Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-22689-285/2009 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus, suinteresuotas asmuo AB „Kauno ketaus liejykla“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į hipotekos skyrių su prašymu įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo nustatoma hipoteka AB „Kauno ketaus liejykla“ priklausančiam administraciniam pastatui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) , ir priverstinio įkeitimo lakštą, kuriuo įkeičiamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Valstybinės žemės sklypo nuomos įregistravimo pagrindas 2005-10-14 sutartis Nr. N19/2005-0265, užtikrinant reikalavimus, kylančius iš valstybinio draudimo teisinių santykių, t. y. AB „Kauno ketaus liejykla“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą bei priverstinio įkeitimo lakštą atmetė, ir prašymą su pridėtais dokumentais, įsiteisėjus nutarčiai, nutarė grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas įregistruoti priverstinio įkeitimo lakšto įforminimas neatitinka 2008-07-30 LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-314 Dėl sutartinės hipotekos, priverstinės hipotekos, sutartinio įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos reikalavimų. Pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti priverstinį įkeitimą ir įkeitimo lakšte įkeitimo objektu nurodė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (žemės sklypo adresas nenurodytas) ir valstybinės žemės nuomos įregistravimo pagrindą 2005-10-14 sutartį Nr. N19/2005-0265. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad priverstinio įkeitimo lakšte netinkamai aprašytas įkeitimo objektas, neteisingai nurodyta valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties Nr.N19/2005-0265 sudarymo data. Priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštuose nenurodyta, kokie konkretūs reikalavimai užtikrinami, kokiu pagrindu nustatyti 0,07 proc. delspinigiai. Be to, teismas nustatė, kad areštuotas visas AB „Kauno ketaus liejykla“ turtas. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. areštuotam turtui taikomas disponavimo teisės apribojimas, todėl areštuotą turtą draudžiama įkeisti.

Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka dėl šių motyvų:

1) vadovaudamasis Sutartinės hipotekos, priverstinės hipotekos, sutartinio įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008- 07-30 įsakymu Nr. 1R-314 (toliau - Instrukcija) bei Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2001-10-18 d. nutarimu Nr. 1246 (toliau - Nuostatai), pareiškėjas užpildė priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus, kuriuose nurodė visus turimus duomenis apie įkeičiamą turtą - administracinį pastatą, unikalus Nr. 1995-0006-7452, ir žemės sklypą, kurio nuomos teisę privaloma įkeisti pagal CK 4.171 str. 7 d., taip pat pateikė lakštuose nurodytus duomenis patvirtinančius dokumentus. Tai, kad priverstinio įkeitimo lakšte netinkamai aprašytas įkeitimo objektas, neteisingai nurodyta valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2005-0265 sudarymo data, nėra pagrindas atmesti prašymą, nes tokie trūkumai gali būti pašalinami sutinkamai su Nuostatų 38 p., CPK 551 str. 2 d.;

2) teismas neteisingai nurodė, kad priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštuose nenurodyta kokie konkrečiai reikalavimai užtikrinami. Apeliantas nurodo, kad tiek priverstinio įkeitimo, tiek priverstinės hipotekos lakšte jis nurodė, kad užtikrinami reikalavimai, kylantys iš socialinio draudimo teisinių santykių, t. y. AB „Kauno ketaus liejykla“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kaip tą numato Instrukcijos 62 p. ir 47 p. Be to, teismas nepagrįstai pareikalavo delspinigių nustatymo pagrindo, kadangi nei Instrukcija, nei Nuostatai nenumato nurodyti delspinigių nustatymo pagrindą. Reikalinga nurodyti tik delspinigių procentą, skaičiuojamą per nurodytą terminą (Instrukcijos 49, 64 p.);

3) apelianto nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, neteisingai taikė LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. VSDFV Kauno skyrius, prašydamas įregistruoti priverstinę hipoteką skolininko AB „Kauno ketaus liejykla“ turtui, rėmėsi CK 4.175 str., 4.176 str. nuostatomis, LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 4 d. ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos l. e. p. direktoriaus 2009-07-17 sprendimu Nr. ĮAS-6-31. Taigi priverstinė hipoteka pareiškėjui atsirado įstatymo pagrindu, kadangi skolininkas nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų. VSDFV Kauno skyriaus prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką užpildytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl negalėjo būti atmestas dėl to, kad AB „Kauno ketaus liejykla“ turtas yra areštuotas, uždraudžiant tik AB „Kauno ketaus liejykla“ areštuotu turtu disponuoti ir nenustatant apribojimų atitinkamas teises turinčioms valstybės institucijoms taikyti įstatyme numatytas priverstinio poveikio priemones, kuriomis siekiama užtikrinti viešąjį interesą (privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą). Teisės normų, reglamentuojančių hipoteką ir įkeitimą analizė leidžia teigti, kad skiriasi iki hipotekos registravimo procedūros pritaikyto turto arešto pasekmės tuo atveju, kai registruojama sutartinė hipoteka, ir tuo atveju, kai registruojama priverstinė hipoteka. Sutartinės hipotekos atveju savininkas disponuoja įkeičiamu turtu, o priverstinai įkeičiant nekilnojamąjį turtą nėra disponavimo, nes yra taikomas vienas iš teisės aktų numatytų priverstinio išieškojimo būdų. Tokią išvadą patvirtina ir CK 4.37 str., apibrėžiantis nuosavybės teisės sąvoką. Pagal įstatymą tik savininkas disponuoja arba perduoda kitam asmeniui teisę disponuoti nuosavybės teisės objektu. Tuo tarpu CPK 552 str. 1 d. numato, jog skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką nereikia. Pažymėtina, jog CK 4.176 straipsnyje yra nurodytas prašymo įregistruoti priverstinę hipoteką turinys ir jame nėra nurodyta, kad parenkant daiktą, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, reikia gauti jo savininko sutikimą, tačiau parenkant įkeičiamą daiktą turi būti laikomasi CK 4.171 str. 11 d. reikalavimų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Kauno ketaus liejykla“ prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

1) įkeitimo lakšte pareiškėjas netinkamai aprašė įkeitimo objektą, neteisingai nurodė valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2005-0265 sudarymo datą, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog priverstinio lakšto įforminimas neatitinka Instrukcijos reikalavimų. Šiuo atveju, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja pagrįstai nusprendusi, jog pareiškėjo prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką bei priverstinį įkeitimą neatitinka Nuostatų 37 p. reikalavimų, turėjo diskrecijos teisę atmesti pareiškėjo prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą (Nuostatų 41 p.);

2) asmuo pageidaujantis įregistruoti priverstinę hipoteką privalo nurodyti ne tik reikalavimų rūšį, bet ir prievolės atsiradimo datą (-as), kitas su prievole susijusias detales (Instrukcijos 47 p., 62 p.). Toks pats detalus įkeitimu užtikrintos prievolės aprašymas privalomas ir asmeniui, pageidaujančiam įregistruoti sutartinę hipoteką ar sutartinį įkeitimą (Instrukcijos 14 p., 28 p.). Instrukcijos 49 p. ir 64 p. numato, jog punkte „delspinigiai“ nurodomas delspinigių procentas (skaičiais ir žodžiais), skaičiuojamas per nurodytą terminą (dienos, savaitės ir pan.), arba kitas delspinigių nustatymo principas. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokie konkrečiai reikalavimai užtikrinami priverstine hipoteka ir priverstiniu įkeitimu, teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas privalėjo nurodyti delspinigių nustatymo pagrindą;

3) Kauno apygardos teismas 2009-05-20 nutartimi areštavo RAB „Kauno ketaus liejykla“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, jog negalimas joks šio turto įkeitimas. Tokia išvada darytina įvertinus CPK 675 str. 1 d., LR Turto areštų aktų registro įstatymo 2 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą. Be to, teismas apribojo RAB „Kauno ketaus liejykla“ teisę areštuotu turtu disponuoti - tai reiškia ir draudimą turtą parduoti viešosiose varžytinėse. Todėl nustačius priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą areštuotam turtui, būtų pažeistos kreditoriaus, kurio prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisės. Pradėjus išieškojimą pagal hipotekos lakštą ir pardavus turtą iš varžytynių, teismo sprendimo vykdymas, kuriam apsaugoti ir buvo taikytas turto areštas, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tokiu būdu, būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Todėl, sprendžiant priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo pareiškėjo reikalavimui užtikrinti klausimą, teismui pagrįstai kilo abejonių, kad toks areštuotas turtas neatitinka CK 4.171 str. 1 d. numatytų reikalavimų hipotekos objektui;

4) RAB „Kauno ketaus liejykla“ Kauno apygardos teismo 2004-11-29 nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr.B2-32-395/2009. Pagal LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. nuo teismo nutarties restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos: draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti <...>, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami tik restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais, laikantis įstatymo nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 4 d. bei 14 str. 1 d.). Įregistravus priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą po įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Pagal LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 10 str. 1 d. laiku nesumokėtas einamąsias privalomąsias įmokas iš restruktūrizuojamos įmonės išieško privalomųjų įmokų administratoriai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos medžiaga įrodyta, kad RAB „Kauno ketaus liejykla“ Kauno apygardos teismo 2004-11-29 nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr.B2-32-395/2009. Kauno apygardos teismas 2009-05-20 nutartimi areštavo RAB „Kauno ketaus liejykla“ priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad apelianto prašymas dėl hipotekos įregistravimo negali būti patenkintas, kadangi tai pažeidžia įstatymą ir kitų kreditorių interesus. Kaip žinia, hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamo daikto įkeitimas (CK 4.170 str.1d.). CK 4.185 straipsnio nustatyta, kad hipoteka yra registruojama. Priverstinės hipotekos įregistravimas numatytas ir Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus patvirtinimo“ 3 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka Lietuvos Respublikos hipotekos registre registruojama įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui. Priverstinės hipotekos registravimas reglamentuojamas ir daugelyje šiuo nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registravimo nuostatų punktų. 2002 m. CPK 552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas įregistruojami hipotekos registre šio Kodekso 550 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nereikia. Tačiau pagal LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. nuo teismo nutarties restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos: draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti <...>, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą reikalingą įmonės veiklai tęsti. Įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami tik restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais, laikantis įstatymo nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 4 d. bei 14 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms laikoma, kad hipotekos įregistravimą draudžia įstatymas, todėl kreditoriaus sutikimas ar nesutikimas šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

Kiti atskirojo skundo atsiliepimo motyvai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, todėl kolegija dėl šių motyvų nutartyje nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str.1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties nekeisti.