Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-799-309-2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-26
Bylos Nr.: 1A-799-309-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-40-9-00035-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. J.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-799-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00035-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.1.7.4; 2.1.7.4.4; 2.4.2.1; 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nuteistojo A. J. gynėjui advokatui Laimonui Straukai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ši bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad būdamas A. J. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2007-01-23 iki 2008-09-19 tyčia apgaulingai tvarkė A. J. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas kaip pirkėjui išrašytų 84 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonės vardu buvo įsigyta paslaugų ir įvairių statybinių medžiagų už 58 761,92 Lt sumą, o būtent :

Eil. Nr.,Data Serija, Nr. Kaina,Lt PVM,Lt Suma,Lt Prekių, paslaugų pardavėjas

1 2007.01.23 (duomenys neskelbtini) 0820118266 444,98 78,18 523,16 S.

2 2007.01.23 (duomenys neskelbtini) 0853102090 230,09 41,42 271,51 S.

3 2007.01.29 (duomenys neskelbtini)1034901130 274,89 49,48 324,37 S.

4 2007.01.31 (duomenys neskelbtini) 1049602344 114,41 20,59 135,00 S.

5 2007.02.06 (duomenys neskelbtini) 1051600998 145,44 26,18 171,62 S.

6 2007.02.06 (duomenys neskelbtini) 1051600999 583,39 105,01 688,40 S.

7 2007.02.13 (duomenys neskelbtini) 1037704744 515,51 92,79 608,30 S.

8 2007.02.22 (duomenys neskelbtini)1051601191 312,39 56,23 368,62 S.

9 2007.02.27 (duomenys neskelbtini) 0232204357 338,45 60,92 399,37 S.

10 2007.03.04 (duomenys neskelbtini) 1038003946 775,32 134,67 909,99 S.

11 2007.03.28 (duomenys neskelbtini) 0843906197 335,79 60,44 396,23 S.

12 2007.03.30 (duomenys neskelbtini)0248405388 59,97 10,80 70,77 S.

13 2007.03.30 (duomenys neskelbtini) 0255402396 521,90 93,94 615,84 S.

14 2007.04.26 (duomenys neskelbtini) 2419484 148,81 26,79 175,60 D.

15 2007.06.07 (duomenys neskelbtini) 1037904870 1019,52 183,51 1203,03 S.

16 2007.06.27 (duomenys neskelbtini) 2577604 323,22 58,18 381,40 D.

17 2007.07.02 (duomenys neskelbtini) 2577707 46,16 8,31 54,47 D.

18 2007.07.05 (duomenys neskelbtini) 2584613 70,19 12,64 82,83 D.

19 2007.07.05 (duomenys neskelbtini) 2584602 138,36 24,91 163,27 D.

20 2007.07.31 (duomenys neskelbtini) 0711267 6333,69 1140,07 7473,76 Sf. UAB

21 2007.09.29 (duomenys neskelbtini) 2724992 246,82 44,43 291,25 P. UAB

22 2007.09.30 (duomenys neskelbtini) 1054203931 388,59 69,95 458,54 S.

23 2007.10.04 (duomenys neskelbtini)-0004005 160,86 28,95 189,81 K. UAB

24 2007.10.04 (duomenys neskelbtini) 0847107849 1240,62 223,31 1463,93 S.

25 2007.10.05 (duomenys neskelbtini) 0869701343 1258,92 226,60 1485,52 S.

26 2007.10.09 (duomenys neskelbtini)-0004039 1126,02 202,68 1328,70 K. UAB

27 2007.10.16 (duomenys neskelbtini)-0004122 367,28 66,11 433,39 K. UAB

28 2007.10.18 (duomenys neskelbtini)-0004173 320,53 57,70 378,23 K. UAB

29 2007.10.20 (duomenys neskelbtini) 2769860 70,38 12,67 83,05 D.

30 2007.10.22 (duomenys neskelbtini) 1066101197 1780,85 320,55 2101,40 S.

31 2007.11.02 (duomenys neskelbtini) 1049604846 376,20 67,72 443,92 S.

32 2007.11.17 (duomenys neskelbtini) 2842659 49,49 8,91 58,40 D.

33 2007.11.22 (duomenys neskelbtini) 10103900132 376,07 65,77 441,84 S.

34 2007.12.12 (duomenys neskelbtini) 2772585 88,73 15,97 104,7 D.

35 2007.12.13 (duomenys neskelbtini) 2772605 45,92 8,27 54,18 D.

36 2007.12.17 (duomenys neskelbtini) 2772660 58,99 10,62 69,61 D.

37 2007.12.24 (duomenys neskelbtini) 2772908 18,64 3,36 22,00 D.

38 2007.12.31 (duomenys neskelbtini) 277295 57,32 10,32 67,64 D.

39 2008.01.07 (duomenys neskelbtini) 3016545 66,33 11,94 78,27 D.

40 2008.01.13 (duomenys neskelbtini) 0156663 370,68 66,72 437,40 E. UAB

41 2008.01.16 (duomenys neskelbtini) 4013930 1320,00 237,60 1557,60 Pp. UAB

42 2008.01.22 (duomenys neskelbtini) 3017001 86,83 15,63 102,46 D.

43 2008.02.15 (duomenys neskelbtini) 3017348 220,65 39,72 260,37 D.

44 2008.02.15 (duomenys neskelbtini) 3017353 83,22 14,98 98,20 D.

45 2008.03.28 (duomenys neskelbtini) 05103302560 4304,24 774,76 5079,00 S.

46 2008.03.28 (duomenys neskelbtini) 3004818 52,12 9,38 61,50 D.

47 2008.04.04 (duomenys neskelbtini) 0804476 727,32 130,92 858,24 Sf. UAB

48 2008.04.06 (duomenys neskelbtini) 0113608 256,20 46,12 302,32 E. UAB

49 2008.04.16 (duomenys neskelbtini) 0000079 113,14 20,36 133,50 M. Č. įm. „(duomenys neskelbtini)“

50 2008.05.03 (duomenys neskelbtini) 3012923 175,05 31,51 206,56 D.

51 2008.05.06 (duomenys neskelbtini) 3012926 62,29 11,21 73,50 D.

52 2008.05.07 (duomenys neskelbtini)-0006675 590,21 106,24 696,45 K. UAB

53 2008.05.17 (duomenys neskelbtini) 3021717 92,37 16,63 109,00 D.

54 2008.07.12 (duomenys neskelbtini) 3214994 200,05 36,00 236,05 D.

55 2007.05.02 (duomenys neskelbtini) 2423137 228,81 41,19 270,00 P. UAB

56 2007.05.03 (duomenys neskelbtini) 2419498 1681,36 302,64 1984,00 D.

57 2007.05.03 (duomenys neskelbtini) 2423144 839,92 151,18 991,10 P. UAB

58 2007.05.03 (duomenys neskelbtini) 2423152 84,24 15,16 99,40 P. UAB

59 2007.05.09 (duomenys neskelbtini) 2423216 105,30 18,95 124,25 P. UAB

60 2007.05.10 (duomenys neskelbtini) 2423228 169,19 30,46 199,65 P. UAB

61 2007.05.14 (duomenys neskelbtini) 2423266 977,12 175,88 1153,00 P. UAB

62 2007.05.18 (duomenys neskelbtini) 2423350 483,05 86,95 570,00 P. UAB

63 2007.05.31 (duomenys neskelbtini) 05460 2144,47 386,00 2530,47 A. Č. firma "A."

64 2007.06.04 (duomenys neskelbtini) 2578067 418,98 75,42 494,40 P. UAB

65 2007.06.13 (duomenys neskelbtini) 2578187 296,86 53,44 350,30 P. UAB

66 2007.06.13 (duomenys neskelbtini) 2578189 125,51 22,59 148,10 P. UAB

67 2007.06.21 (duomenys neskelbtini) 2578305 1267,80 228,20 1496,00 P. UAB

68 2007.07.11 (duomenys neskelbtini) 2576037 190,73 34,33 225,06 P. UAB

69 2007.07.12 (duomenys neskelbtini) 2576071 433,35 78,00 511,35 P. UAB

70 2007.07.13 (duomenys neskelbtini)-0002698 203,32 36,60 239,92 K. UAB

71 2007.07.13 (duomenys neskelbtini) 2576087 58,97 10,61 69,58 P. UAB

72 2007.07.18 (duomenys neskelbtini) 2576177 5072,54 913,06 5985,60 P. UAB

73 2007.07.23 (duomenys neskelbtini)-0002823 183,64 33,06 216,70 K. UAB

74 2007.07.26 (duomenys neskelbtini)-0002896 262,75 47,30 310,05 K. UAB

75 2007.07.27 (duomenys neskelbtini) 2576328 516,61 92,99 609,60 P. UAB

76 2007.08.03 (duomenys neskelbtini)-0003100 341,86 61,53 403,39 K. UAB

77 2007.08.06 (duomenys neskelbtini)-0003131 183,64 33,06 216,70 K. UAB

78 2007.08.07 (duomenys neskelbtini)-0003139 341,86 61,53 403,39 K. UAB

79 2007.08.07 (duomenys neskelbtini) 1036806492 170,51 30,69 201,20 S.

80 2007.08.07 (duomenys neskelbtini) 1066000688 209,52 37,71 247,23 S.

81 2007.08.14 (duomenys neskelbtini) 2723101 80,50 14,49 94,99 P. UAB

82 2007.08.23 (duomenys neskelbtini)-0003329 183,64 33,06 216,70 K. UAB

83 2007.08.27 (duomenys neskelbtini)-0003371 25,42 4,58 30,00 K. UAB

84 2007.10.25 (duomenys neskelbtini) 06260 3038,75 546,97 3585,72 A. Č. firma „A.“

Taip pat, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, neįtraukė į apskaitą 30 000 Lt pajamų, gautų iš A. N. pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) 2296624 (gautas apmokėjimas pagal A. J. įmonės 2008 m. rugpjūčio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 A. N.).

Taip pat, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įformino debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis 2008 m. gegužės 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai neįvykusias ūkines operacijas apie baldų už 13 621,00 Lt grąžinimą bendrovėms „A.“ ir „G.“.

Taip pat, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą – neišsaugojo ir tyrimui nepateikė A. J. įmonės A. N. išrašytos 2008 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 už 30 000,00 Lt ir 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) 2296624 už 30 000,00 Lt, A. J. įmonės kasos knygoje ir avanso apyskaitose įrašytų kasos išlaidų orderių už 60 000,00 Lt apie išduotus avansus ūkio išlaidoms, iš jų: 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. rugpjūčio 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 000,00 Lt (A. J.) ir 2008 m. birželio 1/30 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. J. grąžintą 93 000,00 Lt avansą.

Dėl minėtų A. J. padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. J. individualios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007, 2008 metus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą, bylą grąžinti prokuratūrai ir pavesti ištirti R. L. faktinį 767 599 Lt pinigų vagystės iš A. J. individualios įmonės nusikaltimą pagal pateiktą 2010 m. sausio 12 d. pareiškimą su įrodymais, bei patvirtinti faktą, kad dokumentus vogė pati R. L., o kaltę suvertė tyčia siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skunde nurodo, kad su kaltinimu nesutinka, nes teismas nesigilino į byloje surinktus įrodymus, rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisčių išvadomis padarytomis viena iš kitos, tyčia nuslėpė tikruosius sunkaus nusikaltimo įrodymus, nes tyrimą apie pinigų vagystę nuslėpė (duomenys neskelbtini) apygardos prokurorai, nuslėpdami faktus ir įrodymus apie patį bankroto atsiradimo faktą ir jo siekusius susitarusius asmenis: R. L., E. S.. Todėl būtent prokurorų aplaidumas ir nepakankamas tyrimas sudaro pagrindą netinkamai išvadai ir nepagrįstiems kaltinimams.

Pasak nuteistojo, įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai, skatinami R. L., inicijavo įmonei bankroto procedūrą, tai patvirtino R. L., paminėjusi teismo posėdyje, kad su buhaltere buvo pas UAB „G. b.“ ir neva norėjo sumokėti skolą. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su ja susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys atstovai, bei pereinantys darbuotojai. Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, tai yra priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali pripažinti, kad dėl A. J. padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. J. individualios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007, 2008 metus. Kad R. L. pavogė iš A. J. individualios įmonės 737 599 Lt pajamų yra tyčia netiriama pačių prokurorų, o įrodymai su R. L. parašais nuslepiami. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia, kad įmonę privedė prie bankroto R. L. vagystė iš įmonės kasos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2011).

Nuteistasis nurodo, kad jis pagrįstai teigė, jog teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, įmonės vadovo veiksmų visumos, neišanalizavo visų pateiktų įrodymų dėl fiktyvios FNTT 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvados dėl A. J. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/79, nebuvo pakankamai aktyvus, todėl nepagrįstai nustatė, kad A. J. individualios įmonės bankrotas yra tyčinis, bei dėl dokumentų neįtraukimo kaltas pats savininkas, kuris to net nepadarė, bet tai padarė R. L. su bendrininkėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi minėta specialisto išvada, tačiau tinkamai joje nurodytų duomenų dėl A. J. įmonės vykdytos ūkinės finansinės veiklos, sandorių, sudarytų neįvertino, kas buvo paneigta (duomenys neskelbtini) FNTT specialistės išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, net esant kaltinamojo prašymui, šios savo pareigos neįvykdė, neišreikalavo iš ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų papildomos FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus atliekamos naujos specialisto išvados dėl ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje pateikti, bei išanalizuoti nauji ūkinės finansinės veiklos duomenys, pagal pateiktus įrodymus, bei yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bei neištyrė kas pavogė pinigus iš A. J. individualios įmonės, kas vedė dvigubą buhalteriją, bei kam tai naudinga. Apibendrindamas nurodytus motyvus, nuteistasis mano, kad yra neatskleista bylos dėl tyčinio bankroto, bei dokumentų vagystės iš esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl A. J. įmonės dokumentų vagystės ir tyčinio neįtraukimo atnaujintinas, paaiškėjus naujiems faktams ir įrodymams naujoje FNTT specialistės išvadoje.

Nuteistojo vertinimu, teismas pažeidė jo teisę į nešališką ir teisingą teismą, nes supainiojo baudžiamąjį, administracinį ir civilinį procesą, naudojo civilinio proceso ir baudžiamosios teisenos pagrindus toje pačioje byloje ir tų pagrindų neatskyrė. Šie procesiniai pažeidimai neleido jam išreikalauti įrodymų iš kitos ginčo šalies (bankroto administratoriaus) t. y. patvirtinti faktų apie pateikto teismui fakto buvimą, ar nebuvimą šioje byloje. Taip pat bankroto administratorius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis nesuteikė informacijos apie atliekamą tyrimą, todėl nuteistasis negalėjo būti aktyvus atliekant tyrimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju vadovaujamasi FNTT (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu ir šiuo metu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, tačiau (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros nutarimu tyrimas jo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje yra nutrauktas, todėl mano, kad šiuo atveju specialisto išvados negalima vertinti, kaip neginčijamo įrodymo, nes ikiteisminio tyrimo metu (2010-12-10, 2011-01-13, 2011-04-06) jis pateikė duomenų, kurie paneigia specialisto išvadoje padarytas išvadas. Ikiteisminio tyrimo metu ginčijo šią specialisto išvadą, dabar pateikė prašymą centriniam mokesčių administratoriui dėl skundo, kurio negalėjo paduoti dėl bankroto administratoriaus V. G. nesąžiningumo. Nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros sprendimą buvo panaikinti kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Todėl neatmestina galimybė, kad visas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas. Dėl šių priežasčių, mano, kad jo kaltė nėra įrodyta.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad mokestinis patikrinimas vyko ilgą laiką (nuo 2008-06-05 iki 2010-05-12), nuo 2009-01-14 jo įmonę atstovavo bankroto administratorius, kuris teikė visus reikalingus ir patikrinimo metu tiriamoms aplinkybėms nustatyti svarbius dokumentus ir įrodymus. Jam (A. J.) nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į patikrinimo akto teiginius ir taip buvo grubiai pažeista teisė į gynybą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus (VMI) apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal to paties įstatymo 153 straipsnio 3 dalies nuostatą, mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Pasak apelianto, jis pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti centriniam mokesčių administratoriui. Bei 2010 m. gruodžio 10 d. pateikė skundą policijai, kuriame nurodė, kokiu pagrindu ginčijama minėta FNTT išvada, bet tyrėjas sąmoningai vilkino bylą, kuri yra pas jį nuo 2008 m. gegužės 30 d., iki tol kol buvo perduota (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai. Be to bankroto administratorius V. G. privalėjo raštu informuoti įmonės savininkus dėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. sausio 31 d. rašto „Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad šių raštų kopijas jis gavo 2011 m. kovo 3 d., po to kai raštu kreipėsi į bankroto administratorių. Šių raštų turinio nežinodamas, kreipėsi su 2011 m. sausio 13 d. skundu dėl FNTT išvados Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūrą, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, FNTT (duomenys neskelbtini) skyrių. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra, pateikus skundą generalinei prokuratūrai, 2011 m. balandžio 7 d. prijungė jo pateiktą skundą prie baudžiamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir persiuntė visą baudžiamąją bylą į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrą.

Apelianto nuomone, su pateikta, kaip įrodymu byloje, FNTT specialistės išvada sutikti negalima iš esmės dėl šių priežasčių, kurias taip pat nurodė skunde centriniam mokesčių administratoriui:

1. Pagal pateiktą specialisto išvados lentelę Nr. 15 negrąžintų baldų buvo faktiškai dviem tiekėjams UAB „A.“ ir UAB „G.“. Bet faktai bankroto byloje rodo priešingai. UAB „A.“ ir UAB „G.“ nepateikė kreditorinio reikalavimo A. J. individualios įmonės bankroto administratoriui dėl neapmokėtų ir negrąžintų prekių, šios bendrovės net nėra kreditoriai bankroto byloje, todėl daryti išvadų apie neatitinkantį tikrovės faktą, pagrįstą specialisto išvada, kuriai medžiagą ir dokumentus teikė tyrimui bankroto administratorius UAB „T.“ negalima. Faktai rodo, kad bankroto administratorius nepateikė visų dokumentų, nebuvo aktyvus ir sąžiningas pateikiant tikrus faktus ir įrodymus, specialisto išvadai, nes FNTT specialistė išvadą atliko 2010 m. gegužės 12 d., nors po bankroto proceso buvo praėję 16 mėnesių. Kadangi bankroto administratorius tyčia neteikė visų dokumentų ir įrodymų, todėl buvo padaryta neteisėta FNTT specialistės išvada.

2. Specialisto išvada yra nepagrįsta, nes teiginys „nes ne visos įmonės prekės ir turtas buvo išparduotos“ yra neteisingas. Iš 2009 m. sausio 28 d. bankroto administratoriui pateiktos pažymos matyti, kad materialaus turto, A. J. individualioje įmonės pateikto bankroto administratoriui, liko už 131 839,84 Lt. Bankroto administratorius nesusigaudydamas koks turtas jam yra grąžintas, koks perleistas, kreipėsi su ieškiniu į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą dėl žalos atlyginimo, bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl turto vagystės. Ilgalaikio turto dalis, nurodyta kaip neįtraukta į sąrašą, buvo grąžintas bankroto administratoriui UAB „T.“ 2009 m. kovo 13 d. pasirašant įmonės ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 01. Kuriuo šie daiktai buvo perduoti bankroto administratoriui: šaldytuvas - 683,05 Lt, kopijavimo aparatas – „Canon FC-208“ - 741,53 Lt., faksimilinis aparatas „Fax-360“ - 558,47 Lt, kompiuteris - 1627,12. Todėl mano, kad bankroto administratorius elgdamasis nesąžiningai, nepateikė visų dokumentų valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei. Kaltinimas dėl neva pečiaus vagystės yra nepagrįstas todėl, kad pats bankroto administratorius suklastojo A. J. individualios įmonės ilgalaikio turto 2009 m. kovo 13 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 02, nes šiame akte negalėjo atsirasti jo (apelianto) asmeninio turto, įtraukto kaip įmonės, bei buvo suklastotas pats dokumentas ir jo parašas. Visų minėtų dokumentų tyčia nepateikė V. G., taip piktnaudžiaudamas savo padėtimi teikė melagingus duomenis, nes buvo finansiškai suinteresuotas ilgesnio bankroto proceso trukme, dėl to V. G. neteisėtai praturtėjo 760 tūkstančių litų suma.

3. Specialisto išvados lentelės Nr. 16 nurodyta, kad A. J. tiriamuoju laikotarpiu buvo neatsiskaitęs, t. y. skolingas įmonei, nors tos pačios specialisto išvados 31 puslapyje nurodyta, kad 2008-12-31 A. J. individuali įmonė skolinga įmonės savininkui 353 138 Lt. 2008 metų pabaigoje neliko jokių skolų skirtumų. Specialistė nevertino pačios buhalterės E. S. parodymų (4 psl.) dėl avansinės apskaitos operacijos nevykimo, o tik surašymo įtraukiant į kasos knygą fakto. Nebuvo tiriamas pats faktas, bet išvada pateikiama iš samprotavimų apie tariamą skolos išmokėjimą. Toks faktas dar labiau patvirtina specialisto išvados nepagrįstumą.

4. Kaip A. J. galėjo užtikrinti pirkėjų sumokėtas sumas įtraukti į įmonės pajamas, jei pats A. J., nagrinėdamas įmonės dokumentus, atrado faktą, kaip buvo iš įmonės, apgaulės ir vagystės būdu pasisavinamos lėšos pačios komercijos direktorės, bendrasavininkės R. L. asmeniškai savo reikmėms, nuslepiant nuo A. J. ir įmonės. Todėl jis 2010 m. sausio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą patikrinti ar buvo įtrauktos pajamos realizavus prekes (baldus) pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir prekių priėmimo-perdavimo aktus pasirašytus pačios R. J. (L.) parašu ir užrašu „sumokėta“, data kada sumokėta. Šis pareiškimas neteisėtai buvo prijungtas prie jau esamos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), bei perduotas valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei prie tyrimo. Bankroto administratorius nepateikė tikslių duomenų, nesiaiškino ir nepadėjo tyrėjams atskleisti tikro, esamo fakto, bet visą kaltę suvertė A. J..

5. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „tyrimo metu nebuvo rasta dokumentų įrodančių, kad pagal 2007-05-04 Statybos rangos sutartį patirtos išlaidos (medžiagos, mechanizmai, darbo mokestis ir kt.) būtų apskaitytos A. J. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taip pat įmonės pinigų priėmimo dokumentuose nebuvo rasta įvardintų mokėjimų už statybos darbus atliktus pagal 2007-05-04 Statybos rangos sutartį“. Bet toje pačioje specialisto išvadoje nurodytų teiginių prieštaringumą įrodo kitas faktas – (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-17 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pagal statybos rangos sutartį sumokėta, išrašant PVM sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus, viso 51 340 Lt suma, minima suma. Iš išreikštos pozicijos visiškai neaišku, kuo skiriasi įvardijami atlikti darbai nuo atliktos paslaugos. Tampa neaišku, už kokias paslaugas, jeigu ne už atliktus darbus, yra sumokėta 51 340 Lt suma. Taip pat neaišku kur dingo dokumentai ir įrodymai šiame tyrime nuo 2009-08-17 iki 2010-05-12. Šiuo laikotarpiu įmonę atstovavo bankroto administratorius, teikė visus dokumentus ir įrodymus tyrimui, todėl neaišku kur galėjo dingti svarbūs įrodymai ir dokumentai šioje byloje. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino, kad pinigai buvo sumokėti pagal rangos sutartį, bet V. G. visa tai nuslėpė nuo tyrimo tyčia.

6. Pati R. L. siekė visais būdais sužlugdyti A. J. individualią įmonę, pakenkti jos reputacijai, apskundžiant kreditoriams, darbo inspekcijai, mokesčių inspekcijai, skleidžiant šmeižtą apie įmonės veiklą gamintojams ir tiekėjams. Pasisavindama pinigines lėšas iš įmonės kasos, savanaudiškai siekdama sužlugdyti veikiančią įmonę, kad liktų tik skolos. Pati R. J. ieškinyje dėl skyrybų pateikė duomenis apie tai, kad nuo pradžių vadovavo įmonės veiklai ir įdėjo daug finansinių resursų (gautų kaip dovanos iš tėvų G. ir E. L., kurių suma sudaro 910 000 Lt, kas buvo paneigta (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu). Paskelbus bankrotą pati R. J. nusipirko daugiau kaip 50 % kreditorinių reikalavimų A. J. IĮ, tam kad valdytų bankroto procesą ir pasipelnytų iš jo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, bankroto administratorius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis nesuteikė informacijos apie atliekamą tyrimą pagal FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus išvadas, todėl kaip savininkas jis negalėjo būti aktyvus atliekant tyrimą, o specialisto išvada taip pat nepagrįsta dėl šių priežasčių:

Dėl prasidėjusios ekonominės krizės, baldų apyvarta ženkliai krito, prekybos apimtys per mėnesį mažėjo po 20-50 % kas mėnesį. Visi gamintojai pradėjo reikalauti grąžinti skolas, jei ne, atsiimdavo savo produkciją, taip buvo paralyžuota įmonės finansinės atsiskaitomybės galimybė, todėl nebuvo galimybių sudarinėti naujų sutarčių su tiekėjais. Bei grąžino prekių tiekėjams baldus už 235 208,22 Lt, per penkis mėnesius, likutis baldų, kurių nenorėjo atsiimti tiekėjai buvo likęs už savikainą 123 942 Lt. Bet nei specialistė, nei teismas šio fakto nevertino, kaip pagrindo.2008 m. gegužės 7 d. baigėsi 160 000 Lt banko paskolos terminas. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ areštavo visas įmonės sąskaitoje turimas lėšas ir turimus baldus prekybos salėje. Kas mėnesį buvo priskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos po 5 500 Lt. Įmonės veikla buvo paralyžuota. Užsakymai pradėjo strigti, gamintojai pradėjo atsiiminėti savo produkciją, nes apie tai juos informavo R. L.. Todėl įmonė negalėjo dirbti, nes tiekėjas atveždavo užsakymą, užsakovas jį gaudavo ir apmokėdavo į banką, pinigai sąskaitoje buvo areštuojami, atsiskaityti su tiekėju nebuvo jokių galimybių, nes visos gaunamos lėšos buvo užšaldomos, didėjo skola gamintojams, todėl buvo nukreipta veikla.A. J. IĮ vykdė veiklą iki bankroto paskelbimo, kas mėnesį gaudavo 12 000 Lt pajamų iš pastato nuomos. Todėl teigti, kad ūkinė komercinė veikla sustojo įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pagrįsta įrodymais ir prieštarauja specialistės išvadai. Nes specialistės išvadoje nėra duomenų, kad įmonė buvo nemoki, kad ji negaudavo pajamų, kad nevykdė prekybos, nemokėjo algų darbuotojams, mokesčių.Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. J. individuali įmonė apskaitos dokumentuose deklaravo, kad laikotarpiui nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. grąžino prekių tiekėjams už 235 208,22 Lt, tačiau faktiškai prekės dviem tiekėjams už 13 621,15 Lt sumą grąžintos nebuvo. Specialisto išvada prieštarauja faktui, kad nei UAB „G.“, nei UAB „A.“ nėra kreditoriai ir jie nepareiškė kreditorinio reikalavimo A. J. IĮ 13 621,15 Lt sumai.Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. J. individuali įmonė be prekybinio antkainio pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų už 123 386,35 Lt sumą su PVM, kas iš esmės prieštarauja A. J. IĮ pelno siekimui. Nepagrįsta specialistės išvada, kad buvo padaryta žala įmonei, kai visi likučiai, brokuoti, prastovėję ekspozicijoje 6 metus baldai, kurių nepanoro atsiimti patys gamintojai, buvo parduoti be nuostolio bendrovei sumokant banko paskolą, sustabdant besikaupiančias palūkanas ir delspinigius (buvo apmokėta 33 000 Lt delspinigių ir palūkanų suma bankui). Pateikus baldus varžytinėms, jų kaina krenta per pus ir dar mažiau negu savikaina.

A. J. išnuomojo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį patalpų už 500 Lt kas mėnesį, bet negavus statybos komisijos pritarimo leisti eksploatuoti minėtų patalpų buvo sutarta perleisti patalpas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio panaudai, investuojant bendrovei į patalpų būklės gerinimą iki patalpų pridavimo eksploatacijai nuolatinei statybos komisijai. Be to šios patalpos nepriklauso A. J. IĮ ir jų nuomoti nebuvo galima.Iš A. J. IĮ buvo atleidžiami darbuotojai ir priimami į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jie išėjo iš A. J. IĮ savo noru, negaudami išeitinės trijų mėnesių išmokos. Taip buvo sutaupyta 20 000 Lt A. J. IĮ lėšų. Bet teismas šio fakto nesiaiškino ir neanalizavo.Be to 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto paskelbimo teisme sumokėjo už A. J. IĮ skolas 77 005 Lt, taip gelbėdama įmonę nuo finansinių sunkumų ir siekdama išsaugoti nuo bankroto veikiančią įmonę.

10. Specialisto išvadoje nustatyta, kad A. J., kaip A. J. IĮ vadovas, neužtikrino, kad pirkėjų sumokėta 767 599 Lt suma būtų apskaityta įmonės pajamose. Apeliantui kyla klausimas, kodėl pats A. J. 2010 m. sausio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą su atrastais faktais apie įmonėje padarytą finansinį nusikaltimą su įrodymais kas tai padarė. Mano, kad specialistė viską išvertė kitaip, apkaltino jį, nors nėra jokių įrodymų. Visi kaltinimai buvo panaikinti, kai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Apeliantas teigia, kad prokuratūra nuslėpė pinigų vagystės faktą iš A. J. IĮ. Nurodo, kad tyrėjas M. L. minėto pareiškimo netyrė, bet prijungė prie jau esamos bylos. Todėl šiurkščiai pažeidė jo teises, bei nuslėpė įrodymus. Minėtą faktą nutyli ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra, nes gavusi pareiškimą privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, bet to nepadarė tyčia, nes reikėjo nuslėpti įrodymus. Todėl bylą teismas privalo grąžinti prokuratūrai, kad būtų atliktas naujas ikiteisminis tyrimas, visi įrodymai yra šioje byloje prijungti. Siekiant atskleisti tikruosius faktus apie vagystę byla turi būti perduota kitos apygardos prokuratūrai, nes R. L. turi pažinčių, kas gali įtakoti neskaidriam tyrimui.

Skunde nuteistasis toliau taip pat dėsto argumentus apie tyčinį įmonės bankrotą, ir tai patvirtinančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. dėsto argumentus dėl jo kaltės pagal BK 209 straipsnį, t. y. dėl nusikalstamo bankroto, dėl bylos iškėlimo pagal minėtą straipsnį, kad dėl šios nusikalstamos veikos yra kalta R. L., nes ji iš įmonės pavogė 737 599 Lt ir tai lėmė įmonės bankrotą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nors A. J. inkriminuotos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 209 straipsnį (kitoje byloje) buvo atliktos tais pačiais veiksmai, tačiau jomis kilo skirtingi padariniai, jų sudėčių požymiai įrodinėjami skirtingai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo A. J. kaltė padarius BK 209 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dėl šių priežasčių nuteistojo argumentų dėl jo kaltės pagal BK 209 straipsnį neanalizuoja ir nevertina. Taip pat skunde dėstomi nuteistojo samprotavimai apie (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorų neveikimą, bankroto administratoriaus neveikimą ir kiti samprotavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su tiriama nusikalstama veika ir nėra motyvuoti, dėl šių priežasčių teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi fiktyviomis FNTT specialistų išvadomis, taip pat nurodo, kad nusikalstamus veiksmus, kuriais yra jis kaltinamas atliko liudytojos R. L., E. S., o jis buvo apkaltintas nepagrįstai.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2009, 2K-170/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. J. veiksmai šioje byloje teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas ir teisiškai motyvuotas išvadas, teisėtai ir pagrįstai nuteistąjį A. J. pripažino kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kolegija išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis A. J. laikotarpiu nuo 2007-01-23 iki 2008-09-19 tyčia apgaulingai tvarkė A. J. individualios įmonės buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą patvirtina liudytojų E. S., J. M., R. L. (J.), M. L., iš dalies paties nuteistojo A. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus 2010 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados, 2012-12-10 daiktų apžiūros protokole (4 t., 165-168 b. l.) užfiksuotos aplinkybės, specialisčių D. M., N. L. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įrodymais pripažinti duomenys.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad specialistų išvados byloje yra nepagrįstos, neteisėtos, jose padarytos išvados yra dviprasmiškos, todėl jomis remtis kaip įrodymais negalima.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2008 m. gegužės 30 d. pagal R. J. pareiškimą dėl galimai nusikalstamų A. J. veiksmų pasisavinant ir išvaistant A. J. individualios įmonės turtą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tyrimo metu A. J. buvo pateikti pranešimai apie įtarimus padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. 2011 m. balandžio 13 d. nutarimu dalis įtarimų A. J. dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo panaikinti, nesant A. J. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties. 2011 m. balandžio 13 d. prokuroro tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad A. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė veiksmų, tai liudytojų apklausos, pateiktų daiktų, dokumentų apžiūros, paskirtos užduotys specialistams ir pan. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. balandžio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo A. J. IĮ apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atskirtas į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu nuspręsta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirti ir į baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąrašą dokumentų ir dokumentų kopijų (3 t., 119-124 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2009-03-03 Nr. 20-82-S-1976 užduoties atlikti objektų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistui buvo pavesta atsakyti į klausimą ar laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ? Kokie buvo padaryti pažeidimai bei kas už juos atsakingas ? Ar dėl šių pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatus bei įvertinti turtą ? (1 t., 58 b. l.). Iš FNTT 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsakyta į minėtoje 2009-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini) užduotyje atlikti objektų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotus klausimus. Todėl 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai pripažinta tinkamu įrodymų byloje. Apeliantas nurodo, kad minėtos specialisto išvados 16 lentelėje nepagrįstai nurodyta, kad A. J. tiriamuoju laikotarpiu buvo neatsiskaitęs, t. y. skolingas įmonei, nors tos pačios specialisto išvados 31 puslapyje nurodyta, kad 2008-12-31 A. J. individuali įmonė skolinga įmonės savininkui 353 138 Lt. Taip pat nurodo, kad 15 lentelėje esantys duomenys yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje specialisto išvados dalyje yra atsakoma į klausimą Nr. 4 – ar A. J. sąmoningai blogai valdė A. J. IĮ bei ar šie veiksmai lėmė įmonės bankrotą ir didelės žalos padarymą kreditoriams ? Atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje yra atsakoma į suformuluotus klausimus, kurie yra reikšmingi tiriant atskiras nusikalstamas veikas (BK 183, 209, 222 straipsniuose), todėl vienoje išvados dalyje nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos įrodinėjant arba paneigiant kitos nusikalstamos veikos požymius. Tai pat svarbu tai, kad baudžiamajame procese įrodymai vertinami visumoje, nesuteikiant didesnės įrodomosios galios tam tikriems įrodymams, juolab kai kurioms jų dalims, dėl šių priežasčių būtina vertinti specialistų išvadose nustatytas aplinkybes kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriuose ginčijama specialisto išvadų dalys nesusijusios su BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymu, jos pažeidimais ir kilusiais padariniais, nesudaro pagrindo teigti, kad specialistų išvadose pateiktos išvados yra neteisėtos ar nepagrįstos.

Teisėjų kolegija vertindama specialistų išvadose pateiktas išvadas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo pateiktos 4 specialistų išvados, kad tyrimų metų specialistams buvo pateikiama vis papildomų dokumentų ir duomenų. Iš 2012 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu įvertinus R. J. papildomai pateiktas 44 vnt. A. J. įmonės prekių įsigijimo PVM sąskaitas nustatyta, kad keičiasi 2012 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) antro klausimo antra dalis, kurioje nurodyta, kad A. J. įmonė neįtraukė į apskaitą A. J. individualiai įmonei (kaip pirkėjui) išrašytų 82 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonės vardu buvo įsigyta įvairių statybinių medžiagų už 62 807,78 Lt sumą. Atlikus dokumentų apžiūrą nustatyta, kad iš viso į A. J. įmonės 2007 ir 2008 metų sausio-liepos mėn. apskaitą nebuvo įtrauktos 84 vnt., PVM sąskaitų faktūrų apie prekių už 58 761,92 Lt įsigijimą. Toliau atsakymas į antrą klausimą išdėstomas taip: „A. J. įmonė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes: neįtraukė į apskaitą 30 000,00 Lt pajamų gautų iš A. N. pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) 2296624 (gautas apmokėjimas pagal A. J. įmonės 2008 m. rugpjūčio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 A. N.); neįtraukė į apskaitą A. J. individualiai įmonei (kaip pirkėjui) išrašytų 84 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonės vardu buvo įsigyta įvairių statybinių medžiagų už 58761, 92 Lt sumą.

Pasak apelianto, specialisto išvadoje nurodyta, kad „tyrimo metu nebuvo rasta dokumentų įrodančių, kad pagal 2007-05-04 Statybos rangos sutartį patirtos išlaidos (medžiagos, mechanizmai, darbo mokestis ir kt.) būtų apskaitytos A. J. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taip pat įmonės pinigų priėmimo dokumentuose nebuvo rasta įvardintų mokėjimų už statybos darbus atliktus pagal 2007-05-04 Statybos rangos sutartį“. Bet toje pačioje specialisto išvadoje nurodytų teiginių prieštaringumą įrodo kitas faktas, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-17 Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pagal statybos rangos sutartį sumokėta, išrašant PVM sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus, viso 51 340 Lt suma, minima suma. Todėl visiškai neaišku, kuo skiriasi įvardijami atlikti darbai nuo atliktos paslaugos, neaišku už kokias paslaugas, jeigu ne už atliktus darbus, yra sumokėta 51 340 Lt suma. Taip pat neaišku kur dingo dokumentai ir įrodymai šiame tyrime nuo 2009-08-17 iki 2010-05-12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad aplinkybė, jog į A. J. IĮ apskaitą nebuvo įtraukti dokumentai susiję su statybos darbais yra neabejotinai įrodyta. Tokią išvadą patvirtina specialistės D. M. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, kad A. J. įmonėje pinigų priėmimo kvitas iš A. N. buvo išrašytas, bet jis nebuvo įtrauktas į apskaitą. Taip pat nebuvo įtraukta į apskaitą ir PVM sąskaita faktūra, išrašyta A. N.. Specialistė mano, kad A. J. įmonė disponavo neregistruotais pinigų priėmimo kvitais ir PVM sąskaitomis faktūromis. Ji matė, kad mokesčių inspekcijai buvo pateiktas kvitas, kuris neapskaitytas įmonėje. Kvitas, kad A. N. yra atsiskaičiusi su A. J. įmone, buvo pateiktas mokesčių inspekcijai, nes statytojams reikėjo priduoti namą ir pagrįsti, kad atsiskaitė. Iš to, kad įmonėje savininkas išrašė kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą A. N., šie dokumentai nebuvo apskaityti įmonėje, todėl nėra žinoma, kiek dar galėjo būti išrašyta tokių dokumentų. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojos E. S. duoti parodymai, kad kokias sąskaitas įtraukti į įmonės apskaitą, sprendė pats savininkas A. J., jis pateikdavo sąskaitas dėl statybinių medžiagų įsigijimo. Ji pasakė savininkui, kad šių sąskaitų negalima įtraukti į apskaitą, nes įmonė neužsiima statybos darbais. Tada savininkas išsinešė šias sąskaitas faktūras. Kur jis jas padėjo, ji nežino. Po to jai teko pakoreguoti PVM ataskaitą. Šių PVM sąskaitų ji neįtraukė į apskaitą dėl to, kad jeigu būtų patikrinusi mokesčių inspekcija, tai šių išlaidų nebūtų pripažinę tinkamomis įmonės išlaidomis. A. J. individualioje įmonėje netinkamos išlaidos, kurių pirkimo sąskaitų ji neįtraukė į apskaitą buvo perkami žaislai, statybinės medžiagos. Individualios įmonės dokumentai buvo saugomi bendrovės pastato antrame aukšte, J. M. kabinete. Jos darbo vieta buvo tame pačiame pastate, „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Kartais ji trumpam parsinešdavo įmonės dokumentus į savo kabinetą, bet visada vakare juos nunešdavo atgal. Dokumentams būnant pas ją R. L. neturėjo galimybės susipažinti su A. J. įmonės dokumentais, ji to daryti neleisdavo nes A. J. ją buvo įspėjęs, nerodyti dokumentų R. L.. E. S. nurodė, kad A. J. individualioje įmonėje nebuvo dokumentų saugojimo tvarkos, už dokumentų saugojimą buvo atsakingas pats savininkas A. J.. Taip pat liudytojo J. M. duoti parodymai, kad apie tai, jog 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis tarp A. J. IĮ (atstovaujamos A. J.) ir A. N. gyvenamojo namo statybos, nieko nežinojo ir šios sutarties niekada nėra mačiusi. Už statybos darbus A. J. IĮ pinigai nebuvo sumokėti. Ji nežino kam buvo naudojamos statybinės medžiagos. Statybinės medžiagos buvo įgyjamos pagal PVM sąskaitas- faktūras, už ką būdavo sumokama A. J. individualios įmonės pinigais. PVM sąskaitos- faktūros, pagal kurias įgyjamos statybinės medžiagos, buvo apmokamos grynais pinigais. 2008 m. pradžioje E. S. jai pasakė, kad A. J. pasiėmė iš A. J. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentų PVM sąskaitas - faktūras, pagal kurias buvo įgytos statybinės medžiagos ir jas išsinešė. Tada E. S. jos paprašė, kad sutvarkytų avansines apyskaitas už 2007- 2008 metų laikotarpį, nes nėra dalies PVM sąskaitų - faktūrų.

Taigi šių aplinkybių visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus apie specialistų išvadose padarytas neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų išvadose pateiktomis išvadomis, kadangi jas patvirtina ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų E. S. ir J. M., taip pat iš dalies paties nuteistojo A. J. duoti parodymai, specialisčių D. M., N. L. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai ir kiti pirmiau minėti įrodymai. Be to specialistės D. M. 2010 m. gegužės 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos kai kurios išvados buvo patikrintos specialistės N. L. pateikiant 2012 m. gegužės 18 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo papildytos ir pakeistos 2010 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/79 pateiktos išvados.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis A. J. nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės, savininku, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, neįtraukė kaip pirkėjui išrašytų 84 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonės vardu buvo įsigyta paslaugų ir įvairių statybinių medžiagų už 58 761,92 Lt sumą, be to neįtraukė į apskaitą 30 000 Lt pajamų, gautų iš A. N. pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) 2296624 (gautas apmokėjimas pagal A. J. įmonės 2008 m. rugpjūčio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 A. N.), be to įformino debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis 2008 m. gegužės 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai neįvykusias ūkines operacijas apie baldų už 13 621,00 Lt grąžinimą bendrovėms „A.“ ir „G.“, taip pat nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą – neišsaugojo ir tyrimui nepateikė A. J. įmonės A. N. išrašytos 2008 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 už 30 000,00 Lt ir 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) 2296624 už 30 000,00 Lt, A. J. įmonės kasos knygoje ir avanso apyskaitose įrašytų kasos išlaidų orderių už 60 000,00 Lt apie išduotus avansus ūkio išlaidoms, iš jų: 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. rugpjūčio 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 000,00 Lt (A. J.) ir 2008 m. birželio 1/30 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. J. grąžintą 93 000,00 Lt avansą.

Aplinkybes, kad A. J. būdamas pagal Buhalterinės apskaitos 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2007-01-23 iki 2008-09-19 tyčia apgaulingai tvarkė A. J. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas kaip pirkėjui išrašytų 84 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonės vardu buvo įsigyta paslaugų ir įvairių statybinių medžiagų už 58 761,92 Lt sumą, patvirtina specialistų išvadose ir apžiūros protokole nustatytos aplinkybės, liudytojų E. S., J. M. duoti parodymai, specialisčių D. M. ir N. L. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, taip pat iš dalies paties A. J. duoti parodymai, kad individualios įmonės savininkas turi teisę įtraukti ar neįtraukti į apskaitą PVM sąskaitas - faktūras, gautas už įmonės vardu pirktas prekes. Jis sutinka, kad į jo individualios įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos 2007-2008 metais PVM sąskaitos faktūros, tačiau jose buvo nurodyta, kad A. J. įmonė pirko prekes: žaislus, patalynę, dezodorantus. Tačiau tokios nuteistojo A. J. nurodytos aplinkybės dėl galimybės įtraukti PVM sąskaitas – faktūras į apskaitą prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nurodančioms, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat specialistės D. M. paaiškinimui, kad visos sąskaitos, išrašytos įmonės vardu, privalo būti įtrauktos į pačią apskaitą. Iš to matosi, kad įmonė įsipareigojusi subjektui, iš kurio pirko prekes ar paslaugas, vėliau iš apskaitos turi matytis, ar atsiskaitė už įgytas prekes. Įmonė turi užsipajamuoti nupirktas medžiagas, įtraukti į registro pirkimus, ir jei sunaudojo, tai turi nurašyti, bei pagrįsti, kur sunaudojo. Vėliau šios prekės gali būti nurašytos į sąnaudas. Jei savininkas perka prekes savo reikmėms, tai jis neturi teisės išrašyti sąskaitas įmonės vardu. Padarytas klaidas galima ištaisyti, tačiau A. J. įmonėje matyti, kad 84 sąskaitos faktūros sąmoningai nebuvo įtrauktos į apskaitą. Taip pat specialistės N. L. paaiškinimui, kad 84 PVM sąskaitos faktūros buvo neįtrauktos į A. J. individualios įmonės apskaitą, nors jos buvo išrašytos įmonės vardu ir privalėjo būti įtrauktos. Jei sąskaitomis būtų pirktos netikslingos prekės pagal įmonės veiklą, jų galima neįtraukti į PVM atskaitą, tačiau įtraukti į įmonės apskaitą yra būtina. Tai, kad A. J. tyčia neįtraukė į apskaitą PVM sąskaitų – faktūrų patvirtino ir liudytojos J. M. ir E. S..

Tai, kad A. J. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, neįtraukė į apskaitą 30 000 Lt pajamų, gautų iš A. N. pagal 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) 2296624 patvirtina specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų E. S. ir J. M. duoti parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad A. J. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, įformino debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis 2008 m. gegužės 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai neįvykusias ūkines operacijas apie baldų už 13 621,00 Lt grąžinimą bendrovėms „A.“ ir „G.“, patvirtina liudytojų E. S. ir J. M. duoti parodymai, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina ir paties nuteistojo A. J. duoti parodymai, kad baldai buvo grąžinti, o PVM sąskaitas-faktūras pamiršo sunaikinti.

Tai, kad A. J. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą – neišsaugojo ir tyrimui nepateikė A. J. įmonės A. N. išrašytos 2008 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0255001 už 30 000,00 Lt ir 2008 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) 2296624 už 30 000,00 Lt, A. J. įmonės kasos knygoje ir avanso apyskaitose įrašytų kasos išlaidų orderių už 60 000,00 Lt apie išduotus avansus ūkio išlaidoms, iš jų: 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. liepos 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 21 000,00 Lt (nenurodyta kam), 2008 m. rugpjūčio 1/31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 000,00 Lt (A. J.) ir 2008 m. birželio 1/30 d. kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. J. grąžintą 93 000,00 Lt avansą, patvirtina specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, taip pat liudytojų E. S. ir J. M. duoti parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Teisėjų kolegija remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog dėl minėtų A. J. padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. J. IĮ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007, 2008 metus, t. y. šie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai yra tiesioginis A. J. padarytų pažeidimų rezultatas. Taigi nuteistojo argumentai, kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai ir yra visiškai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, kaltinamąjį aktą (5 t., 118-127 b. l.), pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad byloje yra nustatytos visos esminės A. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti objektyvias, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas išvadas, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti apeliacinio skundo prašymo, grąžinti bylą prokuratūrai, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK reikalavimų, nuosprendyje padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, laikydamasis įstatymų reikalavimų išsprendė kitus klausimus, todėl nuosprendžio naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė