Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Korsakui, atsakovo atstovui Andžejui Tabero, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. V. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 3-7, 34-39), kuriuose prašo: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK arba Komisija) 2009-06-04 sprendimą Nr. S-147(7-124/2009), panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009-03-26 sprendimą Nr. 68-75 ir mokestinį patikrinimą nutraukti. Patikslintu skundu prašoma panaikinti ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) 2009 01 29 sprendimą Nr. 14.4-115/2008-8 ir grąžinti bylą Šiaulių AVMI atlikti mokestinį patikrinimą iš naujo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Šiaulių AVMI 2008 11 25 patikrinimo aktu Nr. 35-222 nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2004 05 17 iki 2007 04 20 iš užsienio bankų į savo sąskaitas, esančias AB banke Hansabankas, gavo 514 854,75 Lt pajamų, 2004 m. – 164 538 Lt pajamų natūra (šias sumas pripažino B klasės pajamomis), o 2005 m., nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo, perleido ½ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šio turto pardavimo pajamos priskirtos A klasės pajamoms. Dėl nurodytų aplinkybių vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu priskaičiavo pareiškėjai 219 392 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 77 934,00 Lt delspinigių, iš viso 297 326 Lt.

Šiaulių AVMI 2009 01 29 sprendimu Nr. 14.4-115/2008-8 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą – nurodė sumokėti 206 193 Lt GPM, 73 093 Lt delspinigių.

Centrinis mokesčių administratorius Šiaulių AVMI sprendimą pakeitė – sumažino GPM baudą nuo 61 858 Lt iki 20 619 Lt GPM baudos.

Paaiškina, kad tik dalis pervestų sumų gali būti pripažinta pareiškėjos pajamomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme.

Paaiškina, kad mokesčių administratorius nepagrįstai sieja bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo pradžią su tokios nuosavybės atsiradimo momentu. Teigia, kad bendroji nuosavybė buvo kuriama iki namų valdos dalies perleidimo.

Nesutinka su tuo, kaip mokesčių administratorius vertino pareiškėjos pateikiamus įrodymus. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d. ir teigia, kad mokesčių administratorius turėjo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio sumas. Paaiškina, kad jai kaip fiziniam asmeniui nenustatytos jokios buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo taisyklės. Dėl to mano, kad iš pareiškėjos negalima reikalauti įrodymų apie faktinį lėšų panaudojimą. Paaiškina, kad pareiškėjos pateikti tinkami dokumentai, kurie patvirtina jos argumentus.

Paaiškina, kad M. D. S. neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio nei Lietuvoje, nei ES, kad užsienyje jis buvo nuteistas baudžiamojoje byloje už ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Šis asmuo neturėjo daugiau jokių pajamų, išskyrus į pareiškėjos sąskaitą pervedamas lėšas, už jas įsigijo nuosavybę, tas lėšas naudojo ir pragyvenimui. Šių aplinkybių mokesčių administratorius netyrė, o pareiškėja jų įrodyti neturi jokios galimybės. Nesutinka su apskaičiuotu 17 500 Lt GPM, aiškina, kad jos pajamos iš parduoto turto yra 17 500 Lt, tuomet GPM – 2 625 Lt.

Dėl delspinigių paaiškina, kad mokesčių administratorius ir MGK neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 str. 1 d.. Paaiškina, kad nenustačius pareiškėjos pajamų dydžio, nėra galimybės apskaičiuoti ir delspinigius.

Paaiškina, kad Šiaulių AVMI 2009 01 09 sprendime Nr. 14.4-115/2008-8 už 2005 m. apskaičiuotas GPM 74 188 Lt klaidingai, nes 217 372 Lt turi būti apmokestinama 33 procentų tarifu, o 17 500 Lt – 15 procentų tarifu. Taikant 4 020 MNPD, iš viso gaunama 74 180 Lt, atitinkamai keičiasi ir 40 000 Lt apmokestinimas. Tuo pačiu neteisingai yra apskaičiuoti delspinigiai ir GPM bauda.

Remiasi MAĮ 98 str. 2 d. ir aiškina, kad delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami daugiau nei 180 dienų.

Teigia, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes Šiaulių AVMI vadovavosi pareiškėjos ir M. D. S. paaiškinimais, duotais iki mokestinio patikrinimo pradžios, vėliau nebuvo pašalinti prieštaravimai, kurie buvo jų paaiškinimuose.

Taip pat nurodė, kad Lietuvoje bankas neišgrynino M. D. S. grynų pinigų, kas patvirtina pareiškėjos nurodymus, jog šis asmuo negalėjo turėti pinigų savo sąskaitose. Dėl šių aplinkybių mokesčių administratorius M. D. S. neapklausė. Mano, kad šios aplinkybės pagrįstų, jog šiam asmeniui reikėjo turėti sąskaitą kito asmens vardu.

Teigia, kad inspekcija netyrė, kiek pareiškėja turėjo neapmokestinamų pajamų.

Aiškina, kad už automobilį mokestis apskaičiuotas neteisingai, nes dalį sumos mokėjo pati pareiškėja. Mokesčių administratorius netyrė, kokią dalį už automobilį mokėjo M. D. S.

Teigia, kad M. D. S. vardu mokėti grynieji pinigai patvirtina, kad jis naudojosi iš pareiškėjos sąskaitos gautais pinigais. Teigia, kad M. D. S. aiškinimai, kad jis naudojosi turimais grynais pinigais, neatitinka tikrovės, nes jis 2007 02 02 skolinosi 40 000 GPB ir 8 437 JAV dolerius iš kito asmens.

Nurodo, kad tuomet, kai pareiškėja 2008 m. paliko M. D. S., tai po to jis jai kerštauja. Mano, kad mokestinis tyrimas pradėtas pagal jo skundą, aiškina, kad jis sumušė pareiškėjos vyrą, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat tarp šių asmenų vyksta civilinis ginčas, pareiškėjos namų valdos daliai taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to šio asmens paaiškinimai vertintini kritiškai.

Paaiškina, kad į pareiškėjos sąskaitą buvo duoti 7 pavedimai, o M. D. S. buvo apklaustas tik dėl 6 pavedimų, Todėl dėl 7-ojo pavedimo apskritai nėra jokių paaiškinimų.

Kadangi negalima remtis M. D. S. parodymais, būtina užklausti asmenis ir bendroves, kieno prašymu, kam ir kokiu tikslu buvo pervedami pinigai.

Teigia, kad mokesčių administratorius neteisingai įvertino pareiškėjos teiktus dokumentus dėl išlaidų namų valdai. Nurodo, kad dalis dokumentų yra datuoti po 2005 10 19, kai namų valda jau buvo perleista. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja leido pinigų sumas M. D. S. namų valdos daliai išlaikyti ir eksploatuoti.

Pareiškėja aiškina, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, kad ji mokėjo M. D. S. pinigais, pervestais per jos sąskaitą už namo statybą, už jo skrydžio bilietą ir kt. Nurodo, kad bendrą ūkį su M. D. S. ji vedė nuo 2004 m. pavasario.

Kadangi pareiškėjos pateikti įrodymai įvertinti netinkamai, be to būtina rinkti naujus įrodymus, pareiškėja mano, kad mokestinis ginčas grąžintinas patikrinimui atlikti iš naujo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas aiškino tas pačias aplinkybes, o būtent, kad gautas lėšas naudojo M. D. S. reikmėms bei jas galėjo naudoti tik leidus šiam asmeniui. Dėl automobilio įsigijimo aiškino, kad automobilį M. D. S. įsigijo savo reikmėms ir jis daugiausiai naudojosi šiuo automobiliu. Aiškino, kad M. D. S. paaiškinimai ir parodymai teisme rodo, kad jis duoda melagingus parodymus ir kad dėl to turi atsakyti nustatyta tvarka. Paaiškina, kad VMI praleido sprendimo priėmimo terminą, kuris yra naikinamasis, o dėl to šis sprendimas yra neteisėtas.

Paaiškina, kad pareiškėjos mokestiniame ginče keliami argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui.

Paaiškina, kad mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl trijų epizodų: 1) dėl įrodymų vertinimo, priskiriant pareiškėjos gautą 514 856,75 Lt sumą pareiškėjos gautoms ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinamoms pajamoms; 2) dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM, konstatavus, kad pareiškėja pardavė nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas vėliau nei prieš trejus metus; 3) dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM, pripažinus automobilį pajamomis natūra. Taip pat ginčas yra dėl procedūrų.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl privatinės teisės normų taikymo mokestinių teisinių santykių srityje ir nurodo, kad šio mokestinio ginčo bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tarp pareiškėjos ir užsienio piliečio M. D. S. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių vertinimas civilinės teisės prasme, o iš šių santykių kylančios mokestinės teisinės pasekmės.

Paaiškina, kad dėl automobilio pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų.

Paaiškina, kad byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2004 05 17 iki 2007 04 20 į pareiškėjos asmeninę sąskaitą tarptautiniais pavedimais iš viso pervesta 514 854,75 Lt suma.

Remiasi GPMĮ 3 str., 6 str. 2 ir 3 d. ir paaiškina, kad pareiškėja turėjo įrodyti, kad jos gautos lėšos nėra pajamos. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad šiuo atveju taikytinos Civilinio kodekso normos. Remiasi CK 1.1 str. 2 dalimi.

Nesutinka su pareiškėjos argumentai, kad jai pervestos lėšos buvo skirtos M. D. S. reikmėms. Rėmėsi M.D. S. paaiškinimais, kad lėšos buvo pervedamos pareiškėjos naudai. Paaiškina, kad pareiškėjos teikiami įrodymai patvirtina tai, kad ji pati pirko savo vardu prekes ir paslaugas. Dėl išlaidų nekilnojamajam turtui paaiškina, kad namų valda nuo 2004 03 26 iki 2005 10 19 nuosavybės teise priklausė pareiškėjai, todėl ir išlaidos namų valdai panaudotos pareiškėjos naudai. Kitas išlaidas patvirtinnačiuose dokumentuose nenurodytas pirkėjas, jo adresas, todėl šiais dokumentais neįrodoma, kad išlaidos darytos ne pareiškėjos interesais. Pareiškėja nepateikė nei įgaliojimo, nei pavedimo sutarties. Tai reiškia, kad pareiškėja lėšas iš savo sąskaitų naudojo savo nuožiūra. Dėl įrodinėjimo naštos remiasi MAĮ 67 str. 2 d. ir aiškina, kad mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė mokesčio bazę.

Nurodo, kad pareiškėja, parduodama namų valdą, gavo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, nuo kurių pagrįstai paskaičiuotas 15 procentų pajamų mokestis. Remiasi GPMĮ 6 str. 2 d., 9 p., 17 str. 21 p., 19 str., 5 str. 1 d., 2 str. 14 d., 16 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d., 3 d.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai aiškino, kad sprendžiant dėl mokesčio bazės dydžio, mokesčių administratoriui nesuteikta teisė vertinti asmenų tarpusavio santykių. Taip pat nurodė, kad lėšų faktinis panaudojimas nėra susijęs su pajamų gavimu. Taip pat nesvarbu, iš kur į pareiškėjos sąskaitą pakliuvo pinigai. Paaiškino, kad pareiškėja neneigė gavusi dovanų automobilį. Tai yra pajamos natūra ir tam jokios reikšmės neturi aplinkybė, kaip dovanotojas mokėjo už šį automobilį - grynais ar pavedimu. Dėl delspinigių paaiškino, kad delspinigių skaičiavimas ginčo metu tęsiamas. Tik atsiradus teisei išieškoti mokesčius priverstine tvarka, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų.

Skundas netenkinamas.

Mokestinis ginčas yra dėl pareiškėjai priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių delspinigių ir baudos.

Šiaulių AVMI 2008 11 25 patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2007 12 31.

Patikrinimo metu nustatyta, kad į E. S. (tuo metu buvusi pareiškėjos pavardė) vardu atidarytas sąskaitas AB banke „Hansa bankas“ buvo gauta: 2004 05 17 – 14 294 GBP arba 730,75 Lt; 2004 08 18 – 39 985 USD arba 111 598,14 Lt; 2005 01 19 – 40 985 USD arba 108 712,71 Lt; 2005 04 26 – 41 019 USD arba 108 659,33 Lt, 2006 06 08 – 15 000 USD arba 40 406 Lt, 2006 05 10 – 8 000 GBP arba 40 411,02 Lt; 2007 04 20 – 41 000 USD arba 104 336,80 Lt; iš viso gauta 514 854,75 Lt suma. Nustatyta, kad E. S. šias sumas pervesdavo į litus ir naudojo pirkiniams, paslaugoms įsigyti, išimdavo grynais.

Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Ginčas yra tik dėl to, kur ir kokiu tikslu pareiškėja šias sumas naudojo. Jos teigimu pinigai buvo naudojami daugiausia M. D. S. reikmėms, tam jie ir buvo pervedami į pareiškėjos sąskaitą.

Nustatyta, kad pareiškėja savo vardu pagal 2004 02 18 žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato (adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai) pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo nekilnojamą turtą už 45 000 Lt. Pajamų šaltiniams pagrįsti pareiškėja pateikė 2002 09 08 jos mamos I. J. 45 000 Lt dovanojimo sutartį. Šį faktą mokesčių administratoriui patvirtino ir I. J. Nustatyta, kad namų valdos pardavėjas iki sutarties sudarymo 45 000 Lt gavo iš pirkėjos.

Pagal 2005 10 10 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį pareiškėja ½ dalį viso 2004 02 18 įgyto turto pardavė M. D. S. už 40 000 Lt.

Pagal 2004 09 06 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą E. S. vardu, ji įsigijo 2004 m. gamybos naują automobilį Mersedez Benz 350 už 164 583 Lt. Sutartyje numatyta, kad 16 300 Lt avansą sumoka D. K., o 148238 Lt – M.D. S. Tiek pareiškėja, tiek M. D. S. pateikė paaiškinimus, kad pareiškėja automobilio nepirko, o jis jai buvo padovanotas 2004 09 09 per jos gimtadienio vakarėlį. 2008 10 17 šis automobilis buvo išregistruotas ir įregistruotas naujos savininkės A. D. vardu.

Mokesčių administratorius pripažino, kad tai pareiškėjos pajamos, gautos natūra.

Patikrinimo aktu pareiškėjai, atsižvelgiant į nustatytus pajamų gavimo faktus ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, galiojusias pajamų gavimo momentu, apskaičiuota 219 392 Lt GPM, 77 934 Lt GPM delspinigių.

E. S. 2008 12 29 pateikė Šiaulių AVMI pastabas dėl Patikrinimo akto (MGK byla, t. I, l. 155-158).

E. V. 2009 01 27 pateikė Šiaulių AVMI pasiūlymą susitarti dėl mokesčio dydžio (MGK byla, t. I, l. 112-113).

Dėl pasiūlymo susitarti Šiaulių AVMI sudaryta darbo grupė 2009 01 27 priėmė sprendimą (MGK byla, t., l. 70-72), kuriuo nepritarta susitarimo pasirašymui.

Šiaulių AVMI 2009 01 29 sprendimu Nr. 14.4-115/2008-8 iš dalies patvirtino 2008 11 25 patikrinimo aktą Nr. 35-222, GPM sumažino iki 206 193 Lt, atitinkamai sumažėjo delspinigiai.

Pakeitimas padarytas dėl to, kad M. D. S. dukros C. M S. 2005 m. pervestų pinigų į pareiškėjos sąskaitą dalis - 40 000 Lt – buvo pripažinta pinigų suma, kuria sumokėta už ½ dalies namų valdos perleidimą M.D. S., t. y. pinigai gauti už nekilnojamojo turto dalies perleidimą. C. M S. viso pervedė pareiškėjai 328 970,18 Lt dalimis – 2004 08 18, 2005 01 19, 2005 04 26.

VMI 2009 03 26 sprendimu Nr. 68-75 patvirtinta Šiaulių AVMI 2009 01 29 sprendimo dalis, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 206 193 Lt GPM, 73 093 Lt GPM delspinigių. Pakeista sprendimo dalis dėl baudos, bauda sumažinta nuo 61 858 Lt iki 20 619 Lt GPM baudos.

Dėl Šiaulių AVMI priimto sprendimo termino.

MAĮ 132 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, nurodytas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gauna.

Pagal turimą medžiagą darytina išvada, kad sprendimas turėjo būti priimtas 2009 01 28. Tačiau 2009 01 27 pareiškėja pateikė mokesčių administratoriui pasiūlymą susitarti dėl mokesčių sumos. Tokio susitarimo sudarymą reglamentuoja MAĮ 71 str. nuostatos. Akivaizdu, kad mokesčių administratorius kitą dieną negalėjo priimti sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nes privalėjo išspręsti pareiškėjos pasiūlymą, o vėliau koreguoti sprendimą, atsižvelgdamas į pasiūlymo nagrinėjimo rezultatą. Mokesčių administratorius operatyviai 2009 01 27 priėmė sprendimą dėl pasiūlymo, jame nurodyta, kad E. V. apie šį sprendimą bus informuota sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Todėl Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turėjo būti keičiamas ir koreguojamas. Dėl to būtina pripažinti, kad Šiaulių AVMI sprendimo priėmimas dar po vienos dienos yra pateisinamas ir padarytas būtent atsižvelgiant į pareiškėjos interesus.

Šiuo atveju pareiškėjos atstovas nenurodė, kokią įtaką vienos dienos termino praleidimas turėjo objektyviam visų aplinkybių vertinimui ir sprendimo pagrįstumui. Teismas taip pat nenustatė, kad nurodytas procesinis pažeidimas galėjo turėti kokią nors įtaką objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui. Priešingai, šiuo atveju mokesčių administratorius, spręsdamas dėl pasiūlymo susitarti dėl mokesčio sumos, dar kartą įvertino reikšmingas šio ginčo aplinkybes.

Dėl to šis pareiškėjos argumentas laikomas nepagrįstu.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio.

Minėta, kad pareiškėja neginčija, kad į jos sąskaitą buvo pervesta 514 854,75 Lt suma. Šiaulių AVMI sprendime nurodyta, kad lėšos pervestos iš fizinių ir juridinių asmenų, nurodyti šie asmenys.

Šios sumos pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių susitarimų su nurodytais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie patvirtintų, kad šios sumos nėra pareiškėjos pajamos, tai, kaip šios lėšos buvo panaudojamos, jų apmokestinimui reikšmės neturi. Pareiškėja nurodo, kad būtina atsižvelgti į jos asmeninius santykius su M. D. S., tačiau mokesčių įstatymų taikymui šie santykiai nėra reikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Šiuo atveju mokesčius reglamentuojantys įstatymai reglamentuoja santykius, kurie susiklostė tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo, todėl mokesčių administratorius neprivalėjo vertinti, kokie civiliniai santykiai egzistavo tarp pareiškėjos ir M. D. S. Be to, dalis pajamų gauta iš kitų asmenų ir mokesčių administratorius pagal MAĮ 67 str. nuostatas neprivalo aiškintis, kokiu pagrindu šie asmenys į pareiškėjos sąskaitą pervedė lėšas. Šias aplinkybes galėjo įrodinėti pareiškėja. Teismas nekvestionuoja pareiškėjos ir M. D. S. nurodomo fakto, kad kurį laiką nuo 2004 m. jie Lietuvoje gyveno kartu, bendravo, tačiau šis faktas nereiškia, kad pareiškėja negavo pajamų. Dokumentais neįrodyta, kad į pareiškėjos sąskaitą lėšos patekdavo vykdant kažkokias sutartis su kitais asmenimis, pagal kurias pinigai turėjo būti panaudojami vykdant kokius nors pavedimus ar kitus susitarimus. Iš pareiškėjos ir M. D. S. santykių seka ir tai, kad M. D. S. rūpinosi tuo, kur pareiškėja leido jai pervestus pinigus. M. D. S. teisme apklaustas liudytoju paaiškino, kad jie gyveno kartu, jis pareiškėjai duodavo pinigų (pervedimų jis nepamena), todėl reikalavo atskaitomybės, nes jo manymu 30 000 Lt per mėnesį maistui yra per daug. Tačiau tai tik patvirtina, kad pareiškėja gautas lėšas naudojo savo nuožiūra. Nesvarbu, kad galimai ji privalėjo atsiskaityti asmeniui, su kuriuo tada gyveno, tačiau pinigus ji leido savo ar bendroms su draugu reikmėms, dovanojo ir skolino kitiems asmenims. Investavimas į įrenginėjamą namą taip pat rodo, kad pareiškėja lėšas naudojo savo reikmėms. Šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi ir tas faktas, kad pareiškėja kažkokias paslaugas ar prekes pirko M. D. S. Ji gavo lėšas ir naudojo jas savo nuožiūra, taigi galėjo išlaidas derinti su M. D. S., galėjo lėšas leisti jo poreikiams ar kam kitam dovanoti, o galėjo ir nederinti lėšų panaudojimo. Tai priklausė tik nuo jų asmeninių santykių pobūdžio, ko mokesčių administratorius vertinti neprivalo ir negali. Gautų pajamų panaudojimas kieno tai kito naudai, nereiškia, kad gautos sumos nėra pareiškėjos pajamos, pinigai gauti jos naudai, o kur ji juos panaudoja, yra jos asmeninis sprendimas. Lėšų panaudojimo tokiu atveju, kai nėra pateiktos kažkokios sutartys, patvirtinančios, kad pareiškėja vykdė pavedimus ar užsiėmė kokia kita veikla kieno nors naudai, mokesčių administratorius tirti neprivalo. Nors šiuo atveju mokesčių administratoriai analizavo pareiškėjos teikiamus įrodymus dėl lėšų panaudojimo ir dėl jų pasisakė.

Pareiškėja teigia, kad M. D. S. paaiškinimais mokestinio ginčo metu bei parodymais teisme negalima vadovautis, nes šis asmuo kerštauja. Tačiau šis asmuo neneigė, kad duodavo pareiškėjai pingines lėšas, kad kontroliavo jų panaudojimą, tokie paaiškinimai iš dalies sutampa su pareiškėjos aiškinimais, todėl nėra pagrindo netikėti šio asmens parodymais. Pareiškėja aiškina, kad M. D. S. visada kartu su ja eidavo išimti pinigų iš banko, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi. Visų pirma, jis negalėjo visada dalyvauti paimant pinigus, nes dažnai būdavo išvykęs, o pareiškėja tais laikotarpiais galėjo pati nuimti pinigus. Tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja S. K., kuri parodė, kad M. D. S. nebūdavo Lietuvoje, o pareiškėjai būdavo paliekama pinigų suma, kad ji turėjo atsiskaityti, kur pinigus išleido. Tai, kad ji turėjo atsiskaityti, susiję su pareiškėjos ir M. D. S. asmeniniais santykiais ir nereiškia, kad pareiškėja negalėjo disponuoti gautomis sumomis. Antra, pačios pareiškėjos pateikti kvitai, kiti atsiskaitymo dokumentai, patvirtina, kad ji pinigais disponavo asmeniškai.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Įstatyme nurodytos išimtys negali būti šiuo atveju taikomos. Pareiškėja neįrodė, kad ji negavo naudos pinigais. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, tai mokesčių administratorius nustatė gautas pajamas – pareiškėjai pervestų lėšų faktą, nustatė tų lėšų dydį, t. y. pajamų mokesčio objektą. Todėl pareiškėjos argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti. Mokesčių administratoriui nustačius mokesčio bazę, pareiškėja privalėjo įrodyti, kad nurodytos sumos negali būti laikomos jos pajamomis. T. y. pagal MAĮ 67 str. nuostatas, pareiškėja, būdama mokesčių mokėtoju, nesutikdama su apskaičiuotomis sumomis, privalo pagrįsti, kad jos yra neteisingos. Pareiškėja, motyvuodama savo nesutikimą, visiškai nenurodo, kokią konkrečią sumą jį laiko savo pajamomis. Ji mano, kad tai nustatyti yra mokesčių administratoriaus pareiga. Nors neneigia, kad dalį nurodytų sumų naudojo savo reikmėms. Mokesčių administratorius mokesčio bazę nustatė sąskaitų iš banko pagrindu, t. y. įrodė konkrečias apmokestinamas sumas ir jų pagrindu apskaičiavo mokestį. Mokesčių administratorius tinkamai pasisakė dėl pareiškėjos teiktų įvairių sąskaitų, čekių, sutarčių, statybos darbų aktų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 12 09 iki 2005 08 22, kai namas ir namų valda buvo pareiškėjos nuosavybė, šie apskaitos dokumentai neįrodo, kad lėšos buvo naudojamos išimtinai M. D. S. naudai. Po to, kai namų valda ½ dalimi atiteko M. D. S., pareiškėjos teikti kvitai patvirtina tik tai, kad ji mokėjo už įvairias paslaugas. Ji kaip namo dalies savininkė ir turėjo mokėti už šias paslaugas, o tai, kad ji galimai mokėjo ir už M. D. S. namo dalį, yra jos pačios sprendimas, kaip panaudoti gautas lėšas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 12 12 protokolas (MGK byla, l. 51-52), kur fiksuota kaip įrengta M. D. S. namo dalis, neturi reikšmės šio ginčo aplinkybių vertinimui. Fiksuotos aplinkybės, kai namo dalis jau buvo perleista M. D. S., todėl, netgi, jeigu anksčiau pareiškėja ir įrengė šią namo dalį, pirko baldus, tai ši dalis jau buvo jos realizuota. Pareiškėjos valia buvo, už kokią sumą perleisti namo dalį, ir ji galėjo susigrąžinti turėtas išlaidas.

Pagal GPMĮ 5 str. pajamų mokesčio objektu yra gyventojo pajamos, o 6 str. nustatyti pajamų mokesčio tarifai. Mokesčių administratorius pagrįstai taikė skirtingais laikotarpiais skirtingą mokesčio tarifą – 33 ir 27 procentų dydžio.

Dalis pajamų mokesčio apskaičiuota dėl nekilnojamojo turto perleidimo.

Nustatyta, kad E. S. pagal 2004 02 18 žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai) pirkimo pardavimo sutartį savo vardu įsigijo nekilnojamą turtą už 45 000 Lt. Namų valda tapo pareiškėjos nuosavybe. Pagal 2005 10 10 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį ½ dalį įgyto nekilnojamojo turto pareiškėja pardavė M. D. S. už 40 000 Lt. Nekilnojami daiktai parduoti neišlaikius jų 3 metus, todėl pagal GPMĮ 5, 6, 17 ir 19 straipsnių nuostatas gautos iš šio turto pardavimo pajamos (skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo kainos) turėjo būti apmokestintos 15 procentų tarifu. T. y. 45 000 Lt dalinami į dvi lygias dalis, kas sudaro 22 500 Lt, tai yra pusės nekilnojamojo turto įsigijimo kaina. Šią dalį pareiškėja pardavė už 40 000 Lt, taigi gavo pajamų (40 000 – 22 500) 17 500 Lt. Nuo šių pajamų, kartu su kitomis tų metų pajamomis, pritaikius individualų 4 020 Lt MNPD (metinis neapmokestinamas pajamų dydis) papildomai apskaičiuotas mokestis. Bendras GPM už 2005 metus buvo perskaičiuotas, tvirtinant patikrinimo aktą, nes iš pareiškėjos pajamų, t. y. gautų į banko sąskaitas lėšų, atimta 40 000 Lt suma, kuri pripažinta, kaip M. D. S. užmokestis už perkamą nekilnojamą turtą. Kadangi pajamos apmokestintos taikant 4 020 Lt MNPD, pareiškėja nepagrįstai aiškina, kad pajamų mokestis apskaičiuotas netaikant MNPD.

Pareiškėja niekaip nepaneigia, kad gavo pajamų, pardavusi nekilnojamąjį turtą. Įsigydama šį turtą pareiškėja, pagrįsdama šios sumos turėjimą, nurodė 2002 09 08 dovanojimo sutartį, pagal kurią jos motina jai dovanojo 45 000 Lt. Taigi, nekilnojamą turtą ji įsigijo už savo lėšas, kurios neapmokestinamos, o pardavė ½ šio turto M. D. S. už 40 000 Lt, kas reiškia, kad gavo 17 500 Lt apmokestinamų pajamų (pirkimo-pardavimo sutartis, MGK byla, t. I, l. 41-43).

Šioje dalyje pajamų mokestis apskaičiuotas teisėtai, pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis GPMĮ 5, 6 ir 17 str. 21 dalimi.

Dėl pajamų, gautų natūra.

Byloje yra automobilio Mercedes-Benz ML 350 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 09 06 (MGK byla, t. I, l. 47-49). Pirkėju nurodyta E. S., tačiau šios sutarties 3.1.1 punkte nustatyta mokėjimo tvarka – 16 300 Lt avansą iki 2004 09 07 sumoka D. K., likusią prekės dalį – 148 238 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2004 09 08 M. D. S. Automobilis 2004 09 14 įregistruotas E. S. vardu (MGK byla. t. I, l. 69). Pareiškėja pateikė S. V. raštą (b. l. 103), iš kurio matyti, kad sutarties sąlygos dėl apmokėjimo įvykdytos – avansinį mokėjimą 16 300 Lt 2004 09 07 pervedė D. K., likusi kainos dalis – 148 238 Lt gauta 2004 09 08 pavedimu į UAB Silberauto sąskaitą, nurodant „M. D. S. (duomenys neskelbtini) už automobilį ML 350“. Tai įrodo, kad automobilis pirktas ne iš pareiškėjos lėšų. M. D. S. teisme parodė, kad tai buvo pareiškėjai įteikta gimimo dienos dovana. Pareiškėjos gimimo diena yra rugsėjo 9 d., todėl šiuo paaiškinimu netikėti pagrindo nėra. Tai, kad M.D. S. teisme aiškino, kad už automobilį mokėjo grynais pinigais automobilių salone, o rašte nurodyta, kad iš sąskaitos, neturi jokios įtakos šiam ginčui. Esmė yra tame, kad būtent M. D. S. mokėjo didžiąją dalį sumos už automobilį, bet visai nesvarbu, kokiu būdu jis mokėjo. Dėl detalių liudytojas gali klysti, bet tai negali būti vertinama kaip žinomai melagingi parodymai. Dėl to, kad mokėjo būtent jis, ginčo nėra. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos atstovo argumentai, kad liudytojui turi būti keliama baudžiamoji byla ABTĮ 109 str. numatyta tvarka.

Pareiškėja aiškina, kad automobilis pirktas M. D. S. poreikiams, tačiau automobilis yra įregistruotas pareiškėjos vardu ir ji to neneigia. Jeigu turtas registruotas pareiškėjos vardu, reiškia jis yra pareiškėjos nuosavybė. Tokiu atveju kitas asmuo negali nei valdyti automobilio, nei juo laisvai disponuoti (parduoti, išnuomoti), tik pareiškėja turėjo visas teises, sudarančias nuosavybės teisės turinį. M. D. S. patvirtino, kad tai buvo dovana, ir šis jo teiginys niekaip nebuvo paneigtas. Tai, kad automobilis buvo pareiškėjos nuosavybė, patvirtina ir tas faktas, kad vėliau ji šį automobilį išregistravo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, nei kad ji faktiškai mokėjo šio automobilio įsigijimo išlaidas, nei, kad automobiliu disponuoti laisvai negalėjo. To, kad sykį vairavo šį automobilį, neneigia ir M. D. S. Atsižvelgiant į jo bei pareiškėjos asmeninius santykius, aišku, kad jis galėjo vairuoti automobilį ir ne vieną kartą, tačiau tai nereiškia, kad automobilis įgytas jo nuosavybėn.

Nustačius, kad pareiškėja gavo pajamas natūra, šioms pajamoms taikytinos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl šios pajamos pagrįstai apmokestintos 33 procentų tarifu, kuris galiojo 2004 metais.

Dėl delspinigių skaičiavimo.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius turėjo taikyti MAĮ 100 str. 1 d. nuostatas, kur nustatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai. Tačiau pareiškėja nenurodo, kuris iš įstatyme nurodytų atleidimo pagrindų turėtų būti taikomas. MAĮ 141 str. 1 d. nurodyti galimi atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindai, tačiau pareiškėja nenurodo, kuris jų taikytinas. Iš mokestinio ginčo medžiagos galima daryti išvadą, kad nėra nei vieno nei MAĮ 141 str. 1 d., nei 100 str. 1 d. nustatytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja ateityje mokesčių administratoriui negalės teikti pagrįstų prašymų dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos.

Dėl delspinigių skaičiavimo trukmės būtina vadovautis MAĮ 96, 97 straipsnių nuostatomis. Pagal MAĮ 97 str. 2 d. delspinigiai turėjo būti pradėti skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Nenustatyta maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė. Pagal MAĮ 98 str. 1 d. 1 p. delspinigiai tokiu kaip šis atveju skaičiuojami iki mokesčio sumokėjimo į biudžetą dienos. MAĮ 98 str. 2 dalyje kalbama apie kitą atvejį – tai delspinigių skaičiavimas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Tokiu atveju nustatyta delspinigių skaičiavimo trukmė – 180 dienų. Kadangi mokesčių administratoriui dar neatsirado teisė priverstinai išieškoti mokesčius, 180 dienų terminas dar negali būti taikomas.

Pareiškėjai taikyta minimali 10 procentų GPM bauda, todėl nėra pagrindo keisti sprendimus šioje dalyje.

Mokesčiai, mokesčių delspinigiai ir bauda apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.