- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-669-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Stafis“
- Atsakovas
- UAB „Saurida“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas K. Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 42.10;45.1;121.18(S)
NUTARTIS
2010 m. spalio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stafis” ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Stafis” kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 36 798,75 Lt skolą, 8000,00 Lt baudos, 399,87 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2010 m. gegužės 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas dokumentinio proceso tvarka tenkino ieškinį ir priėmė preliminarų sprendimą.
2010 m. gegužės 31 d. atsakovas UAB „Saurida“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo.
2010 m. liepos 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo UAB “Saurida” bylinėjimosi išlaidas. Sprendime teismas nurodė, kad Šalių sutarties 4.2 punktas numato, jei nuomotojas nevykdo arba netinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus šios sutarties 3.1,3-3.1.8 punktuose, ar kitaip trukdo dėl savo kaltės nuomininkui tinkamai naudotis išsinuomotu turtu, jis moka nuomininkui 1 000 (Vieno tūkstančio litų) dydžio baudą už kiekvieną atvejį bei įsipareigoja nedelsiant tokį pažeidimą pašalinti. Sutartinių įsipareigojimų nevykdančiai šaliai turi būti pareikšta pretenzija raštu. Jeigu per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos šalis nesiima priemonių pašalinti trūkumų, trukdančių tinkamam sutarties vykdymui, taikomos sutartyje numatytos sankcijos, išskyrus sutarties nutraukimą prieš terminą. Šio punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos šioje sutartyje, pažeidimams. Teismas darė išvadą, kad sutarties 4.2 punktas taikomas abiems šalims pažeidus sutarties sąlygas. Nurodė, kad šalių susitarimas dėl baudų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, CK 6.165 str. 4 d. nuostatai, kuri iš esmės reiškia apribotą sutarties šalių teisę pasirinkti reikalavimą vykdyti sutartį natūra ar reikalavimą atlyginti nuostolius, tačiau neatima teisės reikalauti netesybų ar kitų įstatymo nedraudžiamų prievolių užtikrinimo priemonių taikymo. 1 000 Lt netesybos nėra aiškiai per didelės (LR CK 6.73 str. 2 d.),atsakovas pažeidė sutarties reikalavimus, neatsiskaitė už patalpų nuomą, nemokėjo komunalinių mokesčių, net po kreipimosi į teismą nesiėmė priemonių skolai likviduoti, skola ir toliau auga. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tai, ar netesybos nėra per didelės, vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas nenustatė, kad netesybos yra per didelės, todėl jų nemažino. Nurodė, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami. Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovas nėra padengęs skolos, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteisė įstatymines 399,87 Lt dydžio palūkanas ir priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuomos sutarties pagrindu perduota atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu - degaline, esančia Verkių g. 50, Vilniaus m., t. y. ieškovas įvykdė savo prievolę, o atsakovas pagal išrašytas nuo 2009-12-31 iki 2010-04-02 PVM sąskaitas faktūras, už naudojimąsi ieškovui priklausančiu turtu nesumokėjo nuomos mokesčio, t.y. tinkamai nevykdė savo prievolės, pripažino esant pagrindui palikti galioti preliminarų teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Saurida“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. galutinį sprendimą dalyje dėl 8000 Lt baudos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Pagal sutartį nebuvo sumokėta 36 798,75 Lt skola, kurią atsakovas pripažįsta, tačiau nuomininkui kilus sunkumų dėl atsiskaitymų ir neaiškumų dėl gautų sąskaitų, nuomotojas atsisakė spęsti ginčą derybų būdu, kad neatitinka sutarties 6.8 p. ir CK 6.38, 6.200 str. reikalavimų.
2. Sutarties turinys turi būti nustatomas pagal sutarties aiškinimo taisykles numatytas CK 6.193 str., tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, taikant tiek lingvistinį, sisteminį, teologinį aiškinimo būdus. Atsižvelgiant į sutarties 4.2 p. struktūrą, sakinių konstrukcijas, esmę, logiką teigtina, kad 4.2 p. yra dviejų atskirų nuostatų darinys t.y. pirmasis sakinys suprantamas kaip konkretų atsakomybės subjektą ir apimtį numatanti taisyklė, o kiti sakiniai kaip šalių elgesį, esant pažeidimui, reglamentuojanti tvarka. Šalys paprastai civilinės atsakomybės klausimus aptaria aiškiai, nedviprasmiškai akcentuojant kokio pobūdžio ir dydžio atsakomybė taikoma kiekvienos šalies atžvilgiu pažeidus sutartį. Sutartyje vartojamos sąvokos ir sisteminė analizė apeliantui leidžia vertinti, kad sutarties 4.2p.siekiant šalių teisių ir pareigų atskyrimo, išskiriama ir aiškiai suformuluota nuomotojo pareiga pažeidus sutarties 3.1.3 – 3.1.8 p. Toliau nustatytos taisyklės abiems sutarties šalims – pretenzijų pateikimo tvarka, todėl 4.2 p. nurodytas reikalavimų taikymas mokėjimų tvarkos pažeidimų atveju, apelianto suprantamas kaip tam tikros nustatytos tvarkos, procedūros, terminų taikymas, bet ne turtinio pobūdžio sankcija. Nuomotojui nevykdant mokėjimo pareigos, sutartyje 2.5 p. numatytos specialiosios sankcijos ir lieka galimybė reikalauti įstatyminių palūkanų. Bauda kaip netesybų forma nuomininkui už mokėjimo tvarkos pažeidimus nėra nustatyta 4.2 punkte ir kitoks aiškinimas išplečia sutarties taikymo ribas bei primeta atsakomybę, dėl kurios susitarta nebuvo. Taip pat nurodo, kad bauda kaip akivaizdžiai per didelė, gali būti mažinama tais pačiais teisiniais pagrindais kaip ir delspinigiai.
3. Sprendimu be teisinio pagrindo priteistos ne tik netesybos, bet ir pritaikyta dviguba civilinė atsakomybė. Įstatymas numato kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, padengiančias minimalius kreditoriaus nuostolius CK 6.261 str. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sutartinės netesybos ir įstatyminės palūkanos yra skirtingos kreditoriaus interesų gynimo priemonės. Tiek netesybos, tiek įstatyminės palūkanos atlieka vienodą kompensacinę funkciją, yra laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl abiejų sumų išieškojimas vienu metu prieštarautų civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai ir reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Todėl apeliantas sutinka, kad būtų priteistos įstatyminės 399,87 Lt palūkanos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Stafis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovas pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, į ieškovo pretenzijas nereagavo, nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl delsia sumokėti. Ieškovas tinkamai vykdė Nuomos sutarties 6.8 punkte numatytą pareigą, kilusius ginčus spręsti derybų keliu. UAB „Saurida nepateisino pasitikėjimo, vykdant nuomos sutartį su UAB „Stafis", neparodė geros valios ir bent iš dalies nesumažino nuo 2009 m. gruodžio mėnesio susidariusios skolos, todėl nepagrįstai teigia, kad UAB „Stafis" nevykdė bendradarbiavimo pareigos, numatytos LR CK 6.38, 6.200 str. 2 d. Apelianto siūlymą dėl ginčo sprendimo derybų keliu, ieškovas pagrįstai vertino kaip siekį kuo ilgiau vilkinti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą kadangi UAB „Saurida" jokiais veiksmais neparodė, kad ketina sumokėti skolą. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.UAB „Stafis" ir UAB „Saurida" yra lygiavertės sutarties šalys, kurių nei vienai negali būti suteikiamos prioritetinės teisės, o kitai uždedama didesnė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos jog sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, t.y sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Atsižvelgiant į tai, bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika sutarties normos negali būti aiškinamos taip, jog iš esmės būtų pabloginta vienos sutarties šalies padėtis. Nuomos sutarties 4.2 punkte numatytos netesybos yra numatytos vienareikšmiškai abejoms šalims, tai patvirtina ir konkreti sutarties nuostata „šio punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos šioje sutartyje, pažeidimams". Nuomos sutartyje mokėjimo tvarka yra numatyta būtent nuomininkui - atsakovei UAB „Saurida" ir netesybos nuomos sutartyje nustatytos abiem šalims kaip atsakomybė už prievolių netinkamą vykdymą. Tai atitinka šalių lygybės principą, šalių sutartinių santykių specifiką bei teismų praktikoje įtvirtintus sutarčių aiškinimo principus. Abiem šalims už netinkamą prievolių vykdymą yra numatytos vienodo dydžio netesybos, todėl tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Patalpų nuomos kaina buvo nustatyta sudarant sutartį ir nekito, todėl apeliantas netesybų dydį (1000 Lt už kiekvieną sutarties pažeidimo atvejį) žinojo, todėl nevykdydama sutartimi prisiimtų prievolių, turėjo įvertinti riziką (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Aukščiau išdėstyti argumentai taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad prašomo priteisti dydžio netesybos yra aiškiai per didelės CK 6.73, 6.258 straipsnių prasme, todėl turi būti mažinamos. Įvertinus visas bylos faktines aplinkybes: patalpų nuomos kainą, skolos negrąžinimo trukmę, netesybas nustatančius sutarčių punktus, apeliantės piktybišką sutarties nevykdymą (nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki šios dienos iš viso nėra apmokėtos 16 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų 2008-02-06 d. nuomos sutarties pagrindu), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydį. Priešingu atveju iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Palūkanos yra skaičiuojamos už naudojimąsi atsakovo pinigais (prašo priteisti palūkanas, atliekančias mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją), o bauda yra kaip netesybos už Nuomos sutarties įvykdymo termino praleidimą. Šių dviejų institutų funkcijos yra skirtingos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kolegija nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose dėl ieškovo reikalavimu priteistos 8000 Lt baudos ir priteistų įstatyminių palūkanų pagrįstumo, nes dėl skolos už nuomą dydžio ginčo tarp šalių nėra, atsakovas šią skolą pripažįsta.
Bylos dokumentais nustatyta, kad tarp šalių 2008-02-06 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008/02/06, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui nekilnojamąjį turtą – degalinę, esančią Verkių g. 50, Vilniaus m. Ieškovas nuo 2009-12-31 iki 2010-04-02 išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas UAB „Saurida“ nustatytais sutartyje atsiskaitymo terminais neatliko mokėjimų. Todėl ieškovui pagrįstai sutarties pagrindu priteista 36 798,75 Lt skola.
Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, jei nuomotojas nevykdo arba netinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus šios sutarties 3.1,3-3.1.8 punktuose, ar kitaip trukdo dėl savo kaltės nuomininkui tinkamai naudotis išsinuomotu turtu, jis moka nuomininkui 1 000 (Vieno tūkstančio litų) dydžio baudą už kiekvieną atvejį bei įsipareigoja nedelsiant tokį pažeidimą pašalinti. Sutartinių įsipareigojimų nevykdančiai šaliai turi būti pareikšta pretenzija raštu. Jeigu per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos šalis nesiima priemonių pašalinti trūkumų, trukdančių tinkamam sutarties vykdymui, taikomos sutartyje numatytos sankcijos, išskyrus sutarties nutraukimą prieš terminą. Šio punkto reikalavimai taip pat taikomi esant mokėjimų tvarkos, numatytos šioje sutartyje, pažeidimams.
Apeliacinio teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad sutarties 4.2 punktas į sutartį įrašytas papildomai, atsakovo UAB „Saurida“ pasiūlymu bei nurodė, kad nepriklausomai nuo sutarties pažeidimo, sutarties su atsakovu nenutraukė. Iš sutarties turinio ir sąlygų visumos akivaizdu, kad nustatant šalių valią ir tikruosius ketinimus, pirmojo sakinio sąlyga dėl baudos apmokėjimo nuomininkui išreikšta aiškiai, nedviprasmiškai, tačiau tokia sąlyga nepatvirtina abipusio šalių susitarimo ir ketinimo analogišką sankciją taikyti ir atsakovui UAB „Saurida“. Šalys sutarties 2 straipsnyje numatė ne tik apmokėjimo tvarką, bet ir specialią atsakovo atsakomybę už prievolės pažeidimą (2.5 p.). Apeliantas skunde išsamiai išanalizavo visų sutarties normų sampratą, taikymą ir tikruosius šalių ketinimus. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsižvelgiant į sutarties 4.2 p. struktūrą, sakinių konstrukcijas, esmę, logiką teigtina, kad 4.2 p. yra dviejų atskirų nuostatų darinys t.y. pirmasis sakinys suprantamas kaip konkretų atsakomybės subjektą ir apimtį numatanti taisyklė, o kiti sakiniai - kaip šalių elgesį, esant pažeidimui, reglamentuojanti tvarka. Sutartyje šalių teisės ir pareigos atskirtos, išskirta ir aiškiai suformuluota nuomotojo pareiga pažeidus sutarties 3.1.3 – 3.1.8 p. Toliau yra nustatytos taisyklės abiems sutarties šalims – pretenzijų pateikimo tvarka.
Kolegija vertindama sutarties sąlygų taikymą baudos išieškojimui daro išvadą, kad 4.2 p. paskutinio sakinio struktūra ir sąlyga yra tiek abstrakti ir neaiški t.y. ar taikomi reikalavimai pretenzijai pareikšti ar kokie kiti reikalavimai, kad negali būti prilyginama pirmojo sakinio sąlygai ar taikoma nustatant nuomininko civilinę atsakomybę. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės turi būti aiškus, konkretus, nekeliantis abejonių, turi būti nurodyta koks reikalavimas taikomas, kuriai sutarties šaliai ir kokiam pažeidėjo veiksmui t.y. ne „atvejui“, kurio taikymo sąvoka nėra tiksli ir neidentiška PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo sąvokai (piniginės prievolės apmokėjimo veiksmui). Kolegijos vertinimu, negalima ieškovui priteisti baudines netesybas pagal numanomą sutarties sąlygą, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Šalys turi teisę sudarant sutartį susitarti dėl sąlygų ir dėl palūkanų mokėjimo, šioje sutartyje nėra aptartas palūkanų dydis, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.210 str., 6.261 str., normas reguliuojančias įstatyminių palūkanų taikymą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.73 str., 6.258 str., nuostatas baudinės netesybos negalimos, tai reiškia, kad netesybos ir kompensuojamosios palūkanos visada yra įskaitomos į nuostolius. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje nuostolių dydžio neįrodinėjo, atmetus reikalavimą dėl baudos išieškojimo, teismo sprendimas priteisti minimalius nuostolius kompensuojančias palūkanas yra pagrįstas.
Ieškovas pagrįstai reikalavo palūkanų paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo 3 str. 4d. ir paskaičiavo už prievolės praleidimą 399,87 Lt palūkanų nuo 2010-01-13 iki 2010-04-25. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalaujamos palūkanos atlieka ne mokėjimo, bet kompensacinę funkciją ir kartu yra civilinės atsakomybės forma, skirta minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti.
Tokiu būdu, Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas pakeistinas ir priteistinos šalių bylinėjimosi išlaidos CPK 93 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktą
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d.galutinį sprendimą ir 2010 m. gegužės 19 d.preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškovo UAB „Stafis“ reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 8000 Lt baudą atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Stafis“ 21,64 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.