- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-05
- Bylos Nr.
- eAN2-168-557/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- R. L.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.9.1Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4500-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, R. L. paskirta 75 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – 40 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda. R. L. nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 20 d. 7.20 val. Klaipėdos m., ties Kauno g.–Šilutės pl. sankryža, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui bei vairavo transporto priemonę, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigęs ir tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino R. L. skundo ir policijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį.
3.1. Teigia, jog nors teismas sprendė, kad jo (R. L.) vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, tačiau Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Jam vairuotojo pažymėjimas išduotas Jungtinėje Karalystėje 2018 m. balandžio 2 d. Nors ši šalis nebėra Europos Sąjungos narė, tačiau toks dokumentas vertintinas kaip išduotas Europos Sąjungos šalyje.
3.2. Paaiškina, jog nors nuo 2021 m. gegužės 16 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tai padarė tik dėl (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus L. A. L., kuris su mama gyvena Lietuvoje. Tiek dėl vaiko gimimo įforminimo, tiek dėl vaiko įrašymo į eilę darželyje privalu būti registruotam ne tik Lietuvoje, bet ir toje savivaldybėje, kurioje pageidaujama gauti vietą darželyje. Reali jo gyvenamoji vieta, praleidžiant bent 185 dienas per metus, toliau buvo Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo pavežėjo darbą. Pavežėjo darbo Jungtinėje Karalystėje negalima dirbti, turint kitos šalies vairuotojo pažymėjimą. Todėl šio pažymėjimo nekeitė iki pat šių metų, kai pagaliau grįžo gyventi į Lietuvą.
3.3. Nesutinka, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuo pat pradžių neginčijo aplinkybės, jog sankryžą kirto degant geltonam šviesoforo signalui, gailėjosi padaręs pažeidimą. Tai patvirtina aplinkybė, jog policija pradžioje skyrė jam pusę minimalios nuobaudos – 30 Eur. Baudą būtų susimokėjęs, tačiau policijai nurodė, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tik jo neturi su savimi. Pareigūnas rekomendavo atnešti šį pažymėjimą į bylos nagrinėjimą. Tai ir padarė, kartu pareigūnui paaiškino, kodėl kirto sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, jog tai padarė nepiktybiškai, visiškai netyčia. Yra profesionalus vairuotojas ir žino potencialias grėsmes saugumui, todėl dėl pažeidimo labai gailisi. Nei tyrėja, nei teismas, neįvertino tai kaip jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
4. Policija atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo jos naikinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog 2018 m. balandžio 2 d. Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas įvykio metu suteikė jam teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pateikė išsamius ir aiškius motyvus, kurie paneigia tokią apelianto poziciją. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punkte, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4, 40 punktuose, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 14 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu ir kartu įvertinęs aplinkybę, jog R. L. nuo 2021 m. gegužės 16 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), padarė pagrįstą išvadą, jog jis, būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, gyvenantis Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip 6 mėnesius, turėjo įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, nors turėjo tam pakankamai laiko. Todėl yra pagrindas sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog R. L. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį policija kvalifikavo pagrįstai ir teisingai.
7. Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo R. L. policijai nepateikė, o pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris dar 2018 m. balandžio 2 d. išduotas Jungtinėje Karalystėje, t. y. valstybėje, kuri nuo 2020 m. vasario 1 d. nebėra Europos Sąjungos narė. Pagal minėtą Taisyklių 40 punktą, asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, netenka teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, gyvendamas Lietuvoje ir užsienio valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo nepasikeitęs į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, R. L. neteko teisės vairuoti transporto priemones. Apelianto teiginiai, jog neva jis tik formaliai deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje tikslu įforminti savo sūnaus gimimą ir įrašymą į eilę darželyje gauti vietą, jog nuolat gyventi į Lietuvą grįžo 2024 m. vasarą ar 2025 metais, atmestini kaip išgalvoti, siekiant išvengti administracinės atsakomybės (įforminti vaiko gimimą, užrašyti jį į eilę vaikų darželiui pakako ir vaiko mamos veiksmų, kuri, kaip nurodo apeliantas, gyvena Lietuvoje). Duomenų, kurie patvirtintų R. L. teiginius, kad jis Jungtinėje Karalystėje dirbo pavežėjo darbą, o į Lietuvą grįžo tik 2025 metais, su apeliaciniu skundu nepateikta ir tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje nustatyta, kad 2023 metais R. L. padarė visą eilę administracinių nusižengimų, Lietuvos Respublikoje vairuodamas Lietuvoje registruotas transporto priemones. Beje, apklausiamas apylinkės teisme R. L. nurodė kitą, nei apeliaciniame skunde, grįžimo į Lietuvą laikotarpį, t. y. kad Lietuvoje gyvena nuo 2024 metų vasaros. Tokio turinio apelianto paaiškinimai vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, R. L., tapusio nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, vykimas į kitą valstybę nepanaikina jo, kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, statuso, taigi ir pareigos pasikeisti vairuotojo pažymėjimą minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu R. L. neturėjo galiojančio Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo ir įrašo apie tai Kelių transporto priemonių vairuotojų registre nebuvo, todėl policija bei apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad jis vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
8. Teigdamas, jog jo administracinę atsakomybę už tai, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, lengvina tai, kad tai padarė nepiktybiškai, visiškai netyčia, nuo pat pradžių tai pripažino ir gailėjosi, apeliantas taip pat yra neteisus. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Apeliantas nutyli aplinkybę, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis nesutiko padaręs aptariamą KET pažeidimą. Taigi dabar apelianto reiškiamas gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo vertinamas kaip pavėluota reakcija į savo priešingą teisei elgesį.
9. Aptarti skundo argumentai leidžia manyti, jog dėstydamas nurodytus argumentus, apeliantas siekia išvengti artimos sankcijų vidurkiui administracinės nuobaudos, skirtos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, poveikio. Byloje pagrįstai nenustačiusi R. L. administracinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, policijos skirta galutinė 75 Eur bauda vertinama kaip adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, skirta teisingai įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.