Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Alberta BaltušytėBaudžiamoji byla Nr. 1A-132/12Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01692-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š. ir L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu dešimčiai parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant jų apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, galutinė subendrinta bausmė M. Š. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Iš M. Š. konfiskuoti 1450 Lt, konfiskaciją nukreipiant į pinigines lėšas, kurių atžvilgiu apribotos pastarojo nuosavybės teisės.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti M. S., M. C., J. B., M. A., tačiau šių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio mėnesį, Vilniaus mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš tyrimo nenustatyto asmens nupirkdamas už 650 Lt, įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurią laikė su savimi iki 2010-11-15, kol tą pačią dieną, apie 20.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, apie 5 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,924 g narkotinės medžiagos – heroino, už 800 Lt pardavė M. A., t.y. M. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad 2010-11-16, apie 21.00 val., Vilniaus mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš tyrimo nenustatyto asmens nupirkdamas už 650 Lt bei į skolą už 650 Lt, įgijo didelį kiekį - 3,287 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2010-11-17, kol tą pačią dieną, apie 16.25 val., minėtą kiekį narkotinės medžiagos - heroino tikslu parduoti M. A. atsinešė iki (duomenys neskelbtini) pastato Vilniuje, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu rado ir paėmė 3,287 g narkotinės medžiagos – heroino, t.y. M. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

M. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie dvi paras iki 2010-11-17, 16.40 val., laikė nedidelį kiekį – 0,092 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol prie (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje, minėtame automobilyje, jo apžiūros metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,092 g narkotinės medžiagos – kokaino, t.y. M. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

L. K. nuteistas už tai, kad 2010-11-16, apie 13.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, padedant M. S., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. A. nusipirkdamas už 40 Lt, įgijo 0,045 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi, kol netrukus, po nusikaltimo padarymo, prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos jo automobilio Kia Picanto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė 0,045 g. narkotinės medžiagos – heroino, t.y. L. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Pagal apeliantą, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Parinkdamas realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos minimalią sankcijoje numatytą trukmę, teismas neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, turėjusias įtakos bausmės paskyrimui. Nurodo, jog nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties. Gyvena kartu su tėvais. Tėvas ligotas, turi visišką negalią, prikaustytas prie lovos. Motina yra pensinio amžiaus. Turi seserį, kuri mokosi ir jokių pajamų neturi. Pats taip pat mokosi, už mokslus teko mokėti po 3000 Lt į metus. Ir nors tuo metu dirbo, sumažinus jam atlyginimą, šeimai išgyventi buvo sunku. Šios aplinkybės, lėšų pragyvenimui stygius, jam buvo paskata ieškoti įvairių būdu gauti pinigų, o atsidūręs beviltiškoje padėtyje, tapo pažeidžiamas.

Pažymi, kad jis savo kaltę pripažino, anksčiau neteistas, pats narkotinių medžiagų nevartoja, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Šios aplinkybės pagal nuteistąjį rodo, jog jis savo veiksmus pasmerkė ir ateityje stengsis nepažeidinėti įstatymų. Apeliantas tikina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Todėl teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo M. Š. gynėja, nuteistasis L. K. ir jo gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų M. Š. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. Š. ir L. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai sušvelninti bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas).

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2009).

Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios tiek nuteistojo M. Š. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., tiek ir paties kaltininko pavojingumą, priešingai nei mano apeliantas, nesudaro išimtinio atvejo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje iš tiesų nustatyta kai kurių teigiamų M. Š. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumą mažinančių požymių. M. Š. – anksčiau neteistas, dirba, pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai, mokosi, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatė.

Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad dvi iš trijų M. Š. padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra labai pavojingos ir priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nuteistajam M. Š. inkriminuotų nusikaltimų kartotinis pobūdis, priešingai nei teigia šis, neleidžia jo nusikalstamus veiksmus vertinti, kaip atsitiktinius, juolab kad sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis, iki buvo suimtas, heroino prekyba vertėsi ne mažiau kaip tris mėnesius, o tai reiškia, kad versliškai. Be to, apeliantas ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, kas taipogi neigiamai, kaip linkusį daryti teisės pažeidimus, charakterizuoja nuteistojo asmenį (3 t. b. l. 77-80, 84-86).

Apelianto skundo teiginys, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios šeimos finansinės padėties, argumentuodamas tai tėvo visiška negalia, motinos pensiniu amžiumi, savo mažu uždarbiu ir mokesčiu už mokslus, bedarbe seserimi yra deklaratyvus ir paneigiamas bylos dokumentais. Viena vertus, nuteistasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbingas, mokosi, todėl turėjo ir turi galimybę pasirinkti tokį darbą, už kurį mokamas uždarbis patenkintų jo poreikius. Tuo tarpu, sprendžiant iš bylos dokumentų, pastarąjį tenkino sutrumpinta, keturių valandų darbo diena, su atitinkamai mokamu ir darbo užmokesčiu – 400 lt per mėnesį ( 3 t. b. l. 83, 4 t. b. l. 61-62).

Kita vertus, nežiūrint nuteistojo tėvų socialinio statuso, t. y. pensinio amžiaus, tėvo negalios, pastarųjų gaunamos pajamos, lyginant su nuteistojo oficialiai gautomis bei šiuo metu gaunamomis pajamomis, visgi yra kelis kartus didesnės, kas objektyviai paneigia nuteistojo nurodytą aplinkybę, neva tai jam reikėjo išlaikyti senus bei ligotus tėvus ( 3 t. b. l. 82, 83, 4 t. b.l. 53-62, 64, 65-67,130-131, 142). Tai, kad nuteistojo šeimos finansinė padėtis nebuvo beviltiška, rodo ir VĮ „Regitros“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2009-05-05, nuteistojo motinos vardu buvo įsigytas a/m VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ( 3 t. b. l. 87). Jis pats, pradėjęs prekiauti heroinu, išsinuomavo butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir išėjo gyventi atskirai nuo tėvų (3 t. b. l. 17-18). Tuo tarpu su tėvais gyvenanti sesuo Ieva, gimusi 1974 m., būdama sveika ir darbinga (priešingų duomenų nėra ), taipogi galėjo ir gali pati rinktis darbą ar verslą, kuris suteiktų jai galimybę užsidirbti, pažymint ir tai, kad nuteistojo šeimoje yra ir dar viena suaugusi sesuo ( 3 t. b. l. 74-76, 68-69).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus šiuos bylos duomenis, pagrįstai paskyrė BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. sankcijų ribose nustatytas arešto bei laisvės atėmimo bausmes, kurios yra minimalios bei adekvačios padarytoms veikoms ir M. Š. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo L. K. apeliacinio skundo

Skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, bei į kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. K. praeityje jau buvo du kartus teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis padarymą. Ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę. Be to, pastarasis ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, nuo 2007-02-12 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. Nuo 2009-12-03 dalyvauja farmakoterapijoje metadonu programoje (2 t. b. l. 6-11, 4 t. b. l. 70). Buvo atsižvelgta ir į tai, kad byloje nėra aplinkybių lengvinančių ar sunkinančių L. K. atsakomybę.

Kita vertus pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad L. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal įstatymą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, turi šeimą, dirba bei parinko vieną iš švelniausių straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytų alternatyvių bausmių – baudą, kuri savo dydžiu - 30 MGL, nesiekia šiai bausmės rūšiai numatyto vidurkio (BK 47 str. 3 d. 2 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi tiek ir dydžiu, yra adekvati padarytai veikai bei L. K. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apeliantui paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo, pažymint tai, kad bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir ( arba) specialios pareigos (BK 41 str.) .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų M. Š. ir L. K. apeliacinius skundus atmesti.