- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-709-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- AB „Autuva“
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Kralikienė Procesinio sprendimo kategorija 121.18; 44.5.2.16; 44.8. (S)
2008 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms E.J., advokatei Jovitai Usonytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei AB „Autuva“ dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė pakeisti 1994-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir iš atsakovės AB „Autuva“ ieškovei priteisti žalos atlyginimą po 0,36 dalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki gyvos galvos (b. l. 67–69, 74–76). Nurodė, kad 1975-02-05 autoįvykio metu ieškovė buvo sužalota atsakovės automobiliu, dėl patirtų sunkių sužalojimų jai nustatytas I-os grupės invalidumas. Įvykio metu ieškovė dirbo Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Klevelis“, buvo sužalota pakeliui į darbą, sužalojimas buvo pripažintas darbiniu suluošinimu. 1978-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo priteistas žalos atlyginimas, remiantis tuo metu galiojusio LR CK 493 straipsniu, dėl žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio. 1993-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistas atlyginimas už pakenkimą sveikatai. 1994-01-18 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė, iš atsakovės ieškovei priteisė žalos atlyginimą už 1993 m. rugsėjo–gruodžio mėnesius – 340,13 Lt, o nuo 1994-01-01 – kiekvieną mėnesį po 96,55 Lt, žalos atlyginimo dydį keičiant priklausomai nuo LR Vyriausybės nutarimų „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“. Atsakovė pagal LR Vyriausybės nutarimus „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ bei „Dėl minimalių ir kitų išmokų didinimo“ didino priteistas žalos atlyginimo išlaidas ir mokėjo: 1995 m. sausio mėn. – 170 Lt, 1995 m. vasario–balandžio mėn. – 200 Lt, 1995 m. gegužės–birželio mėn. – 240 Lt, 1995 m. liepos–rugsėjo mėn. – 300 Lt, 1995 m. spalio–gruodžio mėn. – 360 Lt, 1996 m. sausio mėn.–2007 m. balandžio mėn. – 420 Lt, 2007 m. gegužės mėn. –237,30 Lt. 2007-08-31 raštu atsakovė ieškovei pranešė, jog nuo 1996-12-01 žalos atlyginimas sudarė 185,76 Lt, nurodė, kad nuo 2007 m. birželio mėnesio mokės ieškovei 185,76 Lt dydžio žalos atlyginimą, kurį atsakovė apskaičiavo, remdamasi LR Vyriausybės 1996-10-28 nutarimu Nr. 1256 „Dėl minimalių ir kitų išmokų didinimo“. Nuo 1996 m. darbo užmokestis ir kitos išmokos indeksuotos nebuvo. 1996 m. atsakovės apskaičiuotas mokėtinas žalos atlyginimo dydis dėl infliacijos nuvertėjo. Tuo metu teismo sprendimu ieškovei priteista žalos atlyginimo suma atitiko dvigubą tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, o šiuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudaro 800 Lt, t. y. iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl išmokų dydžio pakeitimo. Ieškovė prašo žalos dydį apskaičiuoti taikant LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo ir LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, kurie reglamentuoja žalos atlyginimą asmenims, kuriems sveikata buvo sužalota dėl nelaimingo atsitikimo darbe, analogiją, kadangi ieškovei sveikatos sužalojimas buvo padarytas vykstant į darbą. Remiantis LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, žalos dydis ieškovei turi būti apskaičiuotas kaip periodinė netekto darbingumo kompensacija: darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k), mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5xdxkxD. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis taip pat nustato nukentėjusiajam mokėtinos netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimą pagal analogišką formulę. Atsižvelgdama į tai ieškovė iš atsakovės prašo priteisti žalos atlyginimą – 0,36 dalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (0,5xdxk=0,5x1x0,72) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. balandžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, jog 1975-02-05 įvykusios autoavarijos metu ieškovė buvo sužalota atsakovės automobiliu, dėl šio sužalojimo ieškovė tapo I-os grupės invalide, todėl atsakovė, didesnio pavojaus šaltinio savininkė, privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 493 str.). Žalos atlyginimo dydžio nustatymo pagrindą sudarė minimalus darbo užmokesčio dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-08-17 nutarimo Nr. 629 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2. p., 4.2.1. p.).
Teismas konstatavo, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų dydžiui nustatyti, ieškovė turi teisę reikšti naują ieškinį, reikalaudama pakeisti išmokų dydį (CPK 279 str. 5 d.). Šių aplinkybių buvimą įrodyti privalo ieškovė (CPK 178 str.). Teismo sprendimu žalos atlyginimas ieškovei iš atsakovės yra priteistas kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojos 1964 m. CK 493 str. pagrindu. 1993-12-15 teismo sprendime nurodoma, jog žalą, padarytą ieškovės sveikatai, atsakovė turi atlyginti tiek, kiek ji viršija ieškovės gaunamas pašalpas ar po jos sveikatos sužalojimo faktiškai gaunamos pensijos sumą (1964 m. CK 500 str.). Atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam dėl darbingumo netekimo prarastas pajamas, dėl sveikatos sužalojimo turėtas papildomas išlaidas (1964 m. CK 500 str. 1 d., 483 str., 484 str., 493 str.). LR CK 6.288 str. 3 d. nustato, jog su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusią žalą atlyginant periodinėmis išmokomis, šios išmokos yra indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.288 str. 3 d., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2 d.). Jei po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, ieškinio pagrindą pagrindžiančias aplinkybes privalo įrodyti ieškovas (LR CK 6.283 str. 3 d., 178 str.). Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas yra specialus žalos atlyginimą reglamentuojantis teisės aktas, taikomas darbuotojams nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga atveju (šio įstatymo 1 str.). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra specialus teisės aktas, nustatantis nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius (šio įstatymo 1 str.). Nustatant žalos dydį, ieškovė prašo taikyti šių įstatymų analogiją. Šalis siejantys deliktinės atsakomybės dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos teisiniai santykiai yra reglamentuoti Civilinio kodekso, minėti įstatymai šalis siejančio santykio nereglamentuoja. Specialiųjų teisės normų taikyti pagal analogiją neleidžiama (CK 1.8 str. 1 d., 3 d.). Todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteistinos žalos dydį nustatyti, taikant Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo analogiją yra nepagrįstas, reikalavimas pakeisti 1994-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir iš atsakovės AB „Autuva“ ieškovei priteisti žalos atlyginimą po 0,36 dalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, visiškai tenkinant jos ieškinio reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Žalos atlyginimo dydis jai buvo priteistas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimais „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“. Šie nutarimai nuolat buvo keičiami, išmokų dydis indeksuojamas. Tuo metu žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo dvigubai viršijo minimalią algą. Tačiau nuo 1996 m. jokių darbo užmokesčių ir kitų išmokų Vyriausybė nebeindeksavo, todėl 1996 m. atsakovės apskaičiuotas žalos atlyginimo dydis dėl infliacijos nuvertėjo, siekia tik 0,4 dabar nustatytos minimalios algos.
2. Po traumos dabar sveikata žymiai pablogėjo, reikalingos įvairios procedūros, kurios yra mokamos. Gaunamų pajamų procedūroms ir vaistams nepakanka.
3. Kadangi sveikatos sužalojimas įvyko pakeliui į darbą, todėl reikalavimas pakeisti 1994-01-18 LAT nutartį vadovaujantis įstatymo analogija, t. y. taikant LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga įstatymą, yra pagrįstas, nes sužalojimas buvo patirtas einant į darbą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija absoliučių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad Klaipėdos miesto liaudies teismo 1978 m. birželio 29 d. sprendimu dėl 1975-02-05 avarijos metu sužalotos sveikatos ieškovei D. J. iš atsakovės buvo priteistas 1101,12 rub. žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 1975-06-05 iki 1978-06-05 ir nuo 1978-06-05 iki 1979-06-02 po 23,92 rub. kas mėnesį (civilinės bylos Nr. 2-3398/93 l. 6). Nustatyta, jog 1975-02-05 įvykusios autoavarijos metu ieškovė buvo sužalota atsakovės automobiliu, dėl šio sužalojimo ieškovė tapo I-os grupės invalide, todėl atsakovė, didesnio pavojaus šaltinio savininkė, ieškovei moka žalos atlyginimą (CK 493 str.). 1993 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės akcinės bendrovės „Autuva“ priteistas ieškovei žalos atlyginimas už sveikatos suluošinimą: už 1993 m. rugsėjo–lapkričio mėn. 15,86 Lt, nuo 1993 m. gruodžio 1 d. visam laikui (be termino) – po 15,68 Lt kas mėnesį, žalos atlyginimo dydį keičiant priklausomai nuo Vyriausybės nutarimų „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ (1964 m. CK 500 str.) (civilinės bylos Nr. 2-3398/93 l. 27–28). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994-01-18 nutartimi šis sprendimas buvo pakeistas, ieškovei D. J. iš atsakovės AB „Autuva“ priteistas žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą padidintas, žalos atlyginimo dydį keičiant priklausomai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ (civilinės bylos Nr. 2-3398/93 l. 33–35). Žalos atlyginimo dydžio nustatymo pagrindą sudarė minimalus darbo užmokesčio dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-08-17 nutarimo Nr. 629 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2. p., 4.2.1. p.).
Patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą dėl 1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos pinigų sumos žalai atlyginti mokėjimo padidinimo ieškovė grindė tuo, kad nuo 1996 m. Vyriausybė nebeindeksuoja periodinių išmokų, kurios nuvertėjo, o ieškovės sveikata tik pablogėjo. Šį apeliacinio skundo argumentą kolegija atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esant CPK 279 straipsnio penktojoje dalyje numatytoms aplinkybėms yra galimybė reikšti naują ieškinį, reikalaujant pakeisti išmokų dydį. Tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovė tokių pagrindų nenurodė, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Prie apeliacinio skundo pateikti papildomi dokumentai nevertintini, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų, išskyrus išimtis, numatytas CPK 314 straipsnyje. Tačiau šioje byloje šios išimtys netaikytinos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar dėl ieškovės pagal analogiją galima taikyti LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo ir LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškilusį ginčą, netaikė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nuostatų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija kolegija sutinka, todėl atmeta trečiąjį apeliacinio skundo argumentą, kadangi nurodyti įstatymai yra specialūs teisės aktai, nustatantys nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad šioje byloje šalis –ieškovę D. J. ir atsakovę AB „Autuva“ – sieja deliktinės atsakomybės dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos teisiniai santykiai, kurie yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų.
Kadangi LR CK 1.8 straipsnio 3 dalies nuostatos draudžia pagal analogiją taikyti specialias teisės normas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti 1994-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį taikant įstatymo analogiją. Pažymėtina, kad 2008-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 684 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 82-3263), kuriuo patvirtino Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą ir nustatė, kad nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į 2007 metų gruodžio mėnesio, palyginti su 2006 metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį paskelbė Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nei faktinio, nei įstatymų numatyto pagrindo byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–338 straipsniais,
nutaria:
atsakovės D.J. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.