikytas be Vilniaus PN administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde (toliau – ir 2017-12-28 pažeidimas), o 2017-12-30 19 val. pas nuteistąjį buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI“, SIM kortelė „PILDYK“ ir įkrovimo laidas. Už šiuos pažeidimus pareiškėjui buvo skirta nuobauda – keturiems mėnesiams perkėlimas į drausmės grupę. Pažeidimai konstatuoti neįvertinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir neištyrus pateiktų duomenų, turinčių reikšmės išvadai dėl to, ar buvo padarytas 2017-12-28 pažeidimas, ir dėl to, kad skundžiamu 2018-01-05 nutarimu paskirta nuobauda, kuri neatitinka 2017-12-28 pažeidimo pobūdžio, pareiškėjo vardinę kortelę prilyginant maisto produktams, būtiniausiems reikmenims ir kitiems daiktams, kurie nėra leidžiami pataisos įstaigoje. Departamentas 2018-03-02 sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN pareigūnų tarnybinis pranešimas yra leistinas įrodymas, ir kad jo iš esmės pakako pareiškėjo pažeidimui konstatuoti, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju buvo būtina apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus. Šiais veiksmai ir Departamentas, ir Vilniaus PN nesilaikė konstitucinio teisinės valstybės principo, buvo šališki, nevertino pareiškėjo paaiškinimų, tik juos formaliai pacitavo. Departamentas 2018-03-02 sprendime tik pateisino 2018-01-05 nutarimą priėmusio pareigūno nuomonę, nesiekė objektyvios tiesos nustatymo. Iš 2018-03-02 sprendimo turinio nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuotas minėtas pažeidimas, jame nėra nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės. Skundžiamu 2018-01-05 nutarimu paskirta nuobauda paskirta neatsižvelgus į šio pažeidimo pobūdį, todėl ji paskirta neteisingai. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam nuobauda paskirta remiantis tik Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir tik vieninteliu duomenų šaltiniu, t. y. tarnybiniu pranešimu, ignoruojant nuteistojo pateiktus duomenis, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistojo nusižengimo faktas nebuvo nustatytas ir nuteistajam negalėjo būti skirta nuobauda už pažeidimą, kurio nuteistasis nepadarė. Įvertindamas tai, jog nuobauda buvo skirta už turėjimą maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie pataisos įstaigose nėra leidžiami, nurodė jog, Vilniaus PN administracijos išduota vardinė kortelė nepatenka į maisto produktų, būtiniausių reikmenų ar kitų daiktų sąrašą, kurie pataisos namų įstaigose nėra leidžiami. Dėl šios priežasties, net ir pripažinus, kad pareiškėjas padarė tokį pažeidimą, tokios nuobaudos skyrimas turėtų būti vertintinas kaip neatitinkantis pažeidimo pobūdžio ir neproporcingas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo pakeisti 2018-01-05 nutarimo dalį, kuria Vilniaus PN direktorius jam paskyrė nuobaudą, ir Departamento 2018-03-02 sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl 2018-01-05 nutarimo. Nesutikimą su minėtais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus PN neatliko objektyvaus tyrimo dėl konstatuoto 2017-12-28 pažeidimo, o atsakomybės taikumo pagrindai, t. y. nustatyti pažeidimai, išimtinai grindžiami tik Vilniaus PN pareigūnų duomenimis, kurie negali būti vertinami kaip nešališki šioje situacijoje.

6. Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais, nustatyta, kad:

6.1. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas D. Č. 2017-12-28 tarnybiniu pranešimu Nr.43-1309(l) (toliau – 2017-12-28 Tarnybinis pranešimas) Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2017-12-28 9.15 val., apeinant pataisos namų gyvenamosios zonos teritoriją, 2-ojo gyvenamojo korpuso kieme buvo pastebėtas bei sulaikytas 8-ojo būrio nuteistasis K. A., kuris matomoje vietoje neturėjo prisisegęs pataisos namų administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu bei pavarde. Šiais veiksmais nuteistasis K. A. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 71.3 punkto reikalavimus (e. bylos 1 t., b. l. 28).

6.2. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas G. Z. 2017-12-30 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1314(1) (toliau – 2017-12-30 Tarnybinis pranešimas) Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2017-12-30 19.00 val. kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2 nuteistajam K. A. buvo atlikta dalinė krata. Prieš kratą nuteistojo buvo paklausta, ar jis turi nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų. Nuteistasis atsakė, kad taip ir iš kojinės ištraukė juodą paketą, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“, SIM kortelė „Pildyk“ ir įkrovimo laidas. Šiais veiksmais nuteistasis K. A. pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį ir Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo, kuriuo patvirtinta nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, reikalavimus (e. bylos 1 t., b. l. 29).

6.3. Kartu su 2017-12-30 Tarnybiniu pranešimu Vilniaus PN vadovui buvo pateiktas K. A. paaiškinimas Nr. 50-1405(1) (e. bylos 1 t., b. l. 30), kuriame jis pripažino, kad 2017-12-30 turėjo nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų – mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę, šiuos daiktus atidavė pareigūnams.

6.4. K. A. Vilniaus PN 2018-01-03 pateikė rašytinį paaiškinimą Nr. 50-9, kuriame nurodė, kad 2017-12-28 apie 9.15 val. sportuojant prie jo buvo priėję Vilniaus PN pareigūnai, jų buvo gal penki. Jokių pretenzijų ar pastabų dėl kortelės nebuvo pareikšta, tik iš tolo išgirdo, kad kažkuris pareigūnas kažką neaiškiai pasakė. Nei vienas iš šių pareigūnų nebuvo priėjęs arčiau K. A., nes visi buvo prie drausminės durų, o jis tuo metu bėgiojęs. K. A. tą dieną (2017-12-28) niekas nebuvo pasikvietęs arčiau, tą pačią dieną neliepė rašyti pasiaiškinimo. Tarnybinis pranešimas surašytas tik vieno pareigūno, nors tuo metu jų buvo penki. Kad K. A. buvo sportavimo metu su vardine kortele, gali paliudyti J. S., T. P., D. N. ir N. F. (e. bylos 1 t., b. l. 26–27).

6.5. Vilniaus PN Drausmės komisija 2018-01-05 posėdyje svarstė pareiškėją dėl 2017-12-28 ir 2017-12-30 padarytų bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimo. Įvertinusi pareiškėjo veiksmus, konstatavo kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies bei Vidaus tvarkos taisyklių 71.3 punktą ir 18 priedo reikalavimus. Komisijos sprendimu pareiškėjui buvo siūloma skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 4 mėnesiams, 2018-01-05 buvo surašytas teikimas Vilniaus PN vadovui, kuriame siūloma K. A. skirti nuobaudą – perkėlimą 4 mėnesiams į drausmės grupę. Teikime nurodyta, kad K. A. svarstymo metu turi 2 galiojančius nuobaudas dėl neleidžiamų daiktų turėjimo (e. bylos 1 t., b. l. 32–33).

6.6. Vilniaus PN direktorius 2018-01-05 ginčijamu nutarimu (e. bylos 1 t., b. l. 24–25), atsižvelgdamas į K. A. padarytus bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, turimas 2 galiojančias nuobaudas, skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 4 mėnesiams į drausmės grupę už turėjimą maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie nėra leidžiami. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, jame trumpai išvardinti pareiškėjo 2017-12-28 ir 2017-12-30 atlikti veiksmai, kuriais pasireiškė konstatuoti pažeidimai, ir BVK, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, kurias savo veiksmais K. A. pažeidė.

6.7. Departamentas 2018-03-02 sprendimu (e. bylos 1 t., b. l. 7–9), išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą dėl 2018-01-05 nutarimu paskirtos nuobaudos, konstatavo, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą nepadaryta procedūrinių pažeidimų, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, atskleista jų esmė, nuobauda parinkta, atsižvelgiant į BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatas. Departamentas nurodė, kad surinktos ir išnagrinėtos dokumentinės medžiagos pakako įrodyti, kad pareiškėjas 2017-12-28 ir 2017-12-30 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus.

7. Teismo posėdyje liudytojais apklausti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas D. Č., nuteistieji J. S., N. F. (N. F.) ir D. N. (D. N.).

7.1. D. Č. parodė, kad 2017-12-28 maždaug 9.15 val., po rytinio patikrinimo apeidamas Vilniaus PN gyvenamosios zonos teritoriją, prie 2-ojo gyvenamojo korpuso kieme pastebėjo pareiškėją, kuris tuo metu sportuodamas matomoje vietoje neturėjo prisisegęs pataisos namų administracijos išduotos vardinės kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu bei pavarde; paklausus pareiškėjo, kur yra minėta kortelė, jis prasisegė viršutinius drabužius (striukę) ir parodė kortelę; D. Č. nuteistajam pranešė, kad bus surašytas tarnybinis pranešimas; patikslino, jog pareiškėjas pažeidimo metu sportavo vienas, gal toliau ir buvo žmonių, bet pareiškėjas veidu į liudytoją bėgo vienas; pareiškėjas pasirašytinai susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis; teisės aktai nenumato išlygų sporto ar pasivaikščiojimo metu kortelės nenešioti ar ją paslėpti, atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, nurodė, kad ankščiau yra davęs pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, pastabų dėl vardinės kortelės, nes sporto metu nuteistieji manipuliuoja situacija (žr. garso įrašą nuo 29:04 iki 39:38).

7.2. N. F. teismo paklaustas, ką prisimena apie įvykius, vykusius 2017-12-28, parodė, kad nieko neatsimena, nes viskas vyko pakankamai seniai (žr. garso įrašą nuo 43:00 iki 44:50); D. N. parodė, kad kartu su pareiškėju pažįstami kurį laiką, kartu sportuodavo, 2017-12-28, kaip ir kiekvieną dieną po rytinio patikrinimo (9 val.) ėjo pasimankštinti lauke, o po to mankštą tęsė sporto salėje, pro salės langą matė, kad į drausmės korpusą praėjo pareigūnai; kai buvo lauke, K. A. jau bėgiojo; vėliau K. A. atėjo į sporto salę; apie jokį incidentą, galėjusį vykti 2012-12-28, nieko negali nurodyti, nes nieko nematė (žr. garso įrašą nuo 45:30 iki 52:13). J. S. parodė, jog po patikrinimo 2017-12-28, ryte, sporto metu bėgiojo kartu su pareiškėju; teigė, jog įvykio, kurio metu pareigūnas buvo priėjęs prie pareiškėjo nematė, matė tik praeinančius pro šalį pareigūnus, jų buvo gal 5–6 (žr. garso įrašą nuo 52:40 iki 56:04).

8. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas BVK ir Vidaus tvarkos taisyklėse.

8.1. BVK 10 straipsnyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos BVK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Specialios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos išvardintos BVK 110 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 112 straipsnyje pataisos įstaigų režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma; pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (1–2 dalys). BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

8.2. BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių XI skyriuje įtvirtinti pagrindiniai reikalavimai, keliami nuteistųjų elgesiui, 73.1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Vidaus tvarkos taisyklių 202 punkte nurodyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas BVK. Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu patvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, jame nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti mobiliojo ryšio prietaisus ir jos priedus.

9. Išvardintas teisinis reguliavimas patvirtina kad nuteistųjų pareigos bausmės atlikimo metu nustatytos imperatyvaus pobūdžio teisės normomis ir jos negali būti aiškinamos taip, kad toks aiškinimas suponuotų išimčių iš nustatytų elgesio taisyklių nustatymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr., pvz., LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

10. Nuobaudų nuteistiesiems skyrimas nustatytas BVK 142 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų (1 dalies 1–4 punktai). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos galimos skirti nuobaudos nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, t. y. panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (1–3 punktai). BVK 143 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis); nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (3 dalis). LVAT praktikoje pripažįstama, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., LVAT 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1736-858/2015).

11. Bylos medžiaga patvirtinta ir ginčo byloje nėra, kad pareiškėjas 2017-12-30 turėjo draudžiamą nuteistiesiems įsyti ir turėti mobiliojo ryšio telefoną su priedais. Pareiškėjas ginčija Nutarimą tuo aspektu, kad 2017-12-28 pažeidimo, susijusio su vardinės kortelės nešiojimu matomoje vietoje, konstatavimas grindžiamas išimtinai Tarnybiniu pranešimu, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus ir prašymus. Pareiškėjas daro išvadą, kad pažeidimo faktas neegzistavo, nes Tarnybiniame pranešime išsamiai nenurodyta, kokio pareigūno nuteistasis buvo pastebėtas be vardinės kortelės matomoje vietoje, prie Tarnybinio pranešimo nepridėta jokių fotonuotraukų, vaizdo įrašų ar kitų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti jame nurodytas aplinkybes.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs liudytojų parodymus, su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai. Teismo apklausti liudytojai, kuriuos apklausti pareiškėjas buvo prašęs ir Vilniaus PN teiktame 2018-01-03 paaiškinime, teismui nurodė, kad konkrečiai 2018-12-28 ryte, po rytinio patikrinimo, vykusių įvykių neprisimena, jie buvo atokiau nuo pareiškėjo, jokių konkrečių aplinkybių, ar pareiškėjas bėgiodamas matomoje vietoje turėjo vardinę kortelę, ar buvo incidentas su konkrečiu Vilniaus PN pareigūnu, nenurodė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistųjų elgesio nuolatinė priežiūra yra bausmę vykdančios institucijos tarnautojų tarnybinė pareiga. Liudytoju apklaustas D. Č., t. y. pareigūnas, surašęs 2017-12-30 Tarnybinį pranešimą, pakankamai detaliai apibūdino 2017-12-28 ryte vykusią situaciją, nurodė, kad pareiškėjas vardinę kortelę bėgiojimo metu nešiojo po striuke. Įvertinęs bylos medžiagą, visų liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad D. Č., eidamas tarnybines pareigas ir informuodamas pataisos įstaigos vadovą apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, buvo šališkas ar turėjo kitų, su tarnybine etika nesuderinamų interesų pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti tarnybą einančio statutinio valstybės tarnautojo Tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis.

13. Skundo argumentus, byloje ištirtus įrodymus įvertinus ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus PN tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus pripažindama juos bausmės atlikimo režimo pažeidimu, įvertino tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis, suteikė pareiškėjui teisę pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgė į pareiškėjui taikytas galiojančias nuobaudas. Vilniaus PN paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 4 mėnesiams – yra proporcinga padarytų pažeidimų sunkumui. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN direktorius 2018-01-05 nutarimu, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, elgėsi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2018-01-05 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nuobauda skiriama tik už vieną iš padarytų pažeidimų, pareiškėjo elgesio įvertinimui ir šiam ginčui teisinės reikšmės neturi, vertinti Vilniaus PN nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo elgesio kitaip, nei buvo atlikta, nėra teisinio pagrindo. Konstatavus, kad Vilniaus PN 2018-01-05 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Departamento 2018-03-02 sprendimo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.