Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

P. K., 2019 m. gegužės 25 d., apie 18.56 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (kitoje kelio pusėje Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkotesteriu jam nustatytas 1,80 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. K., ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d., naktinės žvejybos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, po ko kitą dieną, t. y. gegužės 25 d., jam priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš Kauno į Alytų, parduotuvėje nusipirko trauktinės butelį, kurį išgėrė sustojęs pakelėje. Suvokė, kad negalima vairuoti transporto priemonės išgėrus, tačiau taip pasielgė dėl asmeninių priežasčių ir turimos alkoholizmo ligos. Paaiškino, kad išgėręs turėtą butelį važiavo į mišką išsimiegoti, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kadangi jo sugyventinė laukiasi, prašo teismo skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones kuo trumpesniam laikui (b. l. 84–85).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas T. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., jam dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose kartu su vyr. patruliu R. P., apie 18.51 val., buvo gautas pranešimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris (duomenys neskelbtini), Kaune nesaugiai vingiuoja po kelią automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve buvo pastebėtas minėtas automobilis ir įjungus šviesų ir garso signalus, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune (kitoje kelio pusėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)), kur priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo – P. K., pajuto nuo jo sklindantį aitrų alkoholio kvapą, jo veidas buvo patinęs, kalba nerišli. P. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvidešimt valandų. Patikrinus P. K. girtumą alkotesteriu 19.40 val., jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, o pakartotinio patikrinimo metu girtumo laipsnis nepakito. Sulaikius P. K. jis elgėsi ramiai, teigė, kad gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 28–29).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. gegužė 25 d. išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., 18.52 val., apie įvykį pranešė privatus fizinis asmuo, nurodydamas, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, nesaugiai vingiuoja (b. l. 9).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 18.51 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune po kelią nesaugiai vingiuoja pilkos spalvos automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini), kur patikrinus automobilio vairuotoją – P. K., buvo akivaizdžiai matyti vairuotojo neblaivumo požymiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholinių gėrimų, šis teigė, kad prieš dvidešimt valandų. Patikrinus P. K. girtumą alkotesteriu „Drager 0380“ 19.40 val., jam buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus 19.58 val., girtumo laipsnis nepakito (b. l. 1).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2019 m. gegužės 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kelkraštyje apžiūrėtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Apžiūros metu paimtas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–22, 44, 45).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenų matyti, kad P. K., 2019 m. gegužės 25 d., 19.40 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas, o 19.58 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 35–37).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas valdytojas yra P. K. (b. l. 38)

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Ford Focus“, 1999 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 000,00 eurų (b. l. 41).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. gegužės 25 d., apie 18.56 val., vairavo (duomenys neskelbtini) Kaune, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, kol (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis žinodamas, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio ir suvokdamas, kad alkoholį vartojo nakties metu, važiuodamas iš Kauno miesto į Alytaus miestą, pakelėje nusipirkęs alkoholinio gėrimo – trauktinės – butelį ir jį išgėręs toliau vairavo automobilį, jo kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat liudytojo – Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio parodymais ir tarnybiniu pranešimu, iš kurių matyti, kad pagal gautą piliečio pranešimą – ką taip pat patvirtina ir policijoje registruojamų įvykių registro išrašas – dėl galimai neblaivaus vairuotojo, nesaugiai važiuojančio keliu, (duomenys neskelbtini). ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), o kitoje kelio pusėje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdžius automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareigūnams bendraujant su kaltinamuoju P. K., nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, dėl ko alkotesteriu „Alcotest 6810“ pirmojo ir antrojo patikrinimo metu kaltinamajam nustatytas 1,80 promilės girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami P. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis P. K. būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo vietinės reikšmės keliu, kol (duomenys neskelbtini), Kaune buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pagal gautą pranešimą dėl nesaugaus vairavimo ir jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 1,80 promilės girtumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 99–101).

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 59), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55–58), dirba (b. l. 52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki birželio 5 d., gydėsi ūmių psichikos sutrikimų skyriuje (b. l. 62–63), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį sindromo (b. l. 64), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 74).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis P. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo gydytas dėl ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų, tačiau yra pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 51 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti P. K. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, tačiau baustam administracine tvarka ir turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti P. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam ir skirtina 51 MGL (2 550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų) dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) dydžio baudos bausmė.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,80 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo, yra baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra svarbios aplinkybės teismui sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir jos sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinės dokumentų paėmimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. gegužės 25 d. (b. l. 10–12), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 6 dalį ir konfiskuoti P. K. priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas P. K., yra įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant kelių transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio kaina Lietuvoje su PVM yra 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtina, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (b. l. 10). Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

P. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 87) ir dokumentų paėmimą (b. l. 90), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintini, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93) ir praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. birželio 27 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam P. K. priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 96–97). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. birželio 27 d. nutarimu nustatytam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kadangi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato, kad teismas, kurio žinioje yra byla, laikiną nuosavybės teisės apribojimą gali paskirti ar jo terminą pratęsti ilgesniems terminams, negu jie nustatyti BPK 151 straipsnyje, be to, BPK 100 straipsnyje, reglamentuojančiame terminų skaičiavimo tvarką, yra numatyta, jog baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Minėtame straipsnyje nėra numatyta, jog procesinių prievartos priemonių taikymo terminai gali būti siejami su laike neapibrėžtu įvykiu – „bylos išnagrinėjimu teisme, nuosprendžio įsiteisėjimu, turto konfiskacijos pradžia ir pan.”. Taigi, paskiriant procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą (pratęsiant jos terminą) privalu nurodyti konkretų, laiko matavimo vienetais apibrėžtą, terminą, pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuris šiuo atveju paliekamas nepakeistas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2 550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. K. paskirti 34 MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) baudą.

Įpareigoti P. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinės dokumentų paėmimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. gegužės 25 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“, kartu perduodant jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 93).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti P. K. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (b. l. 10).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu Kauno apylinkės teismo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. birželio 27 d. nutarimu (b. l. 96–97) nustatytam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.