Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. teistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 1961 m. BK 104 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė bausmė - 20 metų 1aisvės atėmimo.

1.1. Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepakeista.

1.2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta - 11 metų 1aisvės atėmimo.

1.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 24 straipsnio 5 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, išteisinant, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, galutinė bausmė paskirta - 11 metų 1aisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta galutinė bausmė - 20 metų laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors L. L. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.

7. L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (47 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga. Ir nors L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo, tačiau ir toliau išlieka vidutinė, o net 40 balų yra dinaminiai (kintantys), kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo sumažinti, siekdamas savo elgesiu įtikinti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Tuo remiantis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas dar gali būti akivaizdžiai mažinamas. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

8. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dalyvauja pataisos procese, (duomenys neskelbtini) įgijo statybininko apdailininko ir staliaus specialybes, buvo skatintas penkis kartus, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertintina tai, kad jis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, aktyviai dalyvauja sportinėse varžybose. Vis dėlto, pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. L. bausmę atlieka už tai, kad 2002 m. (duomenys neskelbtini) organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, 2003 m. suorganizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, organizavo prekybą narkotikais, dalyvavo dviejų žmonių nužudyme bei pasikėsinime nužudyti. Akcentuotina, kad nuteistasis L. L. bausmę atlieka už itin pavojingas ir labai sunkias nusikalstamas veikas, o tai rodo didelį jo pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kaltės nejaučia ir ją pripažino tik iš dalies. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Įvertintina ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 5 metai 7 mėnesiai 25 dienos, paskirta bausmė – 20 metų laisvės atėmimo) negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, net 22 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Ir nors, kaip teisingai pažymėta skunde, pastaroji nuobauda yra apskųsta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams ir byla dar nėra išnagrinėta, tačiau nuobauda laikytina šiuo metu galiojančia, kol nebus teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad L. L. individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta laikytis nustatytos tvarkos, tačiau, kaip minėta, nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles net 22 kartus ir turi galiojančią nuobaudą, kas teismui kelia pagrįstų abejonių, kad L. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog veiksniai, dėl kurių išlieka L. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo ankstesnis gyvenimo būdas ir vertybinės nuostatos. Nuteistojo nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio epizodų, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip jis pats supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, apgalvoja tam tikras savo veiksmų pasekmes. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Tuo remiantis, sprendžiama, jog tiek Komisija, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, L. L. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.

12. Apelianto teigimu, Komisijos sudėtis, svarsčiusi L. L. lygtinio paleidimo klausimą, buvo neteisėta, kadangi ji turėjo būti sudaryta iš 7 asmenų, o nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė tik 4 nariai. Atsakydama į šį argumentą, kolegija pažymi, kad, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Vis dėlto, Nuostatų 22 punktas numato, kad kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo dauguma narių, t. y. 4 nariai iš 7. Be to, iš aukščiau nurodytose Nuostatų 6, 8 punktuose kalbama apie visos Komisijos sudarymą, o ne apie posėdyje dalyvaujančių narių skaičių. Remiantis 8 punktu, posėdyje turi dalyvauti daugiau, negu pusė Komisijos narių. Tuo remiantis, apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi L. L. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos posėdyje nagrinėjo teisėtos sudėties Komisija.

13. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad L. L. serga opiniu kolitu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių šią aplinkybę pagrindžiančių, t. y. byloje nuteistasis nėra pateikęs medicininių dokumentų, kad dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi suimtiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (45 straipsnio 4 dalis), todėl šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

14. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą išnagrinėjęs teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.