Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. Ž., gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 145 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. Ž. nukentėjusiajai D. Ž. priteista 350 lt (trys šimtai penkiasdešimt litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. pagal LR BK 145 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis 2007-02-09 d. - 2007-03-02 d. laikotarpyje, Kauno rajone, Taurakiemio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), sistemingai terorizavo nukentėjusiąją D. Ž., kasdien ateidamas į jos namus, grasindamas juos susprogdinti arba padegti jei nebus įleistas, įėjęs į namo vidų panaudodavo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t.y. ją tampydavo už plaukų, kojomis smūgiuodavo į pilvą, o 2007-02-09 d. naktį ją smaugė, padarė odos nubrozdinimus kairio raktikaulio srityje, poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sulaužė ir įmetė į krosnį D. Ž. teptukus, tapybos dažus, suplėšė jos drabužius, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde mano, kad paskirtoji bausmė per griežta, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sumažinti paskirtosios bausmės trukmę. Nurodo, kad kaltę pripažino pilnai ir gailisi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 145 str. 2d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, nuteistojo asmenybę, konstatuotina, kad apeliantui skirta tinkama bausmė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Įvertinus šios konkrečios veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, o būtent tai, kad pati veika susijusi su sistemingu asmens bauginimu, naudojant fizinę ir psichinę prievartą, taip pat susijusi su terorizavimu žmogaus, grasinant susprogdinti, padegti, ji truko ilgą laiką, beveik mėnesį, smurtiniai ir gąsdinantys veiksmai tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atliekami beveik kiekvieną dieną. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad jis baustas administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas tris kartus, du kartus už smurtinius veiksmus tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors teistumai už šias veikas išnykę, tačiau patys veikų atlikimo faktai, o taip pat ir dabartinė veika bei kitos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės duodą pagrindą išvadai, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, linkęs smurtauti buvusios sutuoktinės, t.y. nukentėjusiosios atžvilgiu ir savo elgesio nekeičia. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nuteistasis teigia, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį pripažinimas. Tuo tarpu, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nuteistasis neneigė vartojęs fizinį smurtą, užgauliojęs buvusią žmoną įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau nepripažino kaltės ir esminio padarytą nusikaltimą apibūdinančio fakto, jog nuteistasis savo veiksmais sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę ir fizinę prievartą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui ir net šiek tiek mažesnė už jį, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Ši išvada neprieštarauja tam, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės pakyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizavimą, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, pasiekta, kad daugiau nebenusikalstų ir nedarytų kitų teisės pažeidimų, įgyvendintas teisingumo principas. Teisėjų kolegijos manymu, paskirtoji bausmė nėra aiškia per griežta, yra būtina ir pakankama bausmės tikslų užtikrinimui. Esant šioms aplinkybėms, netenkinamas apelianto prašymas skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų. Tai reiškia, kad numatyta tik viena bausmės rūšis-laisvės atėmimas. Kitos rūšies bausmės pagal BK 145 str. 2 d. įstatymas nenumato. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.