- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- II-303-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00352-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. O. skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-27-ANR_N-633-2021 V. O. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. birželio 1 d. 11.19 val. Panevėžyje, tarp Klaipėdos g. 87 ir 91 daugiabučių namų, pastatė ir paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Automobilis nebuvo pažymėtas neįgaliojo skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas V. O. skundas, kuriame prašoma panaikinti Administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą – įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs ir administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl spręsdamas ginčo santykius ir teisiškai vertindamas padarytą veiką nesivadovavo jo pateiktuose paaiškinimuose nurodytų teisės aktų normų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, reikalavimais, dėl to klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes minėtas automobilis buvo pastatytas ir stovėjo už kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonos ribų, t. y. jis stovėjo už lygiareikšmių kelių sankryžos, į garažus vedančio kelio, esančio tarp Klaipėdos g. daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 87 ir Nr. 91, kelkraštyje. Tokią savo poziciją V. O. grindžia sankryžos, kelio ir kitomis sąvokomis, draudžiamųjų kelio ženklų galiojimo iki artimiausios sankryžos taisykle, Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014).
Atsiliepimas
Administracijos atsiliepime į skundą prašoma Administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. O. skundo netenkinti. Patikrinimo akte fiksuota, kad automobilis stovi kelio, vedančio nuo Klaipėdos g. į garažų teritoriją, esančią už gyvenamųjų daugiabučių namų Nr. 91 ir Nr. 87, dešinėje pusėje, priekine dalimi į Klaipėdos g. Automobilis stovi kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, nes įvažiuojant į kelią iš Klaipėdos g. abejuose jo pusėse yra įrengti ženklai Nr. 332. Kelyje nuo kelio ženklo Nr. 332 link automobilio stovėjimo vietos, fiksuotos patikrinimo akte, dešinėje pusėje yra įvažiuojama / išvažiuojama iš šalia jo esančios teritorijos (nepravažiuojamo uždaro kiemo, skirto transporto priemonėms stovėti), tačiau ši vieta vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 62 dalimi nelaikoma sankryža. Ši vieta nėra pažymėta pirmumo kelio ženklais, todėl pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1086 (toliau – KET), 1 priedo III skyriaus 5 punktą negali būti laikoma kelio ženklo Nr. 332 draudimo galiojimo pabaiga. Iš patikrinimo akto nuotraukų matyti, kad kelio plotis visose vietose yra vienodas, todėl nebuvo logikos ir pagrindo įrenginėti kelio ženklą Nr. 332, kurio galiojimas baigiasi ties vieta, kur įvažiuojama / išvažiuojama iš kiemo (teritorijos), nes už šios vietos kelio plotis nesikeičia, todėl stovint transporto priemonėms bus trukdomas eismas. Atsižvelgiant į tai ir buvo įrengtas vienas (dešinėje pusėje) kelio ženklas Nr. 332, nes jo galiojimas yra iki kelio pabaigos (garažų teritorijos). V. O. nepagrįstai teigia, kad automobilis buvo pastatytas už kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonos ribų, nes buvo pastatytas už lygiareikšmių kelių sankryžos, už kurios kelio ženklas Nr. 332 negalioja. Esantis įvažiavimas / išvažiavimas į kiemą (pagal KET 3.16 punktą automobilių stovėjimo aikštelė ar teritorija), remiantis Įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje nurodyta sąvoka, nelaikomas sankryža ir tai patvirtina Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 101 punktas. Šiuo atveju už kelio ženklo Nr. 332 esantis įvažiavimas / išvažiavimas ar kelių susikirtimas nelaikomas sankryža, nes jis veda į kiemą (automobilių stovėjimo aikštelę).
V. O. teismo posėdyje skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad teisės aktuose vienareikšmiškai įvardyta, kas nelaikoma sankryža, pagal Įstatymą sankryžomis nelaikomos vietos, kur įvažiuojama / išvažiuojama iš kelio į šalia jo esančias teritorijas. Ginčijamas kelių susikirtimas jau yra šalia kelio esančioje teritorija, taigi traktavimas, kad tai nėra sankryža, netinkamas. Visi kiti kelių susikirtimai, kurie nepatenka į išimtis, kas nelaikoma sankryža, yra laikomi sankryžomis ir tai pagrindžia skunde išdėstyti argumentai. Vietinės reikšmės kelias yra privažiavimas prie atskirų objektų, statinių, toks privažiavimas yra prie garažų, kur buvo palikęs stovėti automobilį, taip pat tokį patį statusą turi privažiavimas prie 4 gyvenamųjų namų ties posūkiu į dešinę. Tai nėra kiemas, kaip traktuoja Administracija, tai yra privažiavimas, kuriame įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tokį pati statusą turinčių kelių susikirtimas yra akligatvis, tik D kategorijos gatvės gali turėti akligatvį. Tokie susikirtimai traktuojami kaip nereguliuojama sankryža. Aplinkybės dėl automobilio pastatymo ir palikimo stovėti vietos, taip pat to, kad tai jis paliko stovėti automobilį, neginčija.
Administracijos atstovas teismo posėdyje parodė, kad Įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje nurodytos vietos, kurios nelaikomos sankryžomis. Tas kelių susikirtimas, kurį V. O. įvardija kaip sankryžą, iš tikrųjų nėra laikomas sankryža, nes atitinka vietą, kur įvažiuojama / išvažiuojama iš šalia kelio esančios teritorijos. Įvažiavimas nėra pravažiuojamas, tai akligatvis, jame yra numatytos stovėjimo vietos daugiabučių namų gyventojų automobiliams, taigi ši vieta laikoma kaip automobilių stovėjimo aikštelė, šioje įvažiavimo / išvažiavimo vietoje nėra pirmumo ženklų, todėl pagal draudžiamųjų ženklų galiojimo taisyklę tai nelaikoma ta vieta, kur nustotų galioti ženklas. Kelio ženklo Nr. 332 galiojimas baigiasi įvažiavus į garažų teritoriją, nes toje vietoje kelias baigiasi. Administracija tinkamai vertino teisės aktų nuostatas ir V. O. pritaikė administracinę atsakomybę. Statybos techninis reglamentas, kuriuo vadovaujasi V. O., yra skirtas kelių projektavimui ir patvirtintas 2011 m., o šiuo atveju reikėtų vadovautis kelio ženklais ir kelio padėtimi. Pasukant iš Klaipėdos g. link Nr. 91 ir Nr. 87 namų ties įvažiavimu įrengti du kelio ženklai Nr. 332, vienas iš jų įrengtas dešinėje kelio pusėje, o kitas – kairėje, papildomų lentelių ties jais nėra, dėl to jie galioja iki kelio pabaigos, o kitų kelio ženklų šioje ginčo teritorijoje nėra. Privažiavimas prie daugiabučių kiemų pagal KET yra bet koks eismui skirtas plotas – kelias, šioje vietoje galima būti traktuoti, kad tai yra kelias, tačiau negalima to laikyti sankryža.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Už tai vairuotojams skiriama nuo 30 iki 90 Eur bauda.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. birželio 1 d. nuo 11.10 val. iki 11.30 val. vykusio patikrinimo metu užfiksuotą automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, tarp Klaipėdos g. 87 ir 91 daugiabučių namų, pastatė ir paliko stovėti V. O., tačiau byloje ginčas kilo dėl to, ar šis automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. V. O. ir Administracija skirtingai aiškina įvažiavus nuo Klaipėdos g. dešinėje kelio pusėje įrengto kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zoną: V. O. teigia, kad už įrengto kelio ženklo esantis kelių susikirtimas yra sankryža, todėl už jos, kur ir stovėjo automobilis, draudžiamasis kelio ženklas nebegalioja, o Administracija teigia, kad draudžiamasis kelio ženklas galioja iki kelio pabaigos, nes V. O. nurodomas kelių susikirtimas nelaikytinas sankryža, todėl ties tuo susikirtimu kelio ženklo galiojimo zona nesibaigia. Taigi šioje byloje teisiškai reikšminga nustatyti draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zoną, o tam svarbus teisės aktų nuostatų aiškinimas.
Pagal KET 1 priedo 332 ženklą „Sustoti draudžiama“ draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“ (KET 1 priedo 5 punktas).
Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito (Įstatymo 2 straipsnio 62 dalis). Pagal KET 150.8 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas (KET 3.7 papunktis). Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms (Įstatymo 2 straipsnio 96 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą vietinės reikšmės vidaus kelias – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų. Tais atvejais, kai draudžiamojo ženklo galiojimo zoną reikia pratęsti už sankryžos ar už gyvenvietės pabaigos, turi būti pakartotinai įrengiamas atitinkamas draudžiamasis ženklas. Draudžiamųjų ženklų galiojimo zona gali būti sumažinta, naudojant po jais galiojimo zonos ilgį ir jos kryptį nurodančias papildomas lenteles arba įrengiant ženklus, panaikinančius atitinkamus apribojimus (Taisyklių 102 punktas).
Draudžiamasis kelio ženklas, dėl kurio galiojimo zonos kilo ginčas, šiuo atveju įrengtas išvažiavime iš kelio (Klaipėdos g.) į esančias šalia jo teritorijas tarp Klaipėdos g. 87 ir 91 daugiabučių namų. Įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje aiškiai nurodyta, kad ta vieta, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas, nelaikoma sankryža. Tarp Klaipėdos g. 87 ir 91 daugiabučių namų išvažiavus iš Klaipėdos g. į šalia jos esančias teritorijas už draudžiamojo kelio ženklo yra važiuojamųjų dalių sankirta (su važiuojamąja kelio dalimi iš dešinės pusės), kuri nepažymėta pirmumo kelio ženklais. Šią važiuojamųjų dalių sankirtą V. O. nepagrįstai laiko sankryža, už kurios draudžiamojo kelio ženklo galiojimas baigiasi. Nors sankryža Įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje apibrėžta kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, tačiau nepagrįsta būtų daugiabučių kiemų teritorijose esančias važiuojamųjų dalių sankirtas laikyti sankryžomis. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nurodyto reglamentavimo visumą ir teisės aktuose įtvirtintas šiuo atveju aktualias sąvokas Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 nuostatų kontekste, vadovaudamasis sisteminiu bei loginiu nuostatų aiškinimu.
Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014, kuriuo remiasi V. O., be kita ko, nustato reikalavimus sankryžų projektavimui (76–106 punktai), pavyzdžiui, pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 86.1 papunktį nereguliuojamo eismo sankryžas galima įrengti tuo atveju, kai susikertančios gatvės yra lygiareikšmės ir jų kategorijos ne aukštesnės kaip D. Taigi iš šio reglamentavimo matyti, kad nereguliuojamo eismo sankryžos įrengiamos, kai susikerta gatvės, o ne bet kokios važiuojamosios kelio dalys. Kadangi pagal Įstatymo 2 straipsnio 62 dalį sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, tai taip pat nelogiška būtų dar smulkesnę važiuojamųjų kelio dalių susikirtimo vietą (važiuojamųjų kelio dalių susikirtimus teritorijose, pavyzdžiui, daugiabučių kiemuose) laikyti sankryža. Šiuo atveju susikerta daugiabučių kiemuose (teritorijoje) esančios važiuojamosios kelio dalys, todėl ta vieta nelaikytina sankryža, už kurios baigiasi draudžiamojo kelio ženklo galiojimas. Taigi toje vietoje, kur buvo pastatytas automobilis, patenka į draudžiamojo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zoną, todėl buvo pastatytas ir paliktas stovėti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi V. O., kaip vairuotojas, pastatę ir palikęs stovėti automobilį draudžiamoje vietoje, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo panaikinti Administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Pripažinus, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, spręstinas skunde akcentuojamas nuobaudos individualizavimo klausimas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors skunde prašoma skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą – įspėjimą arba administracinės nuobaudos neskirti, tačiau teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių toks V. O. prašymas turėtų būti tenkinamas. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą ir V. O. skirtą nuobaudos dydį sumažinti iki minimalaus, t. y. iki 30 Eur. Toks teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad šioje byloje nenustatytos V. O. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nors nenustatytos ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau V. O. per paskutinius 5 metus administracine tvarka nėra baustas, padarytas administracinis nusižengimas neigiamų pasekmių nesukėlė, V. O. tiriamą administracinį nusižengimą iš esmės padarė dėl klaidingo kelio ženklo galiojimo zonos supratimo, nors jam, kaip vairuotojui, KET ir jų reikalavimai turi būti žinomi. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. O. skiriant minimalią įstatyme numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. O. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-27-ANR_N-633-2021 pakeisti ir V. O. paskirtą 60 (šešiasdešimties) eurų dydžio baudą sumažinti iki 30 (trisdešimties) eurų.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.