Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/6 dalies turto konfiskavimu bei 10 MGL dydžio bauda; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2014-04-10 paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 287 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. E. savavaldžiavo pavartodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį: jis 2016 m. liepos 27 d. apie 14 val. atvykęs į autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas nužudyti, sakydamas, kad nušaus, nukentėjusiojo reikalavo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. atsakius, kad jis neturi tokių pinigų ir nemokės, V. E. pareikalavo perduoti savo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. E. 2016 m. liepos 28 d. apie 10 val. atvykęs į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), pavartodamas psichinę prievartą, t. y. necenzūriniais žodžiais šaukdamas ant nukentėjusiojo A. J., grasindamas, kad „sulaužys“, „sumuš“, „pamaus ant kuolo“, „užmuš“, pagriebęs garaže ant žemės buvusį plaktuką bei juo mosuodamas ir taikydamas trenkti A. J. į galvą, reikalavo iš jo sumokėti 417 Eur už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. A. J. papurškus ašarinių dujų ir taip apsigynus, V. E. išėjo iš garažo, kur iš kieme stovėjusio savo automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė daiktą, panašų į mačetę, bei daužydamas garažo duris ir garsiai šaukdamas, kad visus „užmuš“, bandė vėl patekti į autoserviso patalpas, tačiau į garažo patalpas jam patekti nepavyko, nes nukentėjusysis A. J., bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, užsirakino garažo duris ir iškvietė policiją. Tokiu būdu V. E., pavartodamas psichinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į žalos atlyginimą dėl netinkamai atlikto automobilio remonto ir padarė didelės žalos nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, kaltinamasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: jis 2015 m. rudenį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, prie Taikos pr. 38 namo, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Jaguar“ Nr. 07467 ir dvylika pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamasis V. E., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2016 m. vasarą, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, ties Taikos pr. 29 namu, Klaipėdoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol P29“ Nr. EP-890117 ir du pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius šovinius, skirtus „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. E. minėtus neteisėtai įgytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl savavaldžiavimo

Kaltinamasis V. E. parodė, kad išgirdęs geras rekomendacijas apie E. M. autoservisą, į jį kreipėsi dėl savo automobilių remonto kelis kartus. Kai vieną dieną atvarė automobilį „Audi A4“, tuo metu servise jau dirbo A. J., kuris tą kartą ir sutvarkė jo automobilį. Tada jis A. atliktu darbu liko labai patenkintas, tarp jų su nukentėjusiuoju jokių konfliktų nebuvo, jų santykiai buvo geri, visada pavaišindavo nukentėjusįjį cigarete, kava ar maistu. Po kiek laiko jis į servisą atvyko dėl „Mercedes“ markės automobilio remonto. Šiam automobiliui reikėjo pakeisti šakes ir abiejų pusių įvores. A. sutiko sutvarkyti jo automobilį, tačiau remonto darbus pavedė atlikti kitam žmogui. Remontuojant jo automobilius, jis, V. E., visada stebėdavo, kaip tas darbas atliekamas, todėl tą kartą pamatė, kad pakeista automobilio „Mercedes“ šakė buvo perlinkusi bei įtrūkusi. A. jam paaiškino, kad nepavyko jos perpresuoti, todėl pažadėjo, kai turės pinigų, nupirkti vietoje sugadintos naują detalę (šakė, pasak jo, turėjo kainuoti apie 200 Eur) ir ją pakeisti, tačiau to nepadarė. Po kiek laiko jis vėl sugalvojo pasikeisti tam pačiam automobiliui kardaninio veleno tarpinį guolį ir gumas. A. ir vėl apsiėmė tvarkyti jo automobilį. Stebėdamas atliekamus remonto darbus, matė, kaip A. kardaninio veleno tarpinį guolį numušė su plaktuku ir taip pat uždėjęs naują plaktuku jį užkalė. Už remonto darbus jis A. sumokėjo 60 Eur. Išvažiavęs iš autoserviso, išgirdo iš automobilio sklindantį ūžesį, pajuto kažkokią vibraciją, todėl iškart sugrįžo atgal pas A. ir pasakė jam apie atsiradusius garsus. Kadangi A. jau ruošėsi vykti namo, liepė jam atvykti į servisą rytoj 8 val., žadėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Rytojaus rytą jis su A. pabandė pavažiuoti jo automobiliu, tiek jis, tiek ir A. girdėjo iš automobilio sklindančius pašalinius garsus, tačiau A. jam paaiškino, kad automobilio vibracija atsirado ne nuo jo atlikto remonto, o dėl naujai įdėtų detalių, kurios turi prasivažiuoti ir prasitrinti. Praėjus savaitei laiko, atsiradę garsai ir vibracija nepranyko, todėl jis, V. E., vėl nuvyko į servisą. Kadangi visi serviso darbuotojai turėjo daug užsakymų, A. liepė jam atvažiuoti dar po savaitės, pažadėjo sutvarkyti atsiradusius pašalinius garsus. Jam atvykus sutartu laiku, jo automobilio niekas ir vėl neapžiūrėjo, nes, kaip ir prieš tai, visi buvo labai užsiėmę. Tada jis pasakė A. ir serviso savininkui E. M., kad jis nuvyks į kitą servisą ir atveš jiems sąskaitą už atliktus darbus. E. M. su tuo sutiko. Nuvykęs į autoservisą „Vairas“, ten darbuotojams paaiškino, kad pakeitus autodetales, jo automobilis pradėjo skleisti tam tikrus garsus. Jis su dviem šio autoserviso darbuotojais pabandė pavažiuoti jo automobiliu, tačiau niekas jokių garsų negirdėjo. Tik pakėlus jo automobilį ir davus jam apkrovą, visi išgirdo didelį garsą, sklindantį iš automobilio reduktoriaus. Apie tai jis iškart pranešė A.. Nupirkęs reduktorių, jį nuvežė į autoservisą „Vairas“, kur jį jam ir pakeitė. Už šiuos remonto darbus jis sumokėjo 100 Eur. Tačiau ir tada garsai neišnyko. Tada serviso mechanikas nusprendė pasižiūrėti A. pakeistą kardaninio veleno tarpinį guolį ir pamatė, kad jis buvo įkabintas skersai, matėsi, kad jis buvo lyg kaip užlaužtas. Tada jis pats suprato, kad nuo nekokybiškai įstatyto kardaninio veleno tarpinio guolio atsiradusi vibracija sugadino ir reduktorių. Tame pačiame servise pakeitus ir guolį, visi garsai išnyko. Sutvarkius automobilį, jis nuvežė A.autoservise „Vairas“ pakeistas senas detales ir išrašytas sąskaitas už remonto darbus, kurias parodė ir E. M., paprašė atlyginti jo patirtus nuostolius – 417 Eur (už įsigytas naujas detales ir jų pakeitimą, į šią sumą įtraukė šakę, kuri realiai kainuoja apie 309 Eur, ir reduktoriaus pakeitimą). Kadangi nukentėjusysis ir vėl neturėjo pinigų, tai jis jam (nukentėjusiajam) pasiūlė parduoti savo automobilį, kad galėtų atsiskaityti. Tačiau A. nesutiko, pasakė, kad nori pats nuvykti išsiaiškinti į autoservisą „Vairas“, ir viską išsiaiškinęs pažadėjo jam, V. E., paskambinti. Visa tai vyko liepos 27 d. Nesulaukęs A. skambučio, jis vėl nuvyko į autoservisą, tačiau A. paaiškino, kad turi daug darbo ir dar nebuvo nuvažiavęs į autoservisą „Vairas“. Tą dieną A. jam pasiūlė į autoservisą „Vairas“ nuvažiuoti rytoj. Kitą dieną vėl jokio skambučio iš A. nesulaukė. Tada jis pats paskambino A., pokalbio metu šis jam pasakė, kad buvo nuvažiavęs į autoservisą „Vairas“ ir šio autoserviso darbuotojai jam paaiškino, jog jo, A. J., atliktas remontas nebuvo susijęs su atsiradusiais jo automobilio gedimais. Tada jis pats nusprendė nuvažiuoti į „Vairą“, šio autoserviso darbuotojams pasiūlė nuvažiuoti pas A. ir šiam prie jo, V. E., viską paaiškinti, tačiau „Vairo“ darbuotojai tuo metu neturėjo laiko ir jam pasiūlė pačiam atvežti A. pas juos į servisą. Visa tai vyko liepos 28 d. Tą pačią dieną jis nuvažiavo pas A. į servisą, kad abu galėtų nuvykti į autoservisą „Vairas“ viską išsiaiškinti. Jam atvykus, garažo vartai buvo nuleisti, įėjęs į garažą, matė, kad tuo metu ten, be A., buvo dar 5-6 žmonės. A. tuo metu remontavo automobilį. Priėjęs prie A., pasakė, kad jis yra melagis, ir pasiūlė kartu nuvažiuoti į autoservisą „Vairas“ viską išsiaiškinti. A. ir vėl jam pasakė, kad šiuo metu neturi laiko. Norėdamas žmogiškai susitarti, kad jis vis dėlto nuvažiuotų su juo į minėtą servisą, jis nukentėjusiajam švelniai paėmė už rankos, tačiau A. užsimojo raktu (darbo įrankiu). Jis, norėdamas apsiginti, pasiėmė šalia ant žemės buvusį plaktuką ir juo pamojavo A., o A. iškart jam papurškė dujų į akis. Tada jis iškart išėjo iš garažo ir išvažiavo namo, su jokia mačete garažo durų netrankė. Supratęs, kad A. gali iškviesti policiją, grįžęs namo pats paskambino į policijos komisariatą ir viską paaiškino pareigūnams, o po kelių dienų sužinojęs, kad A. parašė pareiškimą, nuvežė ir sąskaitas, išrašytas autoserviso „Vairas“. Tvirtina, kad niekada nukentėjusiajam negrasino, nieko iš jo nereikalavo, vienintelį kartą užsiminė jam apie pinigus, jo nesekė, o po šio įvykio su nukentėjusiuoju išvis nebendravo. Jaučiasi pats nukentėjęs, nes A. nekokybiškai sutvarkė jo automobilį.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad jis anksčiau dirbo mechaniku E. M. priklausančiame autoservise, adresu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną į šį autoservisą jo darbo metu atvažiavo kaip klientas kaltinamasis ir paprašė pakeisti jo automobiliui („Mercedes-Benz“) kardaninio veleno pakabinamą guolį. Detalę pakeitimui jam davė pats V. E.. Suremontavus kaltinamojo automobilį, jis pats nebandė važiuoti automobiliu ir patikrinti remonto darbų kokybės, nes tam neturėjo laiko. Kaltinamasis už darbą jam sumokėjo 60 Eur. Netrukus V. E. grįžo atgal į servisą ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl po remonto automobilyje atsiradusio pašalinio garso. Jis kaltinamajam paaiškino, kad pakeistas guolis negali skleisti tokių garsų, bet automobilio neapžiūrėjo. Tą kartą kaltinamasis išvyko autoserviso. Praėjus 2 ar 3 savaičių laikotarpiui, kaltinamasis sugrįžo į autoservisą ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad dėl jo blogai pakeisto guolio jam sugedo automobilio galinis reduktorius ir važiuoklė, nurodė, kad jam teko vykti į kitą autoservisą, kur jam pašalino tuos gedimus. Jis kaltinamajam bandė paaiškinti, kad guolio pakeitimas visiškai nesusijęs su jo nurodytais automobilio gedimais, tačiau kaltinamasis jo nesiklausė, pradėjo grasinti žodžiais, reikalauti 400 Eur, nes, kaltinamojo teigimu, jis tiek sumokėjo autoservise „Vairas“ už automobilio remontą. Jis mano, kad savo darbą atliko gerai, kadangi turi nemažą tokių darbų patirtį. Jam nesutikus sumokėti kaltinamojo reikalaujamos pinigų sumos, kaltinamasis iš autoserviso išvažiavo, tačiau kitą dieną sugrįžo ir vėl reikalavo sumokėti jam pinigus ir jau 417 Eur. Tokią sumą jis galėjo sumokėti už pakeitimą su detalėmis. Taip kaltinamasis pas jį autoservisą važinėjosi kiekvieną dieną apie 2-3 savaites ir kalbėjo apie netinkamą automobilio remontą bei reikalavo atiduoti jam pinigus. Vėliau kaltinamasis pradėjo reikalauti, kad jis, A. J., jam atiduotų savo mašiną, jei neturi pinigų. Jo, A. J., mašina buvo 1993 m. „Honda Accord“, už ją buvo mokėjęs 350 Eur. Jis nesutiko atiduoti savo mašinos. Dar sekančią dieną kaltinamasis atvažiavo ir pasakė, kad gali paskambinti meistrui į autoservisą „Vairas“ ir viską išsiaiškinti, jis, A. J., sutiko aiškintis situaciją su „Vairu“. Be to, matydamas, kad V. E. nuo jo neatstos, pasiūlė V. E. reikalaujamą pinigų sumą sumokėti dalimis. Visa tai matė E. M.. Jie su E. M. pasiūlė mokėti kaltinamajam kiekvienas po 50 Eur per savaitę ir per mėnesį būtų atsiskaitę. Kaltinamasis nesutiko. Jis į autoservisą „Vairas“ nuvyko kartu su savo kolega T., ten mechanikas, kuris keitė kaltinamojo automobiliui reduktorių, patvirtino, kad nuo pakabinamo guolio negalėjo sugesti reduktorius. Grįžus atgal į darbą, jam vėl paskambino kaltinamasis, kaltinamajam paaiškino, ką jam pasakė autoserviso „Vairas“ mechanikas. Tada kaltinamasis iškart atvyko pas jį į darbą aiškintis. Kaltinamasis, įėjęs į autoservisą, pradėjo jam grasinti, keiktis necenzūriniais žodžiais, pagriebęs nuo žemės plaktuką, puolė link jo, pradėjo juo mosikuoti prieš jį, tačiau niekur nesudavė. Jis iškart atsitraukė nuo kaltinamojo ir išsitraukęs iš kelnių kišenės dujų balionėlį, papurškė juo kaltinamajam į akis. Tuo metu šalia jo buvo T. G., kuris stovėjo jam už nugaros. Tada kaltinamasis, pagrasinęs jam, išbėgo iš garažo, o jis su kolega, nuleidę garažo vartus, užsirakino ir iškvietė policijos pareigūnus. Stebėdami pro stiklines garažo duris kaltinamojo elgesį, matė, kaip jis nubėgęs prie savo automobilio, pasiėmė iš jo daiktą, panašų į mačetę, ir sugrįžęs atgal prie garažo, juo daužė garažo duris. Padaužęs garažo duris, negalėdamas patekti į garažą, kaltinamasis vėl pagrasino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamojo jau nebebuvo. Tada jis parašė pareiškimą. Daugiau su kaltinamuoju nekontaktavo, tik per televiziją pamatė, jog jį sulaikė. Žino, kad kaltinamasis grasino ir autoserviso savininkui E. M.. Paskui jis, A. J., iš draugų sužinojo, kad jam taip gerai viskas nesibaigs, nes V. E. yra neprognozuojamas ir ne vienas autoservisas yra nuo jo nukentėjęs. Jį jau kolegos buvo perspėję tada, kai kaltinamasis atvažiavo pas jį į servisą ir prašė suremontuoti automobilį, kad būtų atsargus, kad gali nukentėti, bet jis nepaklausė, nes V. E. gražiai su juo bendravo. Po to įvykio praėjus kiek laiko, į servisą buvo atvykęs nepažįstamas žmogus remontuoti automobilio, šis žmogus priėjo prie jo, nukentėjusiojo, ir paklausė, ar jis yra tas asmuo, kuris parašė pareiškimą, ir jam pasakė, kad rytoj su juo susisieks jo advokatas ir jis turės nuvažiuoti atsiimti tą pareiškimą. Tada jis tą automobilį nufotografavo ir viską perdavė tyrėjai. Siekdamas apsaugoti savo šeimą, jis prašė liudytojo apsaugos, kuri buvo jam suteikta. Visą tą laiką jis jautė didelę baimę, stresą, bijodavo susitikti su kaltinamuoju, bijojo jo persekiojimo. Vieną kartą matė kaltinamąjį stovintį netoli savo namų su kitais asmenimis. Dėl nuolat jaučiamos įtampos jis pradėjo vartoti alkoholį, jį pradėjo kamuoti nemiga, taip pat pablogėjo ir santykiai šeimoje, nes jis pradėjo vartoti smurtą prieš savo sutuoktinę. To anksčiau niekada nebuvo. Be to, darbe stengėsi dirbti užsirakinęs duris, todėl kentėjo ir jo darbinė veikla, nes klientams atrodydavo, kad servisas uždarytas, būdavo, kad net neidavo į darbą arba darbe būdavo tik iki pietų. Bijodamas dėl savęs ir savo šeimos, jis tam tikram laikotarpiui su savo žmona buvo išvykęs į Švediją. Jiems būnant ten, vieną dieną paskambinusi dukra pranešė, kad nuvažiavusi į jų namus, ten prie namo durų rado padėtą kastuvą ir žemių kauburėlį. Šį ženklą jis suprato kaip grasinimą, jog jį pakas. Visa tai susiejo su kaltinamuoju. Suvokdamas, kad kaltinamasis žino, kur jis gyvena, kartu su savo šeima išsikraustė gyventi į Kauną. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, jį palaiko ir prašo priteisti jo prašomą sumą iš kaltinamojo.

Vėliau apklaustas dar kartą nukentėjusysis parodė, kad anksčiu buvo tvarkęs kaltinamojo automobilį, jie bendravo draugiškai, dėl automobilio šakės viskas taip ir buvo, kaip nurodė kaltinamasis, jie tikrai buvo susitarę dėl šakės pakeitimo (6 t., b. l. 167-168, 172).

Liudytojas T. G. parodė, kad jis 2016 m. dėl automobilio remonto kaip klientas atvyko į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 9-10 val. ryto, tačiau mechanikas A. teikė remonto paslaugas kitam klientui, todėl jam teko palaukti. Tuo metu servise buvo apie 5-6 žmonės. Jam belaukiant, į autoserviso patalpas įėjo kaltinamasis, kuris pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius A. atžvilgiu. Jis kaltinamojo nepažinojo, tik buvo matęs kelis kartus tame pačiame autoservise. Kaltinamasis pradėjo šaukti A., kad jam meluoja, kad jis jį užmuš ir su juo susidoros. Apie ką buvo kalbama, jis nesuprato. Tikriausiai atėjęs asmuo buvo nepatenkintas dėl atlikto darbo kokybės. Matėsi, kad kaltinamasis buvo labai piktas. Tada kaltinamasis stvėrė plaktuką ir pradėjo eiti link A., norėdamas jam suduoti. Tada jis priėjo kaltinamajam iš už nugaros, pasakė, kad šis apsiramintų, norėjo atimti iš jo plaktuką. Tuo metu A. kaltinamajam papurškė dujų, jų kliuvo ir jam. Tada kaltinamasis dar labiau susinervino, metė plaktuką ir išėjo iš garažo. Jam išėjus, servise buvę darbuotojai nubėgo ir užrakino serviso duris, kad kaltinamasis nebegalėtų vėl patekti į garažą. Tuo metu A. paskambino policijai, jie pro kitas duris išbėgo į vidinį serviso kiemą, nes garažas buvo pilnas dujų. Daugiau kaltinamojo nematė. Konflikto metu suprato, kad kaltinamasis galėjo realiai įgyvendinti išsakytus grasinimus A., šis buvo išsigandęs. Kai kaltinamasis ėjo link A., A. turėjo rankose montiruotę, nes remontavo automobilį, tačiau nematė, kad Aivaras būtų kaltinamajam mojavęs su šiuo įrankiu. Girdėjo iš darbuotojų, kad kaltinamasis dar po to, kai gavo dujų, atbėgo su mačete, tačiau jis pats to nematė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis E. M. autoservise atskirai nuomojosi patalpas. Jis V. E. pažįsta iš anksčiau, jų santykiai visada buvo draugiški, jie pasikalbėdavo, aptardavo automobilio problemas, E. norėdavo, kad viskas būtų padaryta kruopščiai. Kai 2016 m. liepos mėnesį V. E. kreipėsi į E. M. autoservisą, kad suremontuotų jo automobilį, jis tuo metu su šeima buvo išvykęs atostogauti. Kiek žino, kaltinamojo automobilį tvarkė mechanikas A.. Kai A. sutaisė automobilį, jis jį grąžino V. E., tačiau šis po kažkiek laiko sugrįžo atgal į tą servisą, nes po remonto atsirado kažkokių problemų. Tuo metu A. negalėjo pasižiūrėti, kas nutiko kaltinamojo automobiliui, nes turėjo labai daug užsakymų. Todėl V. E. po kelių apsilankymų E. M. autoservise kreipėsi į kitą autoservisą, nes jam atsibodo laukti. Liepos 27 ar 28 d. V. E. vėl atvyko į autoservisą. Jis tuo metu lauke tvarkė savo automobilį (jau buvo grįžęs prieš 2-3 dienas iš atostogų), todėl matė, kaip kaltinamasis nuėjo į autoserviso vidų. Kas vyko autoserviso patalpose, jis nematė. Maždaug po 5-6 minučių išgirdo V. rėkiant. Iškišęs galvą, pamatė, kaip V., išėjęs iš garažo, valėsi veidą ir kažko ieškojo savo automobilyje. Girdėjo, kaip V. dar kieme pašūkavo, kad daužė lyg į garažo ar ofiso duris, tačiau nematė, su kuo E. daužė, vėliau iš autoserviso pastarasis išvažiavo. Matė, kad V. iš automobilio išsitraukė kažkokį daiktą medine rankena, o jo viršus blizgėjo, bet nesuprato, kas ten, nes E. buvo atsukęs nugarą ir nesimatė. Apklausos metu policijos pareigūnams nurodė, kad tai buvo mačetė, nes jam po įvykio taip pasakojo serviso darbuotojai. Iš serviso ofiso viskas labai gerai matosi, nes yra stiklas, o E. mašina stovėjo už kokių 4 m nuo įėjimo į ofisą. Per tuos langus visi ten buvę galėjo viską labai gerai matyti, iš kurios vietos ir ką E. išsitraukė. Jis suprato, kad V. nuėjus į serviso patalpas, tarp jo ir A. kilo konfliktas, nes A. remontavo jo mašiną. V. E. išvykus, jis nuėjo į servisą ir jam darbuotojai papasakojo, kad kaltinamasis, įėjęs į servisą, buvo piktas, pradėjo kivirčytis, mosikavo rankomis, pastūmė A., todėl šis išsigandęs V. papurškė dujų balionėliu į akis. Po šio įvykio matė, kad A. buvo pasimetęs, pradėjo vartoti alkoholį. Jam V. vėliau neskambino, tik parašė į darbinį telefoną pranešimą, šiuo telefonu naudojosi tiek jis, tiek ir E. M. bei kiti darbuotojai, todėl nežino, kam šis pranešimas buvo skirtas. Pranešime buvo nurodyta, kad jam bus „šakės“. Suprato, kad tai buvo skirta A.. Po to įvykio E. nebuvo atvykęs, jis, liudytojas, pats netrukus išvyko į Norvegiją. Jam nebuvo daromas joks poveikis. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas T. B. parodė, kad jis kartais atvykdavo į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). kaip E. ir A. draugas. Yra matęs kaltinamąjį tame servise kelis kartus. Žino, kad A. kaltinamajam neva blogai sutvarkė automobilį, dėl to tarp jų kilo nesutarimai. Jam teko važiuoti kartu su A. šio prašymu į autoservisą „Vairas“, kur A. klausė dėl kaltinamojo automobilio remonto. Minėto serviso mechanikas jiems pasakė, kad viskas buvo sutvarkyta gerai. Sekančią dieną, kai jis buvo servise (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir A. kilo konfliktas. Servise buvo ir daugiau žmonių – tai T., A., kiti serviso darbuotojai. Kaltinamajam atvykus į garažą, jie pradžioje kalbėjosi ramiai dėl minėto automobilio sutvarkymo, po to pradėjo kivirčytis. V. E. prašė A. grąžinti pinigus, nes jis neva blogai sutvarkė jo automobilį, o A. pasakė, kad pinigų negrąžins. A. vis tvirtino, kad jis gerai viską sutvarkė, kad kažkokios dalies neįmanoma įdėti kreivai. Jie susiginčijo, matė, kaip V. E. susinervino, grasino A., kad trenks jam plaktuku, ir jis tada viską prisipažins. Tuo metu V. buvo nusiteikęs grėsmingai, rankose turėjo plaktuką ir juo mojavo, todėl jo grasinimai atrodė realūs. A. prašė jo išeiti lauk, atrodė išsigandęs. Tuomet prie jų priėjo T. G. ir pamatęs, kad V. E. taikėsi su plaktuku A. į galvą, griebė už jo, o A. kaltinamajam papurškė dujų. Tada kaltinamasis išbėgo iš serviso, o jis, T. B., bėgo jam iš paskos, kad uždarytų garažo duris. Girdėjo, kaip V. E. bėgdamas pasakė A., kad jis jį užmuš. V. E. nubėgo į savo automobilį, girdėjo, kad jis kažko ieškojo, tačiau ko, nematė. Jis pats buvo išsigandęs. Uždaręs serviso duris iškart išėjo per kitą serviso pusę į lauką, nes patalpoje buvo pilna dujų, o po maždaug 5 minučių pažiūrėjęs pro duris ir pamatęs, kad kaltinamojo nebėra, išvažiavo namo. T. pasakojo, kad jis matė, kaip kaltinamasis rankose turėjo kardą, tačiau jis to pats nematė, tik girdėjo, kad kažkas trankė į užrakintas garažo duris, todėl A. iškvietė policiją. Nuo to laiko jis su A. nebebendravo, nes išvyko iš Klaipėdos. Policijos komisariate apklausos metu davė tikslesnius parodymus.

Liudytojas E. M. parodė, kad jis anksčiau nuomojosi serviso patalpas (duomenys neskelbtini), kur teikė automobilių remonto paslaugas. Pas jį servise dirbo ir A. J., pastarasis pradėjo dirbti pas jį maždaug prieš 2 mėnesius iki aptariamo įvykio. Kaltinamąjį jis pažįsta iš anksčiau, nes ne vieną kartą jam jo darbuotojai remontavo automobilius. Su kaltinamuoju niekada nekonfliktuodavo, tačiau žinojo, kad jis yra priekabus, reikalaujantis kokybiškų paslaugų, todėl stengdavosi visada sutvarkyti jam automobilius atsakingai, savo darbuotojams buvo nurodęs, kad be jo žinios V. E. automobilių netvarkytų. Tačiau, kaip vėliau suprato, A. J. jo nepaklausė ir apsiėmė sutvarkyti kaltinamojo automobilį „Mercedes-Benz“. Kiek pamena, A. J. anksčiau jau buvo tvarkęs E. automobilį „Audi“. Praėjus kelioms dienoms po automobilio „Mercedes-Benz“ remonto, V. E. sugrįžo į servisą ir pasakė, kad po remonto atsirado kažkoks garsas. Jis kaltinamajam pasiūlė atvažiuoti vėliau, nes laisvų darbuotojų nebuvo. Tada V. E. nuvyko į kitą autoservisą, kur išsiaiškino, kokios problemos atsirado po atlikto automobilio remonto. Iš jam V. E. pateiktos sąskaitos pamatė, kad už papildomą remontą kitame servise V. E. sumokėjo apie 400 Eur. Po atlikto remonto kaltinamasis atvežė guolį ir reduktorių ir paliko šias detales jų ofise, nes norėjo parodyti, kas buvo sugadinta. Negali pasakyti, ar A. J. nekokybiškai suremontavo kaltinamojo automobilį, nematė, tačiau norėdamas neprarasti kliento, kad kaltinamasis sugrįžtų pas juos į servisą, pasiūlė sumokėti dalimis jam 400 Eur, tai yra kiekvieną savaitę po 50 Eur. Kaltinamasis su tokiu jo pasiūlymu nesutiko, ir jis, liudytojas, jam nieko nemokėjo. Daugiau jis kaltinamojo nematė ir su juo nebendravo, jo nebuvo ir tuomet, kai įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Jam tik įvykio dieną paskambino jo draugas A. K. ir pranešė, kas įvyko servise. Jam atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Tuo metu A. J. buvo šoke. Iš kitų serviso darbuotojų sužinojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir A. papurškė V. dujų į akis. Negali pasakyti, kada tiksliai nukentėjusysis išėjo iš serviso, bet po to įvykio kelias dienas buvo pasirodęs ir po to dingo palikęs išardytas klientų mašinas. A. J. sugrįžo į darbą tik tada, kai jis su juo pakalbėjo, kad šis privalo sutvarkyti paliktas išardytas transporto priemones. Jis nežino, ko A. bijojo, po to įvykio A. jam nieko nepasakojo. A. J. iki to įvykio mėgdavo išgerti darbo metu, yra ne kartą nekokybiškai suremontavęs klientų mašinas. Jis, liudytojas, dėl su A. kilusių problemų dėl automobilių remonto prasiskolino ir privalėjo užbaigti šią savo veiklą. Tvirtina savo parodymus, duotus teisme, ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai nėra tiksliai užfiksuoti, jo apklausą vykdžiusi tyrėja jo žodžius savaip interpretavo. V. E. iš jo nieko nereikalavo, jam negrasino.

Liudytojas A. B. parodė, kad apie įvykį žino tik iš televizijos, pats nieko nematė, nes atėjo dirbti į tą patį servisą, kur dirbo ir A. J., kai po įvykio buvo praėjęs maždaug mėnuo. A. J. buvo jo kolega, anksčiau jie nebuvo pažįstami. Iš A. pasakojimų žino, kad šiame servise buvo kilęs konfliktas dėl automobilio remonto. Kadangi tai jo nelietė, jis į įvykio aplinkybes nesigilino. Kaltinamojo servise nebuvo matęs. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas G. K. parodė, kad jis yra autoserviso „Vairas“ vadovas, pats automobilių netvarko. Pamena, kad kaltinamasis atvykęs pas jį į servisą pasakė, kad po remonto kitame autoservise jo automobilyje atsirado kažkokie garsai. Kaltinamasis jiems nesakė, kur prieš tai tvarkėsi savo automobilį. Prieš remontuojant, kartu su šaltkalviu ir kaltinamuoju pravažiavo kaltinamojo mašina, tikrai iš mašinos sklido kažkoks garsas. Pakeitė reduktorių ir vėl pravažiavo, bet tas garsas neišnyko, tada dar pakeitė pakabinamą guolį ir dingo visi garsai. Kiek žino, kaltinamojo automobiliui prieš tai buvo pakeistas prie kardano esantis pakabinamasis guolis, kuris, kaip pamatė apžiūros metu, buvo prisuktas nekokybiškai. Kai guolis būna kreivai įstatytas, jis gali sukelti vibraciją ir sugadinti kitas detales. Dėl ūžimo galiniame automobilio tilte jiems teko pakeisti galinį mašinos reduktorių. Reduktorių pakeitimui kaltinamasis pateikė savo. Mano, kad jei šie garsai atsirado po remonto, tai mechanikas kažką ne taip padarė. Vėliau pas jį iš kito serviso buvo atvykęs mechanikas. Jam jie nurodė, kokius gedimus sutvarkė kaltinamojo automobiliui, o šis jo dar paklausė, ar jis galėjo tvarkydamas kardaninio veleno tarpinį guolį pažeisti reduktorių, tai jis jam pasakė, kad 100 proc. atsakyti jam negali. Kaltinamasis jų servise lankėsi nebe pirmą kartą, tačiau konfliktų tarp jų nėra buvę, tik iš bendravimo sprendė, kad kaltinamasis gali būti sunkaus būdo, iš pažįstamo žinojo, kad V. E. anksčiau teistas. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie tikslesni. Niekas jo neprašė duoti neteisingus parodymus ir niekas jo parodymų neįtakojo.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba šaltkalviu autoservise „Vairas“. Šiame servise su klientais bendrauja meistras G. K., o jam tik nurodoma, ką reikia sutvarkyti. Kaltinamojo jis anksčiau nebuvo matęs. Kaltinamasis atvežė kelias detales ir paprašė jas pakeisti. Neatsimena, ar meistras, ar kaltinamasis jam nurodė, kad kažkas automobilyje ūžia. Pakeitus reduktorių, ūžimas ir švilpimas nedingo, jis dingo tik pakeitus kardaninio veleno tarpinį guolį. Nežino, kodėl šis guolis skleidė garsus, mano, kad galėjo būti įdėta brokuota detalė arba dėl to, kad ji buvo blogai įstatyta. Jo nuomone, nevisiškai tinkamai, kažkiek kreivai įstatytas kardaninio veleno tarpinis guolis negalėjo sugadinti kitų automobilio dalių. Blogai įstatyta detalė kitas detales būtų galėjusi paveikti tik praėjus ilgam laiko tarpui. Vizualiai paties guolio pažeidimų nebuvo matyti. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas K. S. parodė, kad V. E. yra jo pažįstamas, draugas. Apie nagrinėjamą įvykį gali nurodyti tik tiek, kad vieną dieną grįžęs iš užsienio jis kreipėsi į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl savo automobilio „Volvo“ remonto, nes ten dirbo jo pažįstamas. Kol jam remontavo automobilį, jis paklausė vieno ten dirbusio mechaniko vardu A., kaip reikia pakeisti halogeną. Šis asmuo jam nebuvo pažįstamas. Jis žinojo apie šiame servise vykusius konfliktus tarp V. E. ir mechaniko, tačiau nežinojo, kad A. yra tas pats asmuo. Paaiškėjo tik pokalbio metu, kad A. tvarkė E. mašiną, jis paklausė, kaip kas vyko, tačiau A. jam nieko aiškiai nepasakė. Tada jis A. pasakė, kad V. E. sudarė sutartį su kitu advokatu ir pasiūlė jam pas jį nuvažiuoti. Daugiau A. nebematė ir su juo nebendravo, nes išvyko į užsienį. Tvirtina, kad jokio spaudimo nukentėjusiajam nedarė, jį sutiko tik atsitiktinai. Įvykio su V. E. neaptarinėjo. Taip pat tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja L. S. parodė, kad A. J. yra jos patėvis. 2016 m. rudenį porai mėnesių jos mama su A. J. buvo išvykę į Švediją. Jie išvyko, nes jos patėviui kažkas grasino, todėl jie nenorėjo pasilikti Lietuvoje. Jos tėvai jai paliko prižiūrėti (duomenys neskelbtini) esančius namus. Vieną dieną jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad po tėvų namų kiemą vaikšto svetimi vyrai. Nuvažiavusi ten, ant namo durų rankenos rado uždėtą kastuvą, kuris buvo anksčiau padėtas sandėliuke. Ji suprato, kad buvo pagrasinta susidoroti. Tada ji paskambino mamai paklausti, ką daryti.

Liudytoja D. E. parodė, kad V. E. yra jos sutuoktinis, jis yra labai impulsyvus ir visada išsako savo nuomonę, visada nori viską išsiaiškinti iki galo. Vyras jai pasakojo, kad po automobilio remonto jis išgirdo pašalinius garsus, todėl nuvyko pas tą patį mechaniką, kad jis iki galo sutvarkytų jo automobilį, tačiau mechanikas jos vyrui nurodė, kad šiuo metu neturi laiko, ir pasiūlė atvažiuoti vėliau. Jos vyras kalbėjosi ir su to autoserviso savininku E., bet jis taip pat nurodė palaukti. Žino, kad jos vyras pas mechaniką vyko kelis kartus, tačiau jis automobilio apžiūrą vis atidėdavo kitam kartui. Tada jos vyras nuvyko į autoservisą „Vairas“, kur mechanikas, apžiūrėjęs vyro automobilį, pasakė, kad dėl blogai įdėtos detalės sugedo kita automobilio detalė. Tada (tai buvo liepos 28 d.) V. E. nuvyko atgal į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jo automobilį tvarkęs mechanikas nuvažiuotų į autoservisą „Vairas“ ir įsitikintų, kad jo automobiliui iš tikrųjų yra kažkas blogai, be to, paprašė atlyginti žalą dėl netinkamai atlikto remonto. Tada V., pamatęs, kad mechanikas pasiėmė kažkokį metalinį daiktą, pats pasiėmė plaktuką. Žino, kad jos vyrui mechanikas papurškė dujų, todėl jis iškart iš autoserviso išvažiavo. Kiek žino, mechanikas jos vyrui pinigų negrąžino. Daugiau į tą autoservisą jos vyras nebevažiavo. Po kiek laiko sužinojo, kad mechanikas parašė policijoje pareiškimą, todėl V. nuvežė visus turimus dokumentus, susijusius su šiuo įvykiu. Po mėnesio jos vyrą sulaikė. Jos vyras su jokiais autoservisais anksčiau nėra turėjęs problemų.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje byloje, vėliau išeidama į motinystės atostogas, ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė vyriausiajai tyrėjai D. B., kuri ir užbaigė šį ikiteisminį tyrimą. Visada vykdant liudytojų apklausas, pradžioje ji leidžia asmeniui laisva forma papasakoti, ką jis žino apie tiriamą įvykį, o tik po to užduoda klausimus dėl kilusių neaiškumų. Surašius apklausos protokolą, jį pateikia liudytojui, jis perskaitęs pasirašo po juo. Jei apklaustas liudytojas nesutinka su protokole nurodytomis tiriamo įvykio aplinkybėmis, visada pataiso, ir tik po to liudytojas, pakartotinai perskaitęs protokolą, pasirašo po tekstu. Nepamena, kad kuris nors iš apklaustų liudytojų būtų reiškęs pretenzijas dėl blogai surašytų parodymų. Liudytojų parodymai buvo užfiksuoti tokie, kokius jie davė, kaip jie kalbėjo, apklausiamų asmenų pasisakymai nebuvo paaštrinami ar interpretuojami. Dalies liudytojų ji neapklausinėjo, autoserviso darbuotojus apklausinėjo kita tyrėja. Visada byloje yra renkama tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Dėl visų procesinių veiksmų atlikimo buvo tartasi su prokuroru. Kiek pamena, šioje byloje buvo atlikta krata kaltinamojo namuose ir garaže, kadangi liudytojai apklausų metu tikrai nurodė, kad kaltinamasis, atvažiavęs į servisą, kažkuriuo momentu galimai išsitraukė mačetę.

Iš 2016 m. liepos 28 d. pareiškimo matyti, kad A. J. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 10.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) pas jį atvažiavo buvęs autoserviso klientas V. E., pravarde „Ešerys“, ir pradėjo teigti, kad jis blogai jam suremontavo automobilį „Mercedes-Benz“, pradėjo grasinti, kad jį sulaužys, sumuš, įėjęs į garažą, griebė plaktuką, sakydamas, kad užmuš. Jis gindamasis V. E. papurškė ašarinių dujų, todėl jis išbėgo į lauką, sakydamas, kad jam dabar „šakės“. Jam išbėgus pro duris, buvo užrakintos garažo durys, kad jis nebeįeitų. Per langą matė, kaip V. E. atbėgo prie serviso su daiktu, panašiu į mačetę, peilį. Jiems paskambinus į policiją, užpuolikas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo grasindamas susidorojimu. Šį įvykį matė visas darbo kolektyvas. Toks terorizavimas jau tęsiasi visą savaitę. Prieš dieną V. E. norėjo iš jo atimti jam priklausantį automobilį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes bijo dėl savo gyvybės, jo veiksmai gali būti realūs (1 t., b. l. 32).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 28 d. apie 10.17 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), grasinama peiliu. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko A. J., kuris paaiškino, kad buvęs autoserviso klientas V. E. grasino susidorojimu. V. E., kaip aiškino pareiškėjas, buvo sugriebęs plaktuką ir juo grasino bei norėjo su plaktuku suduoti, tačiau pareiškėjas apsigynė papurkšdamas dujų. Tada V. E. išbėgo lauk ir sugrįžo rankoje turėdamas galimai mačetę. Į autoserviso vidų jam nepavyko įeiti, nes spėjo užrakinti garažo duris. Sužalojimų A. J. nepatyrė, bet buvo išsigandęs, susijaudinęs, dėl grasinimų parašė pareiškimą (1 t., b. l. 40).

Iš 2016 m. spalio 7 d. pareiškimo matyti, kad A. J. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2016 m. spalio 7 d. 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), į jo darbovietę atvažiavo nepažįstami vyrai ir pagrasino, kad jeigu jis neatsiims pareiškimo dėl V. E., tai bus blogai. Jie buvo atvažiavę su automobiliu „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet tik vienas asmuo buvo atėjęs su juo kalbėti, jo nepažįsta. Prašo imtis priemonių dėl jo ir jo šeimos saugumo (1 t., b. l. 63-64).

Iš 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 7 d. apie 20.13 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad dienos metu į darbovietę buvo atvažiavęs nepažįstamas asmuo ir reikalavo atsiimti pareiškimą dėl V. E. daryto psichologinio spaudimo. Pranešėjas jaučia realią grėsmę savo ir savo šeimos saugumui. Nuvykus į iškvietimo vietą, pranešėjas A. J. paaiškino, kad į jo darbą buvo atvykęs asmuo ir grasino susidorojimu su juo ir jo šeima, jei jis neatsiims pareiškimo, kurį rašė dėl tarp V. E. ir jo įvykusio konflikto dėl blogai suremontuoto V. E. automobilio. A. J. paaiškino, kad bijo dėl savo šeimos ir savo gyvybės bei sveikatos, nes yra tiesiogiai grasinama jam susidorojimu (1 t., b. l. 65).

Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint liudytojo A. K. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, prie gautų pranešimų užfiksuota SMS žinutė „jam pizda“. Minėta žinutė buvo atsiųsta 2016 m. liepos 28 d. 10.20 val., siuntėjo vardas „Vytka“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140-143).

Iš UAB „Silberauto“ rašto matyti, kad keičiant kardaninio veleno tarpinį guolį, išardžius ir vėliau surinkus kardaninį veleną, neatitaikant velenų padėties taip, kaip buvo surinkta gamintojo, galimos vibracijos važiuojant. Apie galimus reduktoriaus ir važiuoklės sugadinimus dokumentuose neužsimenama (1 t., b. l. 171-177).

Iš 2016 m. spalio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas V. E. ir jo pažįstamo G. K., dirbančio UAB „Vairas“ autoservise, pokalbis. Pokalbio metu G. K. pasakoja, kokius parodymus jis davė policijoje apklausos metu (2 t., b. l. 146-148).

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta DVD laikmena, kurioje yra V. E. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir žinučių išklotinės nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Apžiūros protokole nurodytos datos ir laikai, kada V. E. skambino, rašė autoserviso darbuotojams E. M., A. K., A. J. (2 t., b. l. 187-189).

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kad apžiūrint DVD-R laikmenas, kuriose yra iš V. E. mobiliojo ryšio telefono „LG L80“ ir jame buvusios SIM kortelės nuskaityti duomenys, rasti SMS pranešimai A. J., A. K., E. M. (2 t., b. l. 197-199).

Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtų sąskaitų-faktūrų matyti, kad jos išrašytos UAB „Vairas“ už automobilio „Mercedes-Benz“ remontą 154 Eur, 209 Eur sumai (3 t., b. l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. E. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją, savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, pažymėtina, jog didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme psichine prievarta laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. E. iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o manydamas, kad tam turi pagrindą, tai yra jo manymu, už blogai atliktą automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Nukentėjusiajam suremontavus kaltinamojo automobilį, jis pradėjo skleisti tam tikrus garsus. Nukentėjusiajam papildomai neapžiūrėjus jo automobilio, kaltinamasis susiremontavo automobilį kitame autoservise, iš šio autoserviso mechaniko sužinojęs, kad nukentėjusysis galimai nekokybiškai sutvarkė jo automobilį, pareikalavo iš pastarojo padarytos žalos atlyginimo, kuri neviršijo naujų detalių įsigijimo ir už papildomą automobilio remontą sumokėtų pinigų sumos. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, aptarti liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino, jog jis remontavo kaltinamojo automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo keitęs automobilio šakę, atliekant jos keitimą, ji buvo sugadinta, vėliau keitė automobilio kardaninio veleno tarpinį guolį, o kaltinamajam po tam tikro laiko atvykus į autoservisą pirmiausia nukentėjusiajam buvo išsakytos pretenzijos dėl automobilio remonto darbų kokybės ir pareikalauta padarytos žalos dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto atlyginimo. Kaip byloje nustatyta, tik nukentėjusiajam atsakius, kad, jo nuomone, jis savo darbą dėl kardaninio veleno tarpinio guolio pakeitimo atliko tinkamai, be to, neturi kaltinamojo prašomos pinigų sumos ir nemokės, kaltinamasis pavartojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, kuri pasireiškė kaltinamojo pasikartojančiais skambučiais ir apsilankymais autoservise su reikalavimais atlyginti jam padarytą žalą, grasinimais panaudoti fizinę jėgą (užmušti, nušauti, sulaužyti ir pan.), mojavimu plaktuku prieš nukentėjusįjį bei daikto, panašaus į mačetę (durklą), demonstravimu, daužymu į duris. Pastarąją aplinkybę teismas, įvertinęs visumą surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, laiko įrodyta, nors kaltinamasis aplinkybę dėl daikto, panašaus į mačetę, išsitraukimo neigė. Tokiu V. E., pavartodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos civilinio proceso tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo, pats savavališkai vykdė nukentėjusiojo A. J. ginčijamą savo tariamą teisę į žalos atlyginimą dėl netinkamai atlikto automobilio remonto. Taip savavaldžiaudamas kaltinamasis padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, nes kaltinamojo elgesys dienos metu viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo neteisėtas, agresyvus, įžūlus, žeminantis, nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė išgąstį, stresą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą, po to neatvyko į darbą. Kad kaltinamasis elgėsi agresyviai ir bauginančiai, savo elgesiu sukūrė grėsmingą situaciją, suteikusią pagrindą manyti, kad jis realiai savo grasinimus gali įgyvendinti, patvirtino tiek autoserviso darbuotojai, tiek ir jo klientai. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo V. E. veiksmuose yra visi BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jam kyla baudžiamoji atsakomybė už šią veiką.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis

Kaltinamasis V. E. parodė, kad jis atlikęs bausmę ir išėjęs iš įkalinimo įstaigos aptiko apibraižytą savo automobilį, kurį vėliau, tai yra 2015 m. vasario 10 d. apie 1 val. kažkas padegė, todėl jis susirūpino dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos bei gyvybės. Praėjus maždaug 8 mėnesiams po jo automobilio padegimo, vieną vakarą ėjo namo (tuo metu buvo neblaivus), bespaudydamas laiptinės durų kodą pajuto, kaip jam į pakaušį kažkas įrėmė ginklą. Tada jis iškart atsisuko ir gindamasis tam asmeniui sudavė smūgius, šis neteko sąmonės, jis atėmė iš jo ginklą ir šovinius. Tas asmuo jam buvo nepažįstamas. Paliko jį gulėti ir nuėjo, nežino, kodėl taip įvyko, jokių konfliktų neturėjo. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Po to maždaug 2016 m. vasarą, apie 12 val. nakties grįžęs namo, nutarė parūkyti lauke. Berūkydamas jis išgirdo kažką šūkaujant, balsas buvo panašus į jo draugo. Pasižiūrėjęs į tą pusę, pamatė aukštą vyrą su alaus buteliais ir ginklu. Minėtam vyriškiui pradėjus mojuoti tuo ginklu prieš jį, V. E., jis jį nuginklavo. Pasirodo, tas aukštas vyras grasino jo draugui E. P.. To vyriškio jis, V. E., nepažinojo. E. P. po to ėjo ieškoti to ginklo, jis, V. E., jam pasakė, kad paėmė ginklą iš to vyro. E. jam pasiūlė eiti į policiją ir priduoti ginklą, tačiau jis bijojo, kad jo nesuimtų. Tą ginklą jis pasidėjo savo namuose, stalčiuje. Tas ginklas buvo dujinis. Abu ginklus laikė namuose dėl savigynos, manė, kad jam ir jo šeimai gresia pavojus. Jam niekas neišduoda ginklo, nes yra teistas.

Liudytojas E. P. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tai buvo maždaug 2016 m. pavasarį, kai jam su draugais būnant prie prekybos centro „Vėtrungė“, prie jų priėjo du vyrai ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, kabinėtis. Jis su draugais pradėjo juoktis ir staiga pakėlęs galvą pamatė, kad vienas iš tų vyrų išsitraukė šautuvą, o kitas peilį. Vyriškis, išsitraukęs šautuvą, jį nukreipė į jo pusę. Tada jis su draugais pasišalino nuo jų atokiau maždaug apie 10 m, pradėjo šaukti ant minėtų vyriškių, į juos mėtyti akmenis ir plytas, tačiau vyriškiai niekur nesitraukė, rankose laikė ginklus. Maždaug po 10 min. vyriškiai pabėgo į skirtingas puses. Matė, kaip vienas iš jų bėgdamas įspyrė į taksi automobilio dureles. Išlipus taksi vairuotojui iš automobilio, iškart prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė vyriškį, kuris įspyrė į taksi automobilį (tas vyriškis turėjo peilį). Paaiškinus policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, jie nubėgo link prekybos centro „Vėtrungė“ ieškoti, kur nubėgo asmuo su šautuvu. Jie, eidami nuo policijos mašinos, šalia „Vėtrungės“, tarp namų pamatė stovinčius du asmenis, vienas iš jų buvo tas pabėgęs vyriškis su šautuvu, kitas buvo kaltinamasis V. E., kuris yra jo senas pažįstamas. V. tame kieme gyvena, kaip suprato, jis išgirdo jo, E. P., balsą. Tas užpuolikas su ginklu bėgo per gatvę į kiemus ir sutiko V.. Pamatę V. su užpuoliku, jie pradėjo eiti link jų. Kompanijoje buvęs draugas pasakė, kad čia „Ešerys“ (tokia V. E. pravardė), tada užpuolikas suprato, kad jie visi yra pažįstami, ir pats nubėgo į policijos mašiną. Kaip sužinojo iš V., tas užpuolikas jam atidavė šautuvą (numetė po kažkieno mašina, o V. pasiėmė). Jis pats to nematė, nesilietė prie to ginklo, nežino ginklų modelių ir negali apibūdinti šio ginklo. Jis sakė V., kad nuvežtų tą ginklą į policiją, tačiau V. atsakė, kad jei jis nuveš, jį uždarys. Žino, kad tame šautuve buvo lyg ir 3 šoviniai ir V. jį pasiėmė.

Liudytoja D. E. parodė, kad vyras jai buvo minėjęs, jog buvo toks atvejis, kad grįžęs naktį namo jis išgirdo lauke savo pažįstamo balsą ir pamatė vyrų būrį, ginkluoti vyrai taikėsi į jos vyrą, jis tą ginklą atėmė, ir taip ginklas atsirado pas jį. Ji pati nieko nematė.

Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta pistoletas „Ekol P29“, revolveris „Jaguar“, 14 šovinių (3 t., b. l. 6-10).

2016 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(U-2876)-IS1-931 konstatuota, kad pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Ekol P29“, numeris EP-890117, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis „C“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas revolveris, paimtas 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu Taikos pr. 29-17, Klaipėdos m., yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro „Jaguar“ modelio revolveris, numeris 07467, skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais. Revolveris yra šaunamasis „B“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikta dvylika šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, pistoletams ir šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ ir „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto revolverio (3 t., b. l. 39-42).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. E. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltė dėl šių jam inkriminuojamų veikų, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta liudytojo E. P. parodymais, kratos protokolu, specialisto išvada. V. E., neturėdamas leidimo, įgydamas, gabendamas ir laikydamas šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, veikė tiesiogine tyčia: suvokė, kad neteisėtai juos įgyja, gabena, laiko, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamų savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokios jo veikos neabejotinai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl grasinimų viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims

Kaltinamasis V. E. parodė, kad jam užsiregistravus darbo biržoje, tarp jo, darbo biržos ir UAB „Vlantana“ buvo sudaryta trišalė sutartis dėl tolimųjų reisų vairuotojo kursų. Išlaikius visus teorijos egzaminus, jam liko išlaikyti vairavimo praktikos egzaminus VĮ „Regitra“ „C“ ir „CE“ kategorijoms gauti. Laikant vairavimo praktikos egzaminą „C“ kategorijai gauti, jis išsinuomojo automobilį iš VĮ „Regitra“. Egzamino metu pajuto, kad išnuomoto automobilio pavarų svirtis buvo netvarkinga, tačiau egzaminą nusprendė vis tiek laikyti. Šio egzamino metu su juo važiavo specialistas M. J.. Jiems einant prie automobilio, egzaminuotojas leido suprasti, kad norint išlaikyti egzaminą, jam reikėtų susimokėti papildomai 48 Eur. Tačiau jis tuo metu neturėjo darbo ir papildomų pinigų, todėl daugiau M. J. nebemokėjo. Toks jų pokalbis vyko lauke. Pats egzaminas yra įrašinėjamas. Pasibaigus egzaminui, jam egzaminuotojas pasakė, kad jis neišlaikė egzamino, nors jis buvo įsitikinęs, kad vairavo gerai. M. J. jam paaiškino, kad jis neišlaikė egzamino, nes jis egzamino metu sukdamas per vėlai parodė posūkio signalą ir netinkamai pasirinko automobilio pavaras. Tada jis nukentėjusiajam pasakė, kad jam brangiai kainuos tie 48 Eur, nes ketino parašyti skundą dėl jo veiksmų. Mano, kad egzamino neišlaikė būtent dėl to, kad nesumokėjo VĮ „Regitra“ specialistui papildomai pinigų, apie kuriuos šis užsiminė jiems einant į automobilį. Vairavimo metu matė, kaip egzaminuotojas ieškojo prie ko prisikabinti. Pripažįsta, kad išlipęs iš automobilio paklausė egzaminuotojo, ar ne jį „ryžu“ vadina, nes jam apie šį asmenį buvo pasakoję draugai. Egzaminuotojui atsakius neigiamai, jis nieko nebepasakė, nuėjo į VĮ „Regitra“ pastatą ir užsiregistravo kitam egzaminui. Skundo dėl M. J. veiksmų neberašė, nes nenorėjo bylinėtis. Laikant vairavimo praktikos egzaminą „CE“ kategorijai gauti, automobilį išsinuomojo iš UAB „Vlantana“. Šio egzamino metu su juo važiavo VĮ „Regitra“ specialistas D. K.. Išvažiavęs į miestą, kaip suprato, egzamino metu 10 proc. viršijo leistiną greitį, todėl grįžus į aikštelę, jam egzaminuotojas pasakė, kad jis neišlaikė egzamino, nors per visą laiką, kol vyko egzaminas, egzaminuotojas jokių pastabų nepareiškė. Šis egzaminas nebuvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi, nes važiavo ne su VĮ „Regitra“ automobiliu. Jis pasimetė ir susinervino, kad neišlaikė egzamino, todėl išlipęs iš automobilio trenkė automobilio durimis bei pasakė D. K., kad šis prisidirbo, taip parodydamas egzaminuotojui savo nepasitenkinimą. Jis labai susinervino dėl to, kad neišlaikė egzamino, nes buvo įsitikinęs, kad vairavo gerai. Daugiau nieko nesakė D. K.. Tą dieną jis iškart vėl užsiregistravo kitam egzaminui, tačiau į jį nenuvyko, nes buvo sulaikytas. Dėl abiejų atvejų skundų nerašė, nes nenorėjo bylinėtis, nenorėjo popierizmo, nors iš pradžių buvo nusiteikęs rašyti skundus.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad praėjus tiek laiko, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, todėl tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis dirba VĮ „Regitra“ specialistu egzaminuotoju, todėl įvykio dieną jis egzaminavo kaltinamąjį, kuris laikė vairavimo praktikos egzaminą „C“ kategorijai gauti, anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs. Egzaminui pasibaigus, jis paaiškino kaltinamajam, kokias klaidas jis padarė egzamino metu bei kad jis egzamino neišlaikė. Kadangi egzamino metu yra filmuojama, kaltinamasis jam pasakė, kad išlipus iš automobilio, jis nori su juo pasikalbėti. Kaltinamasis žinojo, kad automobilyje yra filmuojama. Jis atsisakė su kaltinamuoju kalbėti ir nurodė, kad egzamino protokolo kopiją gali pasiimti VĮ „Regitra“ pastato 2 aukšte. Išlipus iš automobilio, kaltinamasis atrodė grėsmingai, paklausė jo, ar ne jį „ryžu“ vadina, taip pat pagrasino, kad jam jo neišlaikytas egzaminas brangiai kainuos. Šiuos jo grasinimus jis suprato kaip realius, kad kažką jam kaltinamasis padarys, nes kaltinamasis tuo metu buvo nusiteikęs grėsmingai, atrodė agresyvus. Jis jautė iš kaltinamojo pusės spaudimą, kad jis jam užskaitytų egzaminą. Jis stengėsi su kaltinamuoju nekonfliktuoti, iškart nuėjo į savo darbo vietą. Dėl įvykio pats niekur nesikreipė, tik apie incidentą papasakojo administracijai. Kiek žino, po kiek laiko kaltinamasis vėl laikė vairavimo praktikos egzaminą, tik jau „CE“ kategorijai gauti. Jį egzaminavo jo kolega. Tą kartą kaltinamasis ir vėl neišlaikė egzamino. Jo kolega matė, kaip po egzamino kaltinamasis vaikščiojo prie egzaminavimo vietos, o vėliau išvažiuodamas iš aikštelės, jo kolega pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip kaltinamasis fotografavo jo automobilį. Tada VĮ „Regitra“ administracija dėl kaltinamojo veiksmų kreipėsi į policiją su pareiškimu, nes pamatė, kad iš egzamino jie, specialistai, grįžta sudirgę. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad egzamino metu yra važiuojama tam tikru maršrutu, grįžus į bazę, jie paaiškina kliento padarytas klaidas ir pasiūlo jam protokolo kopiją. Egzamino protokolas yra surašomas grįžus į darbo vietą. Kaltinamojo išsakyti žodžiai nedarė įtakos surašant protokolą, nes viskas mašinoje yra filmuojama, padarytos klaidos fiksuojamos elektroniniu būdu ir pasakomas rezultatas, taip pat elektroniniu parašu patvirtinama, kad egzaminas neišlaikytas.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis dirba VĮ „Regitra“ specialistu egzaminuotoju. Jis egzaminavo kaltinamąjį, kai šis laikė vairavimo praktikos egzaminą „CE“ kategorijai gauti. Kaltinamąjį matė pirmą kartą, tačiau apie jį žinojo iš savo kolegos. V. E. egzaminą laikė su savo pateikta transporto priemone, kuri priklausė UAB „Vlantana“. Visi egzaminai yra filmuojami mašinose, kuriose yra įmontuota vaizdo įranga. Kaltinamasis pateikė mašiną, kurioje nebuvo filmuojama. Egzamino metu V. E., išvažiavęs iš aiktelės į miestą, padarė kritinę klaidą – viršijo leistiną greitį, todėl grįžus į aikštelę, jis V. E. informavo apie jo padarytas klaidas ir nurodė jam, kad egzamino jis neišlaikė. Tuo metu kaltinamasis jam nieko nepasakė. Paklausus, ar jis turi kokių klausimų, atsakė, kad ne. Lipdamas iš sunkvežimio išgirdo, kaip kaltinamasis garsiai uždarė transporto priemonės duris bei pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, juos nurodė savo pirminiuose parodymuose. Jam einant nuo automobilio, kaltinamasis jį pakvietė sustoti ir palaukti. Sustojęs pamatė, kad kaltinamasis nusiteikęs grėsmingai, kaltinamasis pasakė jam, kad jis „prisidirbo“. Šie žodžiai jį išgąsdino, todėl jis atsitraukė nuo kaltinamojo ir stengėsi su juo nekonfliktuoti. Jis suprato, kad gali nukentėti nuo kaltinamojo dėl to, kad pažymėjo kritinę klaidą, dėl kurios egzaminas buvo neišlaikytas. Kai asmuo reiškė nepasitenkinimą, tai rezultato pakeisti nebuvo įmanoma. Kadangi tai buvo jo paskutinis klientas, jis nuėjo ne į įstaigą, o iškart į savo automobilį. Kaltinamasis, priėjęs prie jo automobilio, dar bandė jam kažką pasakyti. Tada jis, atidaręs automobilio langą, V. E. pasakė, kad visas pretenzijas gali reikšti administracijai. Kiekvienas egzaminą laikantis asmuo turi teisę teikti apeliaciją, tačiau kaltinamasis jos neteikė. Kiek žino, kaltinamasis grįžęs užsiregistravo kitam egzaminui ir prie kitų žmonių jau elgėsi kultūringai. Šio incidento niekas nematė, nes, kaip minėjo, V. E. buvo jo paskutinis klientas, todėl jie sugrįžo ne į tą aikštelę, iš kurios išvažiavo. Vėliau apie šį incidentą jis papasakojo vyriausiajam specialistui ir nurodė jam, kad jis V. E. daugiau neegzaminuos. Tada vyriausiasis specialistas nuėjo pas vadovą ir parašė pareiškimą policijai.

Liudytoja D. E. parodė, kad kai jos vyras laikė vairavimo egzaminą „CE“ kategorijai gauti, ji buvo su juo ir laukė, kol jis išlaikys šį egzaminą, tačiau nesulaukusi išvyko. Šiam egzaminui jos vyras nuomojosi automobilį iš UAB „Vlantana“. Po kiek laiko vyras jai paskambino ir pranešė, kad jis egzamino neišlaikė, nes egzamino metu viršijo greitį. V. E. dėl šio bei kito neišlaikyto egzamino skundų nerašė, apie jokius konfliktus jai nieko nesakė, ji konfliktų negirdėjo.

Iš 2016 m. rugsėjo 17 d. pareiškimo matyti, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo įgaliotas atstovas kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale klientas V. E. laikė vairavimo egzaminus „C“ ir „CE“ kategorijoms gauti. Neišlaikęs egzamino iš pirmo karto, klientas V. E. egzaminuotojams specialistui M. J. 2016 m. birželio 9 d. ir specialistui D. K. 2016 m. rugsėjo 10 d. grasino psichine prievarta, fiziniu smurtu bei asmeninio turto sugadinimu (1 t., b. l. 54).

Iš VĮ „Regitra“ praktikos egzamino protokolų Nr. 4326941, 4313280, 4270897 nuorašų matyti, kad juose užfiksuota vairavimo egzaminų eiga, kad V. E. 2016 m. birželio 9 d. 15.15 val., 2016 m. liepos 26 d. 15.00 val., 2016 m. rugsėjo 10 d. 12.45 val. egzaminų neišlaikė (1 t., b. l. 179-183).

Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo specialistų M. J. bei D. K. pareiginių instrukcijų matyti, kad jų pareigos yra tikrinti asmenų, siekiančių įgyti ar susigrąžinti teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus (1 t., b. l. 186-191).

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. E. nepripažino padaręs šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė, kad jis nereikalavo iš VĮ „Regitra“ specialistų įskaityti vairavimo praktikos egzaminų, jis tik buvo susinervinęs, kai jam specialistai pasakė, kad jis egzaminų neišlaikė, ketino rašyti dėl jų priimtų sprendimų skundus, todėl ir pasakė tokio pobūdžio frazes, taip tiesiog išreikšdamas savo nesutikimą ir nepasitenkinimą egzaminuotojų sprendimais. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis po neišlaikyto vairavimo praktikos egzamino „C“ kategorijai gauti, išlipęs iš sunkvežimio, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminą, priėjo prie jį egzaminavusio VĮ „Regitra“ specialisto M. J. ir paklausė: „ar ne tave ryžu vadina?“, po to pasakė, kad jam brangiai kainuos tie 48 eurai (tiek yra mokama už egzamino laikymą). Antruoju atveju po neišlaikyto vairavimo praktikos egzamino „CE“ kategorijai gauti kaltinamasis, išlipęs iš sunkvežimio, su kuriuo laikė vairavimo praktikos egzaminą, garsiai šaukdamas „ei, palauk“, „ateini čia“, vartodamas necenzūrinius žodžius, priėjo prie jį egzaminavusio VĮ „Regitra“ specialisto D. K. bei ir pasakė: „Vat tu dabar čia prisidirbai“. Tokį kaltinamojo elgesį abiem atvejais galima vertinti moralės požiūriu kaip nemandagų, įžūlų, iššaukiantį, tačiau nėra pagrindo tokio jo elgesio vertinti kaip konkretaus, realaus, akivaizdaus grasinimo VĮ „Regitra“ specialistams sunaikinti ar sugadinti jų turtą, pakenkti sveikatai ar pan., t. y. psichinės prievartos, reikalaujant iš viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų, šiuo atveju VĮ „Regitra“ specialistų, atlikti veiksmus jo naudai – įskaityti vairavimo praktikos egzaminus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad egzamino metu padarytos klaidos fiksuojamos elektroniniu būdu ir pasakomas rezultatas, taip pat elektroniniu parašu patvirtinama, kad egzaminas neišlaikytas, tad nėra galimybės paveikti egzaminuotojų, kad jie galėtų pakeisti savo sprendimą, t. y. įskaityti egzaminą, kai jau yra patvirtinta elektroniniu būdu, kad egzaminas neišlaikytas. Tos aplinkybės, egzaminų tvarka buvo žinoma ir kaltinamajam. Kad kaltinamasis iš tiesų suvokė, kad jis realiai negali padaryti įtakos egzaminų rezultatams, parodo ir ta aplinkybė, kad jis abiem atvejais neišlaikęs egzamino iškart užsiregistravo kitam egzaminui. Lieka nepaneigta kaltinamojo išsakyta versija, kad jis tokiu savo elgesiu išreiškė savo nesutikimą su egzaminuotojų išvadomis, egzaminų vertinimais, tokias žodžiais norėjo pasakyti, kad teiks apeliacijas dėl egzaminuotojų veiksmų, dėl to jie turės nemalonumų. Taigi nagrinėjamu atveju V. E. veikose nenustačius būtinųjų objektyviųjų BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą. Dėl šios priežasties V. E. išteisintinas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Dėl fizinio asmens dokumento įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo

Kaltinamasis V. E. parodė, kad jis su M. M. susipažino 2014 m. vasarą būdamas pas savo pažįstamą Ruslaną, kuris jam į automobilį dėjo aparatūrą ir multimediją. Tuo metu M. M. pas R. gėrė alų. Po kiek laiko M.jo paprašė jį nuvežti iki parduotuvės, o vėliau ir į namus, esančius kažkur už Jakų žiedo, tiksliai nepamena, kur, jis sutiko. Po kelių dienų tvarkydamas automobilį prie slenksčio rado užkritusią M. M. asmens tapatybės kortelę. Tada nuvažiavo pas R. ir pasakė, kad M. paliko pas jį mašinoje savo asmens tapatybės kortelę, R. pasakė, kad pas jį nepaliktų tos kortelės, nes jis nežino, kur yra M.. Bandė surasti M. M., tačiau jam nepavyko. Tada tą kortelę įsidėjo į savo kortelių dėklą, jį paliko toje mašinoje, kuri sudegė, todėl pagalvojo, kad visos tos kortelės sudegė su mašina. Sudegusi mašina prastovėjo apie metus laiko. Vėliau ėmė iš tos mašinos likusius nesudegusius daiktus ir rado aprūkusį kortelių dėklą su kortelėmis, parsinešė jį namo. Po kiek laiko mieste sutikęs M. M. pasakė jam, kad jis turi jo asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarasis nurodė, kad jau išsiėmė naują, todėl senos jam nebereikėjo. Kai policija darė jo namuose kratą, tada ir rado tą M. M. asmens tapatybės kortelę. Ją M. M. pametė jo automobilyje, jis bandė jam ją grąžinti.

Liudytojas M. M. (M. M.) parodė, kad jis buvo praradęs savo asmens tapatybės kortelę, nuėjo į pasų poskyrį, kur parašė prašymą išduoti naują dokumentą. Praėjus kažkuriam laikui, jis gavo šaukimą į policiją. Nuvykus pas tyrėją, jam atpažinimui buvo parodyta vieno asmens nuotrauka. Jis V. E. tada nepažino, nes tuo metu buvo be akinių, buvo nekokybiška nuotrauka, todėl negalėjo paaiškinti tyrėjai, kaip jo asmens tapatybės kortelė pateko pas kaltinamąjį. Tyrėjai pasakė, kad gal kažkas rado jo asmens tapatybės kortelę, ir viskas. Šiuo metu jis atpažįsta kaltinamąjį ir gali nurodyti, kaip ta kortelė galėjo pas jį atsirasti. Vienu laikotarpiu jis labai dažnai vartojo alkoholį. V. E. jis sutiko pas savo draugą R. garaže, tada jie susipažino. R. tuo metu garaže remontavo mašinas. Ten su R. ir kitais draugais vartojo alkoholį. Paskui jis kaltinamojo paprašė, kad jis jį nuvežtų į parduotuvę, o vėliau ir į namus, nes buvo pakankamai girtas. Tikriausiai tuo metu pas V. E. automobilyje ir pametė savo asmens tapatybės kortelę. Jis šį dokumentą, kaip ir kitas turimas korteles, visada nešiojasi liemenės kišenėje, jis galėjo iškristi iš kišenės, kai iš jos būdamas girtas traukė banko kortelę. Po kažkiek laiko jis turėjo išvykti į komandiruotę užsienyje, jam reikėjo tik paso, asmens tapatybės kortelė buvo nereikalinga. Po to jis praėjo gydymo nuo alkoholizmo kursą ir nuolat buvo komandiruotėse, mažai laiko praleidžia Lietuvoje, todėl neturi laiko, kada bendrauti su kitais.

Liudytojas R. Š. (R. Š.) parodė, kad jis užsiima garso ir vaizdo įrangos montavimu automobiliuose. Kaltinamasis yra jo klientas, su juo jokių pykčių nėra buvę. Su M. M. yra pažįstami ir bendrauja nuo mokyklos laikų. Pamena, kad maždaug prieš 2 metus M. nesisekė asmeniniame gyvenime, jis pradėjo stipriai gerti, dažnai būdavo pas jį garaže, todėl M. su kaltinamuoju ir susipažino ten. Kiek pamena, kaltinamasis ir M. tą dieną važiavo iki parduotuvės, po to V. E. M. parvežė namo. Apie asmens tapatybės kortelę jis sužinojo, kai pas jį atvažiavo V. E. žmona ir paprašė paliudyti dėl M. M. asmens tapatybės kortelės, tačiau jis jai pasakė, kad nenori kištis į tokius reikalus. Jis nelabai viską prisimena. M. pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir pas jį nebepasirodydavo, o V. pas jį vis atvažiuodavo, tačiau tiksliai nepamena, ar kalbėjo kažką apie kortelę, nes jam tai nebuvo įdomu. M. jam nieko nepasakojo apie pamestą asmens tapatybės kortelę. Kadangi M. tuo metu stipriai gėrė, todėl tiki, kad jis galėjo pamesti minėtą dokumentą V. E. automobilyje, nes, kiek pamena, tą patį vakarą M. kažkur pametė ir savo kuprinę.

Liudytoja D. E. parodė, kad, kiek žino, jos vyras su asmeniu, kurio asmens dokumentą rado savo automobilyje, prieš tai vartojo alkoholį. Tada vyras nuvažiavo pas meistrą, kuris dėjo garso aparatūrą, kad atiduotų rastą asmens tapatybės kortelę, tačiau meistras pasakė, kad nežino, kur yra jo draugas, kurio tas dokumentas buvo. Po to jos vyras tą žmogų buvo sutikęs ir pasakė jam, kad turi jo asmens tapatybės kortelę, o jis pasakė, kad jau turi pasidaręs naują kortelę. Taip namuose ir liko ta kortelė. Ji pati buvo nuvažiavusi pas tą asmenį, kuriam priklausė asmens tapatybės kortelė, bet jo vis nerasdavo, ji važiavo ir pas meistrą, vardu Ruslanas.

Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta M. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (3 t., b. l. 6-10).

Kaltinamasis V. E. buvo kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos 1-ajame PP (31) M. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją parsigabeno į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur ją, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2016 m. rugsėjo 28 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, kad jis turėjo M. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tačiau nurodė, kad ją pats M. M. pametė jo automobilyje, kai jis vežė jį iki parduotuvės, o vėliau ir iki namų. Tvirtino, kad jis, radęs M. M. asmens tapatybės kortelę, ieškojo jo, norėjo grąžinti jo pamestą dokumentą, tačiau jį surasti ir grąžinti kortelę jam nepavyko, todėl galiausiai tą kortelę parsinešė namo ir ten laikė, o po kiek laiko mieste sutikęs M. M. pasakė jam, kad jis turi jo asmens tapatybės kortelę, tačiau pastarasis nurodė, kad jau išsiėmė naują, todėl senos jam nebereikėjo. Tokią kaltinamojo poziciją ir nurodomas įvykio aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Teisme apklaustas liudytojas M. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo paprastai yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Įvertinus nustatytas su šiuo kaltinimu susijusias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad V. E. veikoje nėra būtinųjų BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių – nenustatyta, kad kaltinamasis būtų neteisėtai užvaldęs M. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, ja disponavęs, nenustatyta tyčia. Dėl to V. E. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškus ir kitus nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), yra vedęs, turi šeimą, mažametį vaiką. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-309/2016 matyti, kad V. E. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (3 t. b. l. 180-182). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. E. paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems šių bausmių vidurkiams. Už atskirus nusikaltimus V. E. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis A. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 14-16). Pasak nukentėjusiojo, jo patirtą neturtinę žalą sudaro tai, kad kaltinamojo V. E. padaryta nusikalstama veika jam sukėlė neigiamas pasekmes, nepatogumus. V. E. savo išsakytais žodžiais bei veiksmais įbaugino jį, jo grasinimus bei veiksmus jis suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Jis įvykio metu, kai jam V. E. grasino, jautė didelį baimės jausmą, dvasinį sukrėtimą, jam dėl to teko vėliau vartoti antidepresantus, raminamuosius vaistus. Jis net ir praėjus tam tikram laikui jautė ir jaučia nerimą, nesaugumo jausmą, baimę ateityje dėl V. E. veiksmų, dėl to tapo nervingas, suprastėjo jo bendravimo kokybė su artimaisiais, draugais.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo V. E. veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu jo gyvenimas pasikeitė, jis tapo nervingas, suprastėjo jo bendravimo kokybė su artimaisiais, draugais. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirtas stresas ir neigiami išgyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo ilgą laiką gydomas ir jam buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos sutrikimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo esminių gyvenimo įpročių pasikeitimus teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletas „Ekol P29“ Nr. EP-890117 (kvito Nr. 0035202), revolveris „Jaguar“ Nr. 07467 (kvito Nr. 0035202), 9 šoviniai (kvito Nr. 0035202), paimti 2016-09-28 kratos metu V. E. gyvenamojoje vietoje, adresu Taikos pr. 29-17, Klaipėdoje, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Byloje esantis vokas su 15 kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto revolverio „Jaguar“ Nr. 07467 ir dvylikos pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto dujinio pistoleto „Ekol P29“ Nr. EP-890117 ir dviejų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių įgijimo, gabenimo ir laikymo), ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnių, ir galutinę subendrintą bausmę V. E. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. E. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. E. nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. E. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą „Ekol P29“ Nr. EP-890117 (kvito Nr. 0035202), revolverį „Jaguar“ Nr. 07467 (kvito Nr. 0035202), 9 šovinius (kvito Nr. 0035202), saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Byloje esantį voką su 15 kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.