Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorams Artūrui Bužavui ir Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam ir civiliniam atsakovui V. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, nukentėjusiajam T. N. ir jo atstovei pagal įstatymą E. N. bei atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 10 kl., neteistas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2016 m. sausio 30 d., apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini) slėnio esančiame (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą T. N. atžvilgiu, tai yra sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiam T. N. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio dviejų priekinių, nuolatinių dantų išmušimą, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam T. N. sveikatą.

V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 32, 41) nustatyta, kad jis tiksliai datos neatsimena, sutinka, kad tai gali būti įtarime nurodytu laiku, t. y. 2016-01-30, apie 19.00 val., su draugais E. I., D. A. ir R. R. stovėjo prie akmens, esančio netoli (duomenys neskelbtini) slėnio, prie (duomenys neskelbtini) parko,(duomenys neskelbtini), ir šnekučiavosi. Pamatė, kad link jų, nuo centrinio Jonavos stadiono, artėja 5 vaikinai. Buvo vakaras, todėl iš pradžių jis nematė, kokie vaikinai artėja link jų, jam atrodė, kad jie nepažįstami. Priėjus vaikinų kompanijai prie pat jų, kažkuris iš vaikinų pečiu kliudė E. I.. Tada tarp kliudžiusio vaikino ir E. kilo žodinis konfliktas. Pasiginčijus, vaikinai pro juos praėjo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) parko. Nueidami vaikinai kažką tarpusavyje pasitarė ir vėl grįžo prie jų, t. y. prie akmens, ir E. pasiūlė išsiaiškinti santykius. E. sutikus pasikalbėti, jie visi nuėjo į netoliese esantį (duomenys neskelbtini) parką. Tarp vaikino, kliudžiusio E, ir E. vėl įvyko žodinis konfliktas, jie pradėjo muštis. Jis norėjo vienas išskirti E. su tuo vaikinu, kad nebesimuštų. To padaryti nespėjo, nes artėjant prie jų, t. y. prie to vaikino ir E., prie jo priėjo 4 vaikinai ir pradėjo žodžiais kabinėtis. Jie apsižodžiavo, ko pasekoje vienas iš vaikinų priėjęs arčiau jo ketino jam suduoti smūgį, bet jis jo išvengė ir gindamasis sudavė vienam vaikinui kumščiu smūgį į veidą. Tas vaikinas nuo jo smūgio nukrito ant žemės. Kiti trys vaikinai jį bandė sumušti, tačiau prie jo pribėgo D. ir norėjo jam padėti apsiginti, tada kažkuris iš vaikinų laikydamas rankoje elektroninę cigaretę sudavė D. vieną smūgį į veidą ir jie visi tarp savęs pradėjo muštis. Tiksliai nežino, kiek smūgių ir kuriam vaikinui jis sudavė į veidą, nuo ko vaikinas nukrito. Tada pribėgęs D. ir jis pats tam nukritusiam vaikinui įspyrė po vieną kartą į įvairias kūno vietas. Kiti jo draugai, E. ir R., mušėsi su kitais vaikinais. Po truputį muštynės tarp vaikinų ir jo draugų pradėjo rimti. Jo draugai nuo tų vaikinų ėmė trauktis, o jis liko prieš tuos vaikinus vienas. Tada ir tie vaikinai pradėjo nuo jų bėgti. Jiems pabėgus, jis su D. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje. Ten būnant jis paskambino į Jonavos ligoninę ir išsikvietė greitąją pagalbą. Kokiu momentu R su E išėjo namo, jis nepastebėjo. Žino, kad po muštynių liko tik su D. Atvykus med. pagalbai prie jų nurodytos vietos juos išvežė su D. į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros jam buvo konstatuota dešinės rankos lūžis, o D. medikai apžiūrinėjo kaktos sritį, nes jis skundėsi galvos skausmu. Apžiūrėję Jonavoje medikai juos išvežė į Kauno klinikas, kur juos apžiūrėjo ir išleido gydytis į namus. Po įvykio vėliau pabendravęs su draugais sužinojo, kad E. pečiu kliudė P. S.. D. smūgį sudavė R. K., kuris turėjo rankoje elektroninę cigaretę. Tarp jų buvo ir T. N., kito vaikino nežino. Smūgiavo vaikinams ir spyrė jiems gindamasis. Pats nuo jų taip pat nukentėjo, jam buvo lūžęs dešinės rankos vidurinis pirštas, gal du pirštai, dabar jis neprisimena. Ar galėjo pirštas lūžti tada, kai sudavė dešine ranka smūgį vaikinui į veidą, pasakyti negali, nes skausmą pajuto ne iš karto, o po įvykio, kai kvietė medikus. Dėl sužaloto piršto jis niekam pretenzijų neturi, dėl savo sužalojimų atskiru pareiškimu nesikreips. Gailisi dėl savo elgesio. Nenorėjo sužaloti vaikino, tai įvyko, kai gynė save ir draugą nuo puolimo. Po įvykio sužinojo, kad vaikinas, kuriam sudavė vieną smūgį į veidą, yra T. N.. Jis jo nepažįsta, nori jo atsiprašyti, taip pat susitarti ir atlyginti žalą.

Tačiau, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu veika nepagrįstai kvalifikuota kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų. Nors byloje ir nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad T. N. prieš kaltinamąjį ar prieš kažką iš jo draugų smurtavo ar kėlė jiems realią grėsmę, ar iki smūgio gavimo turėjo kažkokį asmeninį kontaktą su kaltinamuoju, tačiau, teismo nuomone, šioje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad konfliktas, kurį išprovokavo ne kaltinamasis ir kuris konflikte buvo tik stebėtojas, prasidėjo dėl asmeninių nesutarimų P. S. (iš nukentėjusiojo kompanijos) petimi užkliudžius kitą jaunuolį (iš kaltinamojo kompanijos) ir apsižodžiavus su E. I. (iš kaltinamojo kompanijos), ir dėl šio asmeninio pobūdžio konflikto kilusios muštynės pradžioje vyko tarp dviejų asmeninio pobūdžio konflikte dalyvavusių jaunuolių – P. S. ir E. I. – iš dviejų kompanijų (grupių), kurią iš kaltinamojo pusės sudarė tik keturi asmenys (kaltinamasis V. M., D. A., R. R. ir E. I.), o iš nukentėjusiojo pusės buvo penkiese asmenų (P. S., R. K., K. S., K. N. ir nukentėjusiojo N), t. y. grupė, kurioje buvo nukentėjusysis, buvo vienu jaunuoliu didesnė. Be to, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pirmasis iš nukentėjusiojo grupės mušęsis P. S. buvo stipresnis už kaltinamojo draugą E. I., kuris gavo daugiau smūgių ir kovą pralaiminėjo (ką patvirtina ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo T. N. bei liudytojo K. N. parodymai), būtent tik kuomet kaltinamasis pradėjo mušti priešininkus, tame tarpe ir nukentėjusįjį, kuris pats priartėjo prie kaltinamojo, stengdamasis atitraukti tuo metu kaltinamojo ir D. A. iš skirtingų pusių rankomis mušamą nugriuvusį R. K.. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog konflikte dalyvavusio kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į tarpusavio asmeniškumus, siekiant išsiaiškinti tarp dviejų priešingų grupių narių kilusį konfliktą, peraugusį į konfliktą tarp dviejų grupių, todėl nėra pagrindo šių veiksmų kvalifikuoti kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, jog tokią teismo išvadą patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) 2016-08-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame R. K. (t. y. tose pačiose muštynėse dalyvavęs jaunuolis iš nukentėjusiojo kompanijos) buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam D. A. (t. y. jaunuoliui iš nagrinėjamos bylos kaltinamojo V. M. kompanijos) nežymiai sutrikdė sveikatą (3 t., b. l. 45–47). Kaip matyti iš šio nutarimo (kuris proceso dalyvių nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs), jame nurodyta, jog ,,bylos aplinkybės leidžia teigti, kad konflikte dalyvavę asmenys nesiekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, o jų veiksmai buvo nukreipti į tarpusavio asmeniškumus, siekiant išsiaiškinti kilusį konfliktą“. Teismo nuomone, būtų labai neteisinga tame pačiame konflikte, skirtingose pusėse, dalyvavusių jaunuolių veiksmus, kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems, vienu atveju vertinti kaip padarytus iš chuliganiškų paskatų (V. M. atžvilgiu), o kitu atveju – R. K. atžvilgiu – tokių chuliganiškų paskatų neįžvelgti.

Tačiau, nežiūrint į tai, kad teismas kaltinamojo veiksmų nevertina kaip padarytų iš chuliganiškų paskatų, tai nereiškia, kad šiuo atveju V. M. veiksmus, kaip jis pats nurodė – ginant save ir savo draugus, reiktų vertinti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.) arba būtinąjį reikalingumą (BK 31 str.), kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog iš nukentėjusiojo pusės buvo atliekami kokie nors veiksmai, nuo kurių kaltinamajam būtų reikėję gintis pačiam arba ginti savo draugus ar pašalinti kokį nors iš nukentėjusiojo pusės gresiantį pavojų. Būtinosios ginties situaciją sukelia pavojingas kėsinimasis. Šioje byloje teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus kaltinamojo ar jo draugų gyvybei ar sveikatai iki tol, kol vyko muštynės tarp P. S. ir E. I. neįžvelgė ir nenustatė. Teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojo E. I. nurodytą aplinkybę, jog jis neprašė draugų pagalbos, pats jis nesijautė pralaimintis, tačiau būtų baigęs muštis, jeigu kas nors būtų pamėginęs juos išskirti. Šiuo gi atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga, V. M., nors ir teigė norėjęs besimušančius išskirti (ko, beje, jokie bylos duomenys nepatvirtina, netgi priešingai – pvz., kaltinamojo pusės liudytojas A. nurodė, jog V. nuėjo padėti E.), tačiau realiai to nepadarė, o vietoj to – pirmas netikėtai sudavė ranka smūgį iš nugaros, šonu į galvą stovėjusiam ir žiūrėjusiam K. S., nuo kurio jis nukrito, ką nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo metu (kuriais teismas neturi pagrindo netikėti) patvirtino nukentėjusysis ir liudytojai K. S., R. K., K. N. ir P. S.. Tuo tarpu kaltinamojo pusės liudytojas E. I. teigė nematęs, kas kam davė, jam nebuvo aktualu žiūrėti į šonus, ir negalėjo pasakyti, ar V. M. su kuo mušėsi. Nors kitas kaltinamojo pusės liudytojas R. R. paaiškino, kad kažkuris iš žiūrovų kompanijos bandė trenkti į veidą V. M., tačiau ir šis liudytojas nepatvirtino, kad tas bandęs trenkti (bet nepataikęs, nes M. atšoko) jaunuolis buvo būtent K. S., kuriam M. trenkė pirmas į galvą iš nugaros, t. y. nepatvirtino, kad pirmas nuo V. M. netikėtą smūgį gavęs jaunuolis būtų kėlęs jam ar jo besimušančiam draugui E. I. kokią nors realią grėsmę. O tai, kad būtent nukentėjusysis N. būtų atlikęs bent jau kokius nors veiksmus, nuo kurių kaltinamajam būtų reikėję gintis pačiam arba ginti savo draugus ar pašalinti kokį nors iš nukentėjusiojo pusės gresiantį pavojų, teismo nuomone, šioje byloje nenustatyti, priešingai tam, nei vienas konflikte dalyvavęs asmuo nepatvirtino, kad tokie veiksmai iš nukentėjusiojo pusės būtų buvę atlikti. Be to, ir sužalojimų pobūdis – tiek nukentėjusiojo (sužalojimas veide, dantų praradimas), tiek ir V. M. (dešinės plaštakos III piršto pamatinės falangos lūžimas) – teismo nuomone, parodo, kad V. M. veiksmai buvo tikrai ne gynybiniai, o puolamieji, todėl tirti kaltinamojo iškeltą versiją dėl būtinosios ginties buvusio reikalingumo nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog V. M. 2016-01-30, apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini) slėnio esančiame (duomenys neskelbtini) parke, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą T. N. atžvilgiu, tai yra sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiam T. N. muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio dviejų priekinių, nuolatinių dantų išmušimą, tuo tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam T. N. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 238 str. 2 d. 8 p., apie ką kaltinamasis teismo posėdyje buvo įspėtas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 91 straipsniu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y., kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai – BK 11 str. 3 d.), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia), kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (jis auga vien tik su mama, kuri taip pat augina neįgalų sūnų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-01-14 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-737/2010 yra pripažintas neveiksniu; šeima nėra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos ar probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., b. l. 83), jo tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jo santuoka su K. M. nutraukta 2002-10-11 (2002-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas Nr.2-1516-01), iš A. M. vaikams yra priteistas materialinis išlaikymas, kuris teikiamas nereguliariai), kaltinamojo asmenybę, sveikatos būklę ir socialinę brandą (nuo 2015-09-24 iki 2015-12-07 mokėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, pamokas lankė blogai, pateisinamų dokumentų dėl praleistų pamokų nepristatė; nuo 2015-12-08 mokėsi (duomenys neskelbtini)švietimo centre vakarinėje klasėje, mokymosi metus pabaigė sėkmingai, tačiau silpnais mokomųjų dalykų pažymiai, nekonfliktiškas, mandagus, dėl jo elgesio nusiskundimų nebuvo; mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 10 kl., Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą lankosi nuo 2013-01-08, dgn. F41. Panikos sutrikimas, aktyvioje priežiūroje neįrašytas (2 t., b. l. 81), neteistas (2 t., b.l.76), 2015-07-08 buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 128 str. 1 d. 20 eurų bauda, kuri sumokėta 2015-08-13 (2 t., b. l. 77), todėl nusikaltimo padarymo metu tebegaliojo), kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusiojo neatsiprašė, neieškojo kelių susitaikyti, nesitarė dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, nors Kauno teritorinės ligonių kasos 27,13 Eur civilinį ieškinį sumokėjo); taip pat atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jokių kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Kadangi jis nepripažino savo kaltės ir nesigalėjo padaręs nusikalstamos veikos, neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino net dalies nukentėjusiajam padarytos žalos, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. M. pripažintinas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ir jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 str.), įpareigojant kaltinamąjį per laisvės apribojimo laiką būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės ligonių kasos 27,13 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 149) yra sumokėtas, ši civilinė ieškovė ieškinio atsisakė. Kadangi šis ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno interesų, jis priimtinas, o bylos dalis dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 27,13 Eur civilinio ieškinio nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 295 str.).

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu, patikslintu 2017-05-08 (2 t., b. l. 166–168, 3 t., 70–72), vadovaudamasis BPK 103 ir 109 straipsniais, CK 6.250, 6.251 ir 6.276 straipsniais, prašė priteisti iš kaltinamojo 4 965 Eur kompensaciją už patirtą turtinę žalą ir 3 000 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui bei valstybės turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, jas pripažinus bylinėjimosi išlaidomis. Civiliame ieškinyje nurodyta, jog 2016-01-30 kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, suduodamas smūgį kumščiu į veidą, dėl ko jam buvo konstatuota muštinė žaizda viršutinės ir apatinės lūpos dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio dviejų priekinių, nuolatinių dantų išmušimas. Jam buvo smogta į gyvybiškai svarbų organą – galvą, dėl kurios sumušimo be dantų lūžio pablogėjo jo regėjimas (šiuo metu jo matymas dešine akimi įvertintas 0,9, o kaire akimi 0,5). Turtinę žalą sudaro dantų gydymui jau išleisti 525 Eur, be to, jis turės dar ir 4 440 Eur išlaidų dantų gydymui( Kauno implantologijos centras numatė, kad implantacija kainuos 1 880 Eur, gijimo galvučių užsukimas – 120 Eur, laikinas protezavimas – 440 Eur, nuolatinis protezavimas – 2 000 Eur), viso 4 965 Eur. Tai minimalus patirtos turtinės žalos įvertinimas, nes realiai jis dar turės transporto išlaidas, gaiš laiką ir kt. Be to, jam nusikaltimu padaryta 3 000 Eur neturtinė žala. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, jis ilgą laiką gydosi. Jis ne tik kad negalėjo sukąsti dantų, bet ir žiojosi skausmingai, maisto kramtyti negalėjo, turėjo maitintis specialiu maistu, nes esant šio pobūdžio sužalojimui maistas turėjo būti lengvas (kurio nereikia kramtyti), bet kaloringas. Jam ir šiuo metu reikia prisilaikyti režimo, kurį nustatė gydytojai, jis turi nešioti įvairius dantis plečiančius įrenginius. Keičiantis orui jam labai skauda. Pablogėjo regėjimas, nes buvo sužalota galva. Jis yra jaunas ir jo išvaizda nukentėjo dėl išmuštų dantų, be kurių neįmanoma ne tik valgyti, bet ir šypsotis. Dėl patirto smurto, pažeminimo, nepatogumų, skausmo, galimybės bendrauti sumažėjimo, didelių išlaidų jis reiškia civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesidomėjo, sumušė jį be jokio aiškaus pagrindo, norėdamas išsilieti,

Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė K. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kaltinamasis sudavė smūgį gindamasis ir siekdamas išvengti jo paties bei draugo D. A. sumušimo. Šiuo atveju žala kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, nes jis ir jo draugai išprovokavo muštynes, o V. M. gynėsi nuo jo gyvybei bei sveikatai gresiančio pavojaus ir gindamas draugus, kuriuos sumušus V. M. būtų kilęs dar didesnis pavojus būti žiauriau sužalotam ar užmuštam. Be to, jis nesutinka su žalos dydžiu. Ieškovas nurodo dantų gydymui išleidęs 485 Eur, tačiau iš pateiktų kvitų visiškai neaišku, kokios konkrečiai paslaugos už tas sumas jam buvo suteiktos. Specialisto išvada, kurioje yra nurodyta apie T. N. priekinių dantų netekimą, yra atlikta 2016-04-04, vadinasi, daugiau kaip po dviejų mėnesių po muštynių, o duomenų, kad nukentėjusysis prarado dantis būtent tų muštynių metu, nėra. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo dantys iki įvykio buvo nepriekaištingos būklės, todėl neįrodyta, kad reikalaujamos sumos yra susijusios būtent dėl traumos, o ne su einamąja dantų priežiūra. Dėl nurodytų būsimų išlaidų gydymui ieškovas nepateikė įrodymų, kad tai yra būtinai reikalinga suma ir būtent muštynių traumos pasekmėms pašalinti ir kad tai nėra užaukštinti reikalavimai. Neturtinės žalos reikalavimas taip pat yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis teisminės praktikos, o juolab, kad šiuo atveju nukentėjęs asmuo yra pats kaltas dėl muštynių kilimo. Kaltinamasis yra nepilnametis, savarankiško uždarbio neturi. Jo tėvo A. M., kuris šiuo metu atlieka teismo paskirtą bausmę Marijampolės pataisos namuose, santuoka su K. M. nutraukta 2002-10-11 (2002-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas Nr.2-1516-01), iš A. M. vaikams yra priteistas materialinis išlaikymas, kuris teikiamas nereguliariai. K. M. šeimos materialinė padėtis yra labai sunki. Šeimoje yra pilnametis, tačiau neįgalus sūnus A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris 2010-01-14 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-737/2010 yra pripažintas neveiksniu, o ji yra paskirta jo globėja (2010-02-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis). Kadangi neveiksniu pripažintam A. M., kurio netektas darbingumas 85%, yra reikalinga nuolatinė slauga, ji dirbti negali, jai mokama labai maža socialinė pašalpa – 72,25 Eur per mėnesį, iš kurios niekaip negalės padengti ieškinio. Pareikštas ieškinys yra aiškiai per didelis. Jei teismas priteistų prašomą sumą, prašo išdėstyti priteistą sumą kuo ilgesniam laikotarpiui, nes dėl itin sunkios materialinės padėties jos sumokėti negali.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už jam suteiktas ortodontines (ortodontijos) paslaugas UAB ,,Ortodonto paslaugos“ jau yra sumokėta 525 Eur (10 + 440 +30 +30 + 15) suma, o būtent: 10 Eur pagal 2016-02-09 pinigų priėmimo kvitą Nr. 137 (2 t., b. l. 130), 440 Eur pagal 2016-03-22 pinigų priėmimo kvitą serija JN Nr. 206 (2 t., b. l. 132), 30 Eur pagal 2016-05-17 pinigų priėmimo kvitą serija JN Nr. 274 (2 t., b. l. 131), 30 Eur pagal kasos pajamų orderio kvitą 2016 m. liepos mėn. Nr. 0024 (2 t., b. l. 134) ir 15 Eur pagal 2016 m. rugsėjo mėn. kasos pajamų orderio kvitas serija JN Nr. 0103 (2 t., b. l. 133). Teismas ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai ir priteisia 525 Eur nukentėjusiojo jau patirtas išlaidas žalai atlyginti.

Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta kaltinamojo atsiliepimo argumentus apie tai, kad visiškai neaišku, kokios konkrečiai paslaugos už tas sumas jam buvo suteiktos. Kaip matyti iš UAB ,,Ortodonto paslaugos“ 2017-05-10 rašto (3 t., b. l. 73), 2016-02-09 T. N., būdamas 16 metų amžiaus ir lydimas tėvų, kreipėsi į UAB „ Ortodonto paslaugas“ turėdamas gydytojo implantologo siuntimą ortodonto konsultacijai ir gydymui, po patirtos dantų traumos. Apsilankymo metu įvertinti dantys, dantų lankai ir žandikauliai, foto dokumentuota situacija, atlikti dantų įspaudai diagnostiniu modelių gamybai. Taip pat sudarytas gydymo planas, už suteiktas paslaugas bei išrašytas pinigų priėmimo kvitas serija JN Nr. 0137, suma 10 eurų. 2016-03-22, II vizito metu – atlikta viršutinio žandikaulio fiksacija breketų sistema (pinigų priėmimo kvitas serija JN Nr. 0206, suma 440 eurų), paskirta data breketų sistemos aktyvacijai po kelių mėn. 2016-05-17, III vizito metu – atlikta viršutinio žandikaulio breketų sistemos aktyvacija (pinigų priėmimo kvitas serija JN Nr. 0274, suma 30 eurų), paskirta kitos aktyvacijos data po kelių mėn. 2016-07-12, IV vizito metu – atlikta viršutinio žandikaulio breketų sistemos aktyvacija (kasos pajamų orderis serija JN Nr. 0024, suma 30 eurų), paskirta kitos aktyvacijos data po kelių mėn. 2016-09-29, V vizito metu – atlikta viršutinio žandikaulio breketų sistemos aktyvacija (kasos pajamų orderis serija JN Nr. 0103, suma 15 eurų). Be to, atsakant į klausimą ,,Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta uždėti T. N. breketus?“, paaiškinta, jog viršutinio žandikaulio fiksacija breketų sistema atlikta, tam kad būtų atvertas netektų dantų (12 ir 13 dantis) tarpas ir būtų galima išlaikyti tarpą tarp likusių nepažeistų dantų atvertą iki žandikaulių augimo pabaigos, kai nukentėjusiajam bus 18–19 metų. Tik tuomet bus galima defektą atstatyti/užpildyti implantais ir protezais ant implantų. Kadangi augančiame žandikaulyje esant tokio dydžio defektui nevyksta tolimesnis normalus šios žandikaulio srities formavimamsis – nyksta kaulas. Būtinas ortodontinis gydymas iki žandikaulių augimo pabaigos, t. y. iki maždaug 18–19 metų, tam kad išlaikyti reikiamą tarpą implantams ir protezams bei apsaugoti nuo gretimų dantų migracijos į defekto vietą ir išlaikyti normalų žandikaulių tarpusavio santykį.

Nors specialisto išvada, kurioje yra nurodyta apie T. N. priekinių dantų netekimą, yra atlikta 2016-04-04, t. y. daugiau kaip po dviejų mėnesių po muštynių, teismo, nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kad nukentėjusysis prarado dantis būtent tų muštynių metu nuo V. M. smūgio.

Be to, Kauno implantologijos centro 2016-10-31 nukentėjusiajam sudarytas individualus gydymo planas (2 t., b. l. 134) patvirtina, jog ,,pacientas skundžiasi dantų eilės defektu 12, 13 d. srityje. Prieš daugiau nei pusę dantys buvo išmušti. Šiuo metu nešioja breketus. (...) Implantacija galima baigus ortodontiškai stumdyti dantis. 1) Implantacija 2 implantais 12, 13 d. vietoje, bei kaulo atstatymas į plotį (640 x 2 = 1 280 Eur, kaulo atstatymas į plotį 430–600 Eur); 2) Gijimo galvučių užsukimas praėjus 3–5 mėn. po implantacijos (60 x 2 =1 20 Eur); 3) Laikinas protezavimas bei dantenų formavimas 2–4 sav. po gijimo galvučių užsukimo (220 x 2 = 440 Eur); 4) Nuolatinis protezavimas (760–1000 x 2 = 1 520–2 000 Eur priklausomai nuo pasirinktos medžiagos).“ Iš šio Gydymo plano akivaizdu, jog minimali gydymo išlaidų suma sudarytų 3 790 Eur (1 280 + 430 + 120 + 440 + 1 520), o maksimali – 4 440 Eur (1 280 + 600 + 120 + 440 + 2 000). Nukentėjusiajam nepateikus įrodymų apie tai, jog jo dantų implantavimui neabejotinai kaip būtina bus panaudota maksimali Gydymo plane nurodyta 4 400 Eur išlaidų suma, teismas pagrįsta, sąžininga ir protinga suma laiko tik šiame Gydymo plane nurodytą minimalią 3 790 Eur sumą, kurią teismas, kaltinamajam nepateikus jokių įrodymų, kurie paneigtų dantų implantacijos būtinybę nurodytu būdu už nurodytą kainą ir pagrįstų prarastų dantų atstatymo galimybę pigesniu būdu, priteisia kaip pateiktais įrodymais pagrįstą būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovo, kuris šiuo metu jau yra pilnametis ir pats privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.276 str. 3 d.), priteisia bendrą 4 315 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Teismo nuomone, nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis (3000 Eur) neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes (nukentėjusysis sužalotas vykstant konfliktui tarp dviejų jaunuolių grupių, kai nukentėjusiojo grupės narys savo provokuojančiu elgesiu prisidėjo prie to konflikto kilimo), žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir dar patirs ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl to, kad nepilnamečiui buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis – visam laikui prarasti du priekiniai dantys, kas trukdo ne tik kokybiškai valgyti, bet ir šypsotis bei prastina nukentėjusiojo išvaizdą, be to, į tai, kad, įvykį mačius pašaliniams asmenims, nukentėjusysis jautėsi pažemintas, tuo labiau, kad kaltinamasis jo iki šiol neatsiprašė ir neįvyko susitaikymas, nukentėjusįjį lydi nerimas dėl sveikatos būklės ateityje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors kaltinamasis nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam padarytas nesunkus sužalojimas nėra sunkiausio laipsnio sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis neįrodė dvasinių išgyvenimų, emocinės įtampos didelio laipsnio, ypač šiais laikais, kai didelė dalis jaunimo savanoriškai nešioja breketus ir nelaiko, kad tai yra išvaizdą bjaurojantis faktorius. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, jog būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam pablogėjo regėjimas. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, kadangi jis dar tik mokosi, nedirba ir jokių darbinių pajamų negauna, auga vien tik su mama, kuri augina neįgalų sūnų, o jo tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir priteistą išlaikymą teikdavo nereguliariai. Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 straipsnyje numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos tyčinio sutrikdymo, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur, kurį nukentėjusiajam taip pat turi atlyginti pats kaltinamasis, kuris jau yra sulaukęs pilnametystės.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir nuosprendžio priėmimo metu buvo (yra) sunki, jokio nekilnojamojo turto ir jokių pajamų jis neturi, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir mokėsi bei dabar tebesimoko, nukentėjusiajam priteistos 5 315 Eur sumos sumokėjimas išdėstytinas trims metams (t. y. 36 mėnesiams, nurodant sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos po 150 Eur (35 x 150 = 5 250), paskutinį mėnesį – 65 Eur (5 315 – 5 250= 65).

Dėl nukentėjusiojo išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismo posėdžio protokolas ir bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-09-26 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2955-15587 baudžiamosios bylos Nr. N1-26-527/2017 nagrinėjimo metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-02-10 pažymos Nr. NTP-7-1790 (3 t., b. l. 25) matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. N. sudaro 176,02 Eur.

Kaip nustatyta kaltinamojo paaiškinimu ir baudžiamosios bylos medžiaga, jo turtinė padėtis tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir nuosprendžio priėmimo metu buvo ir yra sunki, jokio nekilnojamojo turto ir jokių pajamų jis neturi, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis ir mokėsi bei dabar tebesimoko.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, taip pat į tai, jog jis nėra neįgalus ir gali laisvu nuo mokslo metu dirbti bei užsidirbti, priteisiamų išlaidų dydį sumažina ir už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisia valstybei iš kaltinamojo, dėl kurio įvykdyto nusikaltimo nukentėjo nukentėjusysis, 50 Eur sumą, tuo labiau, kad ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys nuosprendžiu patenkintas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

nusprendžia

V. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ir jam skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 6 val., išskyrus, jeigu išėjimas iš namų susijęs su mokymusi ar darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.); tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Tyrėjos D. K. 2016-05-20 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o vėliau – panaikinti.

Nukentėjusiojo T. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam T. N. 4 315 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų) turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo T. N. civilinį ieškinį atmesti.

T. N. iš V. M. priteistos 5 315 Eur sumos sumokėjimą išdėstyti trims metams, nurodant V. M. sumokėti T. N. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos po 150 Eur, paskutinį mėnesį – 65 Eur.

Priteisti iš V. M. valstybei 50 Eur (penkiasdešimties eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Nr. N1-26-527/2017, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų – Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 Swedbank, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 27,13 Eur civilinio ieškinio priimti ir bylos dalį dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 27,13 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su V. M. rentgenograma, pateikta 2016-04-14 iš Kauno klinikų Radiologijos klinikos – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.