Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio t. pažeidimo bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir 124¹ str. 8 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. balandžio 22 d. 15 val. 30 min. Kupiškio r., Rudilių k., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,04 promilės), vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, R. K., policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo nesilaikė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktuose nurodytų reikalavimų.

Pirmame teismo posėdyje R. K. kaltės nepripažino, parodė, jog automobiliu „Audi 80 Avant“ atvažiavo iš miško į parduotuvę, ten susitikęs draugą su juo išgėrė alaus, po to nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje prie jo priėjo policijos pareigūnas, pareikalavo eiti su juo į automobilį, nustatė neblaivumą, surašė protokolą dėl to, kad vairavo neblaivus, automobilis buvo nedraustas, neatlikta techninė apžiūra, jis nepateikė pažymėjimo. Pripažino, jog automobilis, kurį vairavo, buvo nedraustas, jam neatlikta techninė apžiūra, o vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs miške. Antrame teismo posėdyje R. K. kaltę dėl vairavimo pripažino iš dalies, paaiškinęs, jog su draugu G. M. alų gėrė automobilyje, kuris stovėjo prie pat gatvės, po to neužvedęs variklio (įjungęs laisvą pavarą) atbuline eiga nuvairavo į parduotuvės kiemą ir nuėjo į parduotuvę, kur jį ir rado policijos pareigūnai. Jeigu būtų pripažinta, jog toks vairavimas yra draudžiamas, dėl pažeidimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas policijos pareigūnas J. U. parodė, jog tarnybiniu automobiliu įsukus į Rudilių k. esančią Morkūniškio gatvę pastebėjo, kaip prie gatvės iš šalutinio keliuko privažiavęs automobilis sustoja, įjungia atbulinę pavarą ir nuvažiuoja atgal. Kilus įtarimui nutarė patikrinti šį automobilį bei prie jo privažiavo. Matė, kaip iš automobilio išlipo du vyrai ir nuėjo į parduotuvę. Jis nuėjo paskui jis ir vyriškio, kaip vėliau nustatė, R. K., paprašė eiti į tarnybinį automobilį. Ten nustatė jo neblaivumą, surašė protokolą. R. K. neigė vairavęs, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pat buvo nustatyta, jog automobilis, kurį vairavo R. K., yra nedraustas, jam neatlikta techninė apžiūra.

Liudytoja policijos pareigūnė O. G. parodė analogiškai J. U. parodymams, patvirtino, jog matė, kaip automobilis buvo vairuojamas, jį vairavo vyriškis, kaip vėliau nustatė, R. K., jis pats jiems neigė vairavęs.

Iš Asmens blaivumo testo šaknelės (8 b. l.) matyti, kad R. K. 2016-04-22 15.34 val. nustatytas 1,04 promilės girtumas. Iš asmens duomenų išrašo (11 b. l.)matyti, kad R. K. turi vairuotojo pažymėjimą galiojantį iki 2024-02-29. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos išrašo (18 b. l.) matyti, kad automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. K., transporto priemonė 2015-10-14 automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. Iš byloje esančių 2 vaizdo įrašų, darytų policijos tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi (23 b. l.), matyti, kaip: 1) policijos automobilis, iš kurio darytas vaizdo įrašas, užsuka į gatvę bei tolumoje matomas automobilis (1 vaizdo įraše nuo 4 sek., priekiu išvažiuojantis į gatvę bei sustojantis (tarp 5 ir 6 sek.), pastovintis (iki 13 sek.) ir pradedantis atbuline eiga važiuoti (20 sek. nutrūksta vaizdas)); 2) policijos automobilis artėja prie to keliuko, kuriame atbuline eiga važiuoja automobilis („Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsuka į tą patį keliuką, matoma, kaip iš „Audi 80 Avant“ išlipa du vyrai, vairuotojas apsirengęs darbiniais rūbais, ir abu skubiais žingsniais nueina į parduotuvės vidų; iš policijos pareigūnų automobilio išlipa vienas policijos pareigūnas (J. U.) įeina į parduotuvės vidų ir netrukus kartu iš jos išeina su vyru, prieš tai išlipusiu iš automobilio „Audi 80 Avant“ vairuotojo vietos (R. K.), ir nueina prie tarnybinio automobilio.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog R. K. 2016 m. balandžio 22 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), vairuotam automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, R. K. policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šiais veiksmais nesilaikė KET 14, 16 ir 226 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl jo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d. Teismas dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nevertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginių apie tai, jog jis automobilio nebuvo užvedęs, automobilis atbuline eiga, įjungus laisvą pavarą, važiavo pats, nes iš policijos pareigūnų parodymų, pateikto vaizdo įrašo matyti, jog, policijos pareigūnams įsukus į gatvę, į ją iš, kaip nustatyta, parduotuvės kiemo įvažinėja automobilis „Audi 80 Avant“, sustoja, palaukęs kelias sekundes, pradeda judėti atgal. Nors pats įvažiavimas į gatvę yra labai trumpas (matomas tarp 4 ir 6 sek. pirmame įraše), tačiau jo padėtis gatvės atžvilgiu, tik įsukus policijos automobiliui ir pradėjus važiuoti tiesiai, kinta į gatvės pusę. Šie pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog automobilis ten stovėjo kurį laiką, jis automobilyje su draugu vartojo alkoholį ir neužvedus automobilio variklio įvažiuoja atbuline eiga. Nekalbant apie tai, jog tokiu greičiu, kokiu, esant tokiai nuokalnei, matoma vaizdo įraše, juda automobilis „Audi 80 Avant“, neužvedus variklio apskritai neįmanoma automobiliui savaime riedėti. Labiausiai tikėtina, kad R. K., išvairuodamas automobilį iš parduotuvės kiemo į gatvę, pastebėjo į tą pačią gatvę įvažiuojantį policijos automobilį, suprato, jog gali būti sustabdytas, jam nustatytas girtumas, ką patvirtina jo tolimesni veiksmai (įvažiavimas į kiemą atbuline eiga, skubus ėjimas iš automobilio į parduotuvę, vėlesnis bet koks vairavimo fakto neigimas, atsisakymas pasirašyti dokumentus). O R. K. parodymai 2016 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje apie tai, jog gal vairavo, tik nesuprato, kad tai yra vairavimas, galimai yra susiję su tuo faktu, jog pertraukoje tarp posėdžių jis susipažino su vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu ir suprato, kad vairavimo faktas yra akivaizdus ir nėra čia ko ginčyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nelaiko lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo, nes jis nors ir nurodė, jog pripažįsta kaltę vairavęs, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, pripažįsta vairavęs tik dėl to, jog automobilis, išjungtu varikliu, riedėjo atbuline eiga pats, kas yra paneigta, be to, vairavimo faktą pripažino tik po to, kai susipažino su byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašu (26 b. l.). Teismas pripažįsta, jog visi R. K. parodymai po pertraukos vykusiame teismo posėdyje dėl pažeidimo padarymo aplinkybių yra susiję ir modeliuojami prie pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo, nėra nuoširdūs ir negali būti laikomi lengvinančia aplinkybe.

Skiriant nuobaudą R. K. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį (vairuota dienos metu, gyvenvietėje, nustatytas lengvas girtumas, arčiau maksimalios lengvo girtumo ribos, tačiau nuvažiuotas nedidelis atstumas), administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį: yra nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių nuobaudų) (13-15 b. l.), neteistas (b.l.17), bedarbis, padeda kartu gyvenančiai motinai (35-36 b. l.), nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, R. K. už ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124¹ str. 8 d., numatytų pažeidimų padarymą skiriamos nuobaudos – baudos, baudų dydis parenkamas sankcijos vidurkio ribose (ATPK 30² str.). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veiką padarė piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, šis pažeidimas yra šiurkštus, remiantis ATPK 27 str., 126 str. 1 d., taikoma ir šios specialiosios teisės atėmimas. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nėra. Nors tiek R. K., tiek jo atstovė advokatė D. Gadliauskienė prašo taikyti šį institutą ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje, neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes ši jam yra gyvybiškai būtina, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių (R. K. veika 2016-04-22 (girtumo laipsnis, vairavimo laikas, vietovė, jo elgesys su policijos pareigūnais) negali būti pripažįstama mažareikšme ar jo asmenybė yra charakterizuojama išskirtinai teigiamai), mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir būtų neproporcinga padarytai veikai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jo atstovės paaiškinimai dėl apsunkintų šeimos sąlygų (pateikė įrodymus, jog motinai yra reikalinga slauga, jis pats yra bedarbis) gali būti viena iš sąlygų, tačiau neturi lemiamos reikšmės taikant išimtinius atsakomybės švelninimo pagrindus, numatytus ATPK 30¹ str. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, šeiminės aplinkybės, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, ir būdamas suinteresuotas – to nedaryti.

R. K. išaiškinama, jog jis nuo nutarimo priėmimo dienos netenka teisės vairuoti transporto priemonių, ir skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo (ATPK 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ATPK 26 str., 30 str., 30² str., 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., 284 str., 286 – 288 str., teisėjas,

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir nubausti 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 2 mėn. (vieneriems metams ir dviem mėnesiams); pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir nubausti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir nubausti 8 Eur (aštuonių eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. K. paskirti galutinę 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 2 mėn. (vieneriems metams ir dviem mėnesiams).

Išaiškinti R. K., jog teisės vairuoti transporto priemones jis netenka nuo nutarimo priėmimo dienos, skundo padavimas šios nuobaudos vykdymo nesustabdo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą. Teisėjas Virginijus Skaraitis