Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudž. byla Nr. 1A-756-113/2012

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00159-2011-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. I., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniui, uždrausta J. I. dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos, po to – panaikinti.

Iš J. I. priteista: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 1196,58 Lt; I. R. – 10 000 Lt neturtinei žalai bei 600 Lt procesinėms išlaidoms atlyginti; A. L. – 10 000 Lt neturtinei žalai bei 750 Lt procesinėms išlaidoms atlyginti; A. K. – 1 790 Lt turtinei žalai, 25 000 Lt neturtinei žalai, 1 500 Lt advokato pagalbos apmokėjimui bei 323,31 Lt procesinėms išlaidoms atlyginti; valstybei – 1 277,03 Lt suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. nuteistas už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei sunkiai sutrikdytos kitų žmonių sveikatos, būtent: jis 2011-07-03, apie 11.55 val., Palangoje, kelyje Klaipėda–Liepoja, 32-ame kilometre, ties Palangos oro uostu, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, Latvijos Respublikos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, būdamas pavargęs, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su link Palangos važiuojančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. L.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilį ,,Volkswagen Passat“ vairavęs A. L., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio „Volkswagen Passat“ keleivė I. R., kuriai taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjo automobilio „Renault Laguna“ keleiviai – A. K., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei dėl sužalojimo pašalinus kairę akį A. K. parado didelę dalį (daugiau nei 30%) bendro darbingumo, tai taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o keleiviui K. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais J. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto bei 105 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistajam A. I. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. I., šių Baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, kaip nepagrįstai tvirtinama nukentėjusiojo A. K. apeliaciniame skunde.

Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismo sprendime bausmės skyrimo ir individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai. Bylos duomenys nepatvirtina, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas būtų pažeidęs įstatymus ar paskyręs akivaizdžiai per švelnią bausmę nuteistajam. Išanalizavęs ir įvertinęs aplinkybių visumą, teismas motyvuotai nuteistajam paskyrė 30 parų arešto bausmę

Dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę – paskyrimo

Apylinkės teismas nuteistajam J. I. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Nukentėjusysis A. K. prašo J. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam laikotarpiui.

Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Teismas konstatavo, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas reikalingas, ir nustatė dvejų metų laikotarpį. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, elgesį po veikos padarymo, paskirtąją bausmę, priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra per švelni ir nėra pagrindo jos griežtinti. Teismas, taikydamas BK 68 straipsnį, nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkintina.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Apelianto prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo padidinimo tenkintinas visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo – iš dalies.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį atsakovui A. I. dėl 3 580 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš J. I. nukentėjusiojo A. K. naudai 1 790 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl J. I. neatsargių nusikalstamų veiksmų autoįvykio metu buvo sužalota keturių žmonių sveikata, nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis dėl to patyrė didžiulį fizinį, taip pat moralinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, ateities planai. Emocinė depresija, didelis dvasinis sukrėtimas tęsiasi iki šiol, liekamuosius reiškinius jis jaus visą likusį gyvenimą. Dėl nusikalstamos veikos padarinių nukentėjusiojo A. K. išgyvenimai laikytini itin dideliais. Nukentėjusiojo A. K. sunkios traumos autoįvykio metu lėmė jo didelius emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus.

Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo A. K. prašomos priteisti iš kaltininko J. I. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl J. I. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis išgyveno ir iki šiol jaučią didelius fizinius skausmus bei stresą, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam pašalinta kairė akis, todėl A. K. parado didelę dalį darbingumo, jam nustatytas neįgalumas. A. K. buvo ne kartą operuotas, ne vieną atstatomąją operaciją jam planuojama atlikti ir ateityje, nes iki šiol ašaroja akis, nejaučia pusės veido, todėl iki šiol tebevartoja vaistus. Dėl patirtų sunkių traumų A. K. liekamuosius patirtų sužalojimų fizinius reiškinius jaus visą likusį gyvenimą, dėl to jis negali užsiimti ne tik įprasta veikla, bet ir dirbti bei gauti pajamų, nes nuolatos lankosi pas gydytojus, jam planuojama ateityje atlikti ne vieną atstatomąją operaciją. Tačiau teismas, vertinamas eismo įvykio aplinkybes, kartu pažymėjo, jog ir paties nukentėjusiojo A. K. veiksmai buvo neatsargūs, nes pastarasis pusbroliui J. I. atsisakius jį nuvežti į Lietuvą, vis tiek įkalbėjo jį paryčiais vairuoti automobilį, pats būdamas vyresnis ir turėdamas didesnę gyvenimišką bei vairavimo patirtį, savo automobilį perdavė vairuoti gerokai jaunesniam nuteistajam J. I., tuo tarpu pats bei kiti bendrakeleiviai iš Latvijos vartojo alkoholinius gėrimus, todėl vairuoti negalėjo ir automobilyje užmigo. Be to teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. K. važiavo prisisegęs saugos diržus. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas A. K. prašomos priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos dydį sumažino ir priteisė pastarajam iš kaltininko J. I. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš J. I. nukentėjusiajam A. K. neturtinės žalos dydį apylinkės teismas nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. K., pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teikdamas lemiamą vaidmenį, nustatant žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargumui bei kaltininko turtinei padėčiai. Iš dalies pritartina apylinkės teismo išvadai, jog ir paties nukentėjusiojo A. K. veiksmai buvo neatsargūs, nes pastarasis, kaip nurodė nuteistasis J. I. (A. K. pusbrolis), įkalbėjo jį paryčiais vairuoti jo automobilį ir nuvežti jį su draugais iš Latvijos į Lietuvą, nes jie vairuoti negalėjo, kadangi vartojo alkoholinius gėrimus ir važiuodami automobilyje užmigo. Nors apeliantas neigia įkalbėjęs nuteistąjį vairuoti jo automobilį, tvirtindamas, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, tačiau pažymėtina, jog šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir negali būti, nes susitarimas buvo žodinis, kita vertus, pats nukentėjusysis apklausiamas teisme neneigė, jog nuteistasis jį su draugais iš Latvijos į Lietuvą vežė jų paprašytas. Tačiau apylinkės teismas be pagrindo kaip nukentėjusiojo A. K. neatsargumą akcentavo aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis prisisegė saugos diržus, nes šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, dėl to teismas padarė tik prielaidą.

Kaltininko sunki turtinė padėtis yra svarbus, tačiau šiuo atveju negali būti lemiamas kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo A. K. sveikatos būklė (kasacinė byla Nr. 2K-64/2009). Eismo įvykio metu A. K. padaryti sužalojimai paliko rimtų liekamųjų reiškinių, kurie visą likusį gyvenimą atsilieps nukentėjusiojo sveikatai. Nepakankamai atsižvelgta į tai, kad A. K. dėl J. I. sukelto eismo įvykio patyrė ypač sunkius padarinius – jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad dėl galvos sumušimo su ūmaus periodo sunkios formos traumine smegenų liga, sunkiu komociniu sindromu, daugybinių veido ir nosies muštinių–plėštinių žaizdų, veido, nosies kaulų lūžimų, įspaustinio dešinės pusės kaktikaulio lūžimo, galvos smegenų sumušimo dešinės kaktinės skilties srityje, prasiskverbiančia kairės akies skleros žaizda su gyslainės ir tinklainės iškritimu bei vėliau kairės akies pašalinimo A. K. patyrė ypač didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, ilgą laiką gydėsi, buvo operuojamas. Ateityje jam planuojama atlikti ne vieną atstatomąją operaciją, nes iki šiol ašaroja akis, kadangi yra pažeisti ašarų latakai, jis nejaučia pusės veido. Todėl be A. K. išgyvenimų dėl paties sužalojimo, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai tiek dėl rimtų liekamųjų reiškinių visam likusiam gyvenimui, nes jis nebemato viena akimi, kuri yra pašalinta, tiek ir dėl būsimų pasekmių, o būtent, kaip sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar tam tikras pasekmes pavyks pašalinti operacijomis ir pan. Nors skundžiamame teismo nuosprendyje šios aplinkybės paminėtos, tačiau teismas jų pakankamai neįvertino, taip pat deramai neįvertino tokių neigiamų padarinių, kaip asmens turėtų galimybių praradimas, nes dėl patirtų sunkių sužalojimų A. K. negali dirbti ir gauti pajamų, užsiimti įprasta veikla, nes nuolatos privalo lankytis pas gydytojus, dėl kairės akies pašalinimo A. K. nebegali vairuoti automobilio, prarado didelę dalį bendro darbingumo, jam nustatytas neįgalumas.

Apylinkės teismas priteistos neturtinės žalos mažinimą A. K. motyvavo ir tokia turinčia reikšmės bylai aplinkybe, kaip nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydis ir jos kompensavimo galimybės, pažymėdamas, kad įvykio kaltininkas J. I. pats po eismo įvykio patyrė nemažas traumas, todėl net ir norėdamas nelabai galėtų įsidarbinti. Tačiau dėl to teismas padarė tik prielaidą, nes tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Priešingai – nuteistasis eismo įvykio metu rimtų sveikatos sužalojimų nepatyrė, yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu studijuoja, baigęs mokslus turės galimybę dirbti ir užsidirbti pajamų bei atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas A. K. neturtinės žalos dydį teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-511/2008, Nr. 2K-556/2008, Nr. 2K-181/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. K. keistina, padidinant apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiojo A. K. ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį padidinus iki 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. K. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas ir prašomas priteisti išlaidas – 4 840 Lt – advokato paslaugoms apmokėti, kurias pagrindžia teismui pateikti įrodymai, ir priteisė tik 1 500 Lt. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti arba jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai taikė šią procesinę normą ir, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį (neturi turto, santaupų, studijuoja), taip pat į bylos pobūdį ir tai, kad advokatas ruošė ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį dviejuose teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad A. K. ieškinys patenkintas iš dalies, atstovavimo išlaidų dydį pagrįstai sumažino. Apelianto skunde teisingai nurodyta, jog advokato darbo užmokesčio dydžio klausimas yra atstovavimo sutarties šalių susitarimo reikalas, tačiau tai nereiškia, jog iškilus proceso išlaidų atlyginimo klausimui, teismas visais atvejais turi priteisti visas turėtas išlaidas, priešingai, teismas privalo įvertinti, ar jos yra adekvačios, ar atitinka vyraujančią praktiką ir pan. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti tik dalį nukentėjusiojo A. K. turėtų išlaidų advokato pagalbai yra teisingas, teismas šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kolegija su šiais motyvais sutinka ir mano, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nuteistojo turtinę padėtį, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, 1 500 Lt suma yra proporcinga ir adekvati atliktam darbui, žymiai nesiskiria nuo vyraujančios praktikos ir yra pakankama advokato paslaugoms apmokėti, todėl A. K. iš J. I. priteistų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis abejonių nekelia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš J. I. A. K. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.