- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-1160-260/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- D. N.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovės D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2739-584/2014 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl teisės atlikti kapitalinį remontą be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (b.l. 3–5) prašė: 1) leisti ieškovui V. N. atlikti dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal techninį projektą, parengtą 2012 m. projekto vadovo L. P., be atsakovės D. N.; 2) įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui vykdyti statybos darbus pagal dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą, parengtą 2012 m. projekto vadovo L. P.; 3) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto 1A1ž(p), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas V. N. naudojasi minėto gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis šifrais: ½ 1-1/3,10 kv.m, 1-2/8,62 kv.m, 1-3/2,98 kv.m, 1-4/5,07 kv.m, 1-5/11 kv.m, 1-6/2,95 kv.m, 1-7/13,31 kv.m, 1-8/9,49 kv.m, 1-9/6,91 kv.m, 1-10/14,28 kv.m, 1/3 R-1/11,44 kv.m, 1/3 R-3/10,97 kv.m, R-2/4 kv.m, R-5/11,61 kv.m, R-6/13,02 kv.m, kas sudaro 112,26 kv.m gyvenamojo namo, D. N. naudojasi minėto gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis šifrais: ½ 1-1/3,10 kv.m, 1-11/10,83 kv.m, 1-12/2,97 kv.m, 1-13/4,59 kv.m, 1/3 R-1/11,44 kv.m, 1/3 R-3/10,97 kv.m, kas sudaro 27,41 kv.m gyvenamojo namo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 985,70 Lt kompensaciją už jai tenkančią naudotis 9,36 kv.m gyvenamojo namo dalį; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovė ir ieškovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, tačiau šiuo metu atsakovė naudojasi daug didesne gyvenamojo namo dalimi nei kad jai priklauso nuosavybės teise. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, dėl ko ieškovassiūlo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią atsakovei atitektų šiuo metu jos naudojamos patalpos, kurios būtų pritaikytos asmens gyvenimui ir būtų labiausiai atitinkančios atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje. Kadangi ieškovo atsakovei siūlomose naudotis patalpose šiuo metu nėra vandens ir nuotekų sistemos, ieškovas savo lėšomis sutinka atvesti vandentiekio ir nuotekų įvadus iš rūsio į atsakovei siūlomą naudotis patalpą bei šioje patalpoje pastatyti klozetą, dušą ir kriauklę. Kad atsakovei skiriamos patalpos būtų maksimaliai izoliuotos, ieškovas savo lėšomis sutinka užmūryti duris iš patalpos 1-11 į patalpą 1-12 bei pastatyti duris iš patalpos 1-11 į patalpą 1-13. Nurodytiems darbams atlikti ieškovas yra parengęs kapitalinio remonto projektą, tačiau atsakovė su siūloma naudojimosi tvarka ir kapitalinio remonto atlikimu nesutinka. Kadangi pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei tektų naudotis 9,36 kv.m didesne namo dalimi nei jai priklauso nuosavybės tiese, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 65–69) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir kapitalinio remonto projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, dėl ko atsakovė patirs ir turtinę žalą. Ieškovas neįrodė, kad kapitalinė gyvenamojo namo rekonstrukcija yra būtina, o ją atlikus pasikeis atsakovės gyvenimo sąlygos. Nurodė, kad teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymo, kuriojeieškovas siūlė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal tą patį kapitalinio remonto projektą, tačiau jo ieškinysbuvo atmestas nenustačius, kad projektas yra suderintassu atitinkamomis institucijomis ar jam yra pritarta. Ieškinyje reiškiamas tapatus reikalavimas papildomai reiškiant išvestinius, papildomus reikalavimus.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį (b.l. 63–64) su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra teisingos, atsakovė pažeidžia ieškovo teises naudodamasi daug didesne, nei kad jai priklauso gyvenamojo namo dalimi, todėl siekiant išvengti galimų konfliktų bei įtampos tarp šalių, būtų tikslinga atlikti tam tikrus remonto darbus bei izoliavus patalpas ir įrengus sanitarinį mazgą nustatyti naudojimosi ginčo namu tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu (b.l. 113–116) ieškinį tenkino iš dalies, leido ieškovui V. N. atlikti dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal projekto vadovo L. P. 2012 m. parengtą techninį projektą be atsakovės D. N. sutikimo bei įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui vykdyti kapitalinio remonto darbus, likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei 8,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 576,60 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė, ieškovas ir trečiasis asmuo yra dviejų butų gyvenamojo namo lAlž(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (inžinierinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 203/400 dalys gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso ieškovui, 29/400 dalys - atsakovei, o 42/100 dalys - trečiajam asmeniui.Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir Architektūros skyrius nepritarė ieškovo pateiktam gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui, kadangi projektas nėra pasirašytas bendraturtės – atsakovės. Ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas pritarti gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui, tačiau atsakovė jam nepritarė. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytus argumentus dėl kapitalinio remonto projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams, o kartu ir atsakovės teisių pažeidimo, nurodė, kad atsakovės pateiktas architekto K. S. Techninio projekto ekspertinis nagrinėjimas, kuriuo atsakovė grindė kapitalinio remonto projekto neatitikimą statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, yra atliktas remiantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ neįvertinus aplinkybės, kad šio reglamento nuostatos yra taikomos daugiabučiams namams, kai tuo tarpu bus atliekamas tik dvibučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, dėl ko minėto reglamento reikalavimai dėl patalpų dydžio, suplanavimo bei insoliacijos šiuo atveju nėra taikomi. Teismas sprendė, kad gyvenamajame name gyvenant kelioms šeimoms, ieškovui ir atsakovei konfliktuojant, dar vieno sanitarinio mazgo bei su tuo susijusių vandentiekio tinklų ir nuotekų įrengimas sumažintų galimų konfliktų priežastis bei nepatogumus, susijusius su vieno sanitarinio mazgo naudojimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl leidimo be atsakovės sutikimo atlikti kapitalinį remontą yra sprendžiamas nenagrinėjant klausimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, neįgyvendino pareigos įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovės teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl šią ieškinio dalį tenkino. Teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo nurodęs, kad nustatyti naudojimosi namu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą neįrengus atskiro sanitarinio mazgo atsakovei, šiuo metu nėra pagrindo, kadangi atsakovė prarastų galimybes naudotis bendrais sanitariniais mazgais ir kitomis bendro naudojimosi patalpomis, o kapitalinio remonto darbai, atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, gali būti neatlikti neribotą laiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (b.l. 135–142) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimąirbylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo ieškinyje be kitų šalutinių ir išvestinių iš pagrindinio reikalavimo pareikštas reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo yra tapatus ieškovo pareikštam reikalavimui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kuris buvo atmestas 2013 m. kovo 4 d. Kauno apylinkėsteismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013. Kadangi šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią, tai jame nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos, o tapatus reikalavimas negalėjo būti pareikštas.Teismas neatskleidė tikrosios bylos esmės. Kadangi byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei, tai esant ginčui dėl ieškovo pateikto kapitalinio remonto projekto atsakovė prarado galimybę apklausti ekspertą, turintį specialių žinių, esant poreikiui pareikšti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti priešieškinį. Esant ginčui dėl ieškovo pateikto projekto teisėtumo teismas privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes išsamiai, o ne paviršutiniškai išnagrinėti bylą.Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, todėl jam susirgus atsakovė neturėjo galimybės pateikti ruošiamą priešieškinį. Dėl netikėtos atstovo infekcinės ūmios ligos atsakovė ne tik kad negalėjo bendrauti su savo atstovu, bet per tokį trumpą laiko tarpą negalėjo susirasti ir kito atstovo, kuris galėtų parengti priešieškinį ar atstovauti atsakovę teisme. Atsakovė nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, teikė atsiliepimą į ieškinį, eksperto išvadą, kas rodo, kad atsakovė siekė bylą išnagrinėti teisingai ir visapusiškai. Parengiamojo teismo posėdžio metu pateikus papildomus įrodymusir bylą išnagrinėjus iš esmės, buvo pažeistos atsakovėsteisės susipažinti su šiais dokumentais bei pasisakyti dėl jų prijungimo.Bylą išnagrinėjo galimai šališka teisėja. Teisėja jau buvo nagrinėjusi bylą pagal ieškovo pareikštą panašų ieškinį, kurį atmetė, tačiau byla pagal naujai pareikštą ieškovo ieškinį vėl buvo paskirta nagrinėti tai pačiai teisėjai, kuri bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei, nesuteikė atsakovei galimybės pareikšti priešieškinį, ieškinį tenkino esant įrodymams, patvirtinantiems ieškovo pateikto projekto neteisėtumą. Be to, ieškovas ne kartą yra minėjęs, kad turi ryšių su teisėja ar teisėjai artimais žmonėmis ir gali paveikti teisėją savo naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 147–149) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad argumentas dėl tapačių ieškinių yra nepagrįstas, kadangi civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimas, nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl teisės atlikti kapitalinį remontą be atsakovės sutikimo.Teismas pagrįstai atmetė atsakovės pateiktą techninio projekto ekspertinį vertinimą, kadangi jis atliktas vadovaujantis netinkamais teisės aktais. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nedalyvaudama teismo posėdžiuose bei nuolat konfliktuodama kaip tik piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas pagrįstai atsakovės atstovo nurodytą nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį laikė nesvarbia, nesatidėjus bylos nagrinėjimąbūtų pažeista imperatyvi CPK norma dėl parengiamųjų teismo posėdžių skaičiaus. Paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje veiksmai nereikalingi, teismas turėjo teisę pereiti į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjosšališkumo yra tik subjektyvi, įrodymais nepagrįsta apeliantėsnuomonė.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta teisingai, o apeliantės pretenzijos nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo V. N. ieškinys atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl teisės atlikti kapitalinį remontą be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. N., D. N. ir trečiajam asmeniui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A1ž(p), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 203/400 dalys, atsakovei – 29/400 dalys, o trečiajam asmeniui – 42/100 dalys minėto gyvenamojo namo (b.l. 6–8). Minėtas gyvenamasis namas yra dviejų butų 248,93 kv.m bendro ploto pastatas. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl naudojimosi minėto gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis tvarkos ir ieškovo teisės atlikti šio gyvenamojo namo kapitalinį remontą įrengiant name dar vieną sanitarinį mazgą. Ieškovas, kaip kad nurodė, siekdamas išvengti konfliktų su apeliante, pasiūlė atsakoveinaudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią įrengus name papildomai vandentiekį ir nuotekų sistemą, sanitarinį mazgą, kuriais galėtų naudotis atsakovė, liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų.Ieškovas, siekdamas atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą, kurio metu būtų atlikti pirmiau nurodyti darbai, parengė dvibučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą (b.l. 34–49) ir dėl sutikimo su šiuo projektu kreipėsi į atsakovę (b.l. 54). Atsakovė atsisakė duoti sutikimą šiam kapitalinio remonto projektui (b.l. 55), dėl ko Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius nurodė neturintis galimybės pritarti gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektui (b.l. 50). Ieškovas, siekdamas be atsakovės sutikimo savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą pagal 2012 m. L. P. parengtą techninį projektą, o taip pat nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, teigiant, kad šis ieškovo pareikštas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, dėl kurio teismas jau yra pasisakęs ir kuris buvo atmestas 2013 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-267-584/2013 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei D. N., trečiajam asmeniui L. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Be kitų reikalavimų šioje byloje ieškovas taip pat buvo pareiškęs ir reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl apeliantė pagrįstai teigia, kad jame nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos, kad jis turi prejudicinę galią (CPK 182 str., 279 str.), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas, 2013 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu atmetus jo reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pakartotinai negalėjo reikšti tokio reikalavimo. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-267-584/2013, teismas ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal ieškovo pasiūlytą projektą atmetė tuo pagrindu, kad nesant atliktiems kapitalinio remonto darbams, tik kuriuos atlikus būtų galima nustatyti ieškovo pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir kuriems apeliantė sutikimo nebuvo davusi, nėra aišku, ar nebus pažeistos apeliantės teisės dėl namo kapitalinio remonto, o kartu ir dėl prašomos nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Taigi nesant atliktiems kapitalinio remonto darbams, su kuriais yra susijusi prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, teismas iš esmės klausimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nesprendė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo kol nėra atlikti šio gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbai, tik kuriuos atlikus realiai būtų galima spręsti dėl ieškovo prašomos nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Taigi ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo iš esmės nėra išspręstas, ši tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Priešingu atveju, jei apeliantės argumentas dėl tapataus reikalavimo būtų laikomas pagrįstu ir būtų pripažinta, kad ieškovas esant nurodytoms aplinkybėms negali pareikšti reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tai esant konfliktiškiems bendraturčių santykiams ir mažai tikėtinai galimybei ginčą išspręsti taikiai, būtų užkirstas kelias tarp bendraturčių kilusį ginčą išspręsti teisminiu keliu.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl tikrosios bylos esmės neatskleidimo. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neatskleidžiant tikrosios bylos esmės.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Nagrinėjamoje byloje ginčas be kita ko kilo ir dėl ieškovo teisės be bendraturtės, t. y. apeliantės sutikimo atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus, kadangi apeliantė atsisakė duoti sutikimą planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo (šiuo nagrinėjamu atveju kapitalinio remonto projekto) neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Nagrinėjamoje byloje apeliantė atsisakymą duoti sutikimą planuojamiems atlikti kapitalinio remonto darbams grindė techninio projekto neatitikimu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o konkrečiai Statybos techniniame reglamente 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ įtvirtintiems reikalavimams. Apeliantės teigimu, atlikus kapitalinio remonto darbus jai planuojamos priskirti patalpos, t. y. kambarys, sanitarinis mazgas bei virtuvė neatitiks nustatytų minimalių nurodytoms patalpoms ploto reikalavimų, taip pat siūlomos patalpos neatitiks reikalavimų, pagal kuriuos negali būti tiesioginio įėjimo į tualetą iš virtuvės ir gyvenamųjų kambarių, išskyrus miegamuosius, kad privaloma atsižvelgti į palankią buto orientaciją pasaulio atžvilgiu, insoliacijos reikalavimų. Šiuos savo nesutikimo argumentus apeliantė grindė techninio projekto ekspertinio nagrinėjimo išvadomis, pagrįstomis pirmiau nurodytu Statybos techniniu reglamentu 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau nurodytus apeliantės atsisakymo duoti sutikimą argumentus laikė nepagrįstais, kadangi jie paremti teisės normomis, kurios nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ yra taikomas tik daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams, o kadangi bendraturčiams nuosavybės teise priklausantis pastatas nėra daugiabutis, pagrįstai sprendė, kad šiame reglamente įtvirtinti reikalavimai nagrinėjamu atveju netaikytini. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, apeliantės teigimu, esant ginčui dėl ieškovo pateikto kapitalinio remonto projekto teismas privalėjo išsamiai išsiaiškinti visas reikšmingas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas argumentas, paneigiantis pirmosios instancijos teismo išvados dėl STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų nagrinėjamu atveju netaikymą pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išsamiai aiškintis aplinkybes, susijusias su minėto reglamento reikalavimais, kadangi jos nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Nesant kitų nurodytų argumentų dėl ieškovo pateikto kapitalinio remonto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar galimo apeliantės teisių pažeidimo jį įgyvendinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė savo atsisakymo duoti sutikimą remonto darbams pagrįstumo. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovo siekis gyvenamajame name, kuriame gyvena kelios šeimos, įrengti dar vieną sanitarinį mazgą ir tokiu būdu ne tik kad sumažinti bendraturčių konfliktų kilimo tikimybę, bet ir sudaryti geresnes sanitarines sąlygas, negali būti paneigtas tariamais apeliantės teisių pažeidimais. Paminėtina, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių iki šiol nėra nustatyta, todėl apeliantės argumentai, kad būtent jai teks naudotis kapitalinio remonto metu naujai įrengtu sanitariniu mazgu, nelaikytini pagrįstais.
Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai netenkino apeliantės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jei atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, irteismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Paprastai svarbiomis priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio pradžios nurodydamas, kad parengiamajame teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl ligos. Taip pat nurodė, kad kartu parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus ir apeliantė, paminėjo apie apeliantės siekį ginčą išspręsti taikiai, o taip pat nurodė, kad apeliantė ketina reikšti priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2013 m. gruodžio 5 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis buvo antras byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kadangi pirmasis parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas apeliantės atstovo prašymu dėl jo ligos. CPK 229 straipsnyje įtvirtinta, kad byloje parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du, todėl teismas, tenkindamas apeliantės atstovo prašymą, šią nuostatą būtų pažeidęs. Be to, ši CPK nuostata apeliantės atstovui kaip profesionaliam teisininkui turi būti žinoma, todėl jis pagrįstai galėjo numatyti, kad teismas jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkins, dėl ko siekdamas užtikrinti apeliantės teises ir teisėtus interesus, net ir esant aplinkybėms dėl jo ligos, turėjo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas bet jau apeliantės ir/ar jos kito atstovo dalyvavimas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl apeliantės negalėjimo susirasti kitą atstovą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantė ir jos atstovas nagrinėjamoje byloje nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek galima tikėtis iš sąžiningai savo teisėmis besinaudojančio proceso dalyvio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, apeliantės teisių nepažeidė. Visų pirma, apeliantė turėjo galimybę pareikšti priešieškinį byloje, kadangi laiko tarpas nuo jos sužinojimo apie ieškovo pareikštą ieškinį iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio buvo pakankamas šiam procesiniam veiksmui atlikti. Be to, kadangi apeliantė nurodė ketinanti pareikšti priešieškinį tik dalyje dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tai kadangi teismas dėl šio reikalavimo nagrinėjamoje byloje iš esmės nepasisakė, apeliantė ne tik turi galimybę pareikšti ieškinį dėl to, bet ir yra išlikusi galimybė tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai.Apeliantė apie ketinimą apklausti ekspertą, atlikusį techninio projekto ekspertinį nagrinėjimą, ar pateikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo nurodė tik apeliaciniame skunde, kai tuo tarpu šiuos prašymus galėjo pareikšti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o kartu ir iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl teisėjos šališkumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais. Apeliantei aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos nešališkumu, buvo žinomos dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantė CPK nustatyta tvarka nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nepareiškė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikoma pakankama pripažinti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą ar palankumą priešingai bylos šaliai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimąpalikti nepakeistą.